Šperos

Termodinamikos špera

10   (1 atsiliepimai)
Termodinamikos špera 1 puslapis
Termodinamikos špera 2 puslapis
Termodinamikos špera 3 puslapis
Termodinamikos špera 4 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1.Ivadas (energijos ištekliai, gavybos keliai, naudojimas.Energijos gamyba, transformavimas, perdavimas. Energijos formos ir jų tarpusavio transformavimas. Mokslas apie energija. Energija-materijos judejmo matas. Energija-gebėjimas atlikti darbą. Energija-vienos judėjimo formos vertimas kitos formos judėjimu.Judėjimas: mechaninis, šiluminis. Šiluminė ir mechanine energija: 1.Darbo forma. Kūnas veikia tiesiogiai kita kūną. 2.Silumos mainai.Kunai betarpiškai lieciasi.Kai jų temperatūra nevienoda vienas kūnas persiduoda šiluma kitam, vyksta molekuline kinetine energija. Šiluma ir darbą 2 skirtingos energijos pasikeitimo formos. Siluma-mikrofizinis procesas vyksta tarp molekulių. Darbas-makrofizinis procesas vyksta judant kūnams. 100% energijos kitimas. Vietinis kuras-miškai, atliekos. Šilumine energetika apima šilumos gamyba, transportavimą,jos sistemines energijos panaudojimą.2.Technine termodinamika. Termodinamika kaip mokslas. Termodinamine sistema ir jos ribos. Paprastos termodinamines sistemos, būkles lygtys. Termodinaminis procesas.Griztami ir negrįžtami procesai. Žodis „termodinamika" sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, reiškiančių šilumą ir jėgą. Plačiąja prasme termodinamiką suprantame kaip mokslą apie energiją, jos savybes ir transformacijas įvairiuose fizikiniuose bei cheminiuose procesuose, kuriems vykstant išsiskiria arba sunaudo­jama šiluma. Vystant mokslą, kaupėsi eksperimentinė ir teorinė medžiaga apie šiuos procesus, tad termodinamiką imta specializuo­ti, t. y. skirstyti į bendrąją, cheminę, klasikine techninę ir kt. Klasikine techninė termodinamika (KTT) nagrinėja šilumos pavertimo darbu ir darbo pavertimo šiluma procesus. Tokie procesai vyksta šiluminiuo­se varikliuose ir šaldymo mašinose, todėl techninė termodinamika yra šiluminės ir šaldymo technikos teorinis pagrindas. Termodinamikos dėsniai gauti fenomenologiniais metodais, t. y. stebint, kaip tam tikromis sąlygomis vyksta makrokūnų šilumos ir darbo tarpusavio transformacijos reiškiniai („fenomenai"), visai ne­nagrinėjant medžiagos mikrostruktūros. Taigi termodinamika re­miasi stebėjimais, eksperimentais. Kūnai kuriu pagalba šiluma transformuojama i darbą vadinami darbo kūnais. Kintant temperatūrai, kūnai kinta- gebejimasplestis nuo šilumos. 1.Kūnai, iš kurių darbo kūnas gauna šilumą, vadinami šildytuvais arba viršutiniais šilumos šaltiniais. Jais dažniausiai būna kuro degimo produktai. 2.Kunai kuriem darbo kūnas atiduoda šiluma, vadinami aušintu­vais arba žemutiniais šilumos šaltiniais.3.Irenginys kuriame panaudojamas darbas-darbo objektas. 1+2+3 sudaro termodinamine sistema. Kūnai kurie neįeina i termodinamine sistema sudaro T aplinka.T sistema su T aplinka gali keistis energija ir medžiaga, todėl T sistema gali buti uždara ir atvira. T sistemos apribojimas. Indas su dujomis (sistema uždara): Vamzdis (sistema uždara): 3.Paprastoji termodinamine sistema- apibudina tam tikra kombinacija parametru. Užtenka 2 pvz.:p it T. Paprastąją T sistemos būseną nusako charakteringoji lygtis F(P,V,T)=0. Nustatyta, kad esant ne aukštiems slėgiams: (duju pastovioji priklauso nuo darbo kūno padėties). Klaiperono lygtis: p-absoliutinis slėgis[Pa], Vs-savitasis turis [m3], T-absoliutine temperatūra [K]. M-mase, normalios sąlygos p=101325Pa, t=0C(273,13K). 4.Termodinaminis procesas- procesas kurio metu vyksta, termodinamines būkles parametru kitimas. Grystamas procesas- butu toks kai būsenos kitimas vyksta be trinties ir be visipaciniu (paltiniu deformacijų) veiksniu. Tokiu būdu T sistema kurioje vyksta grystamasis procesas- galima gražinti i pradine būseną. Stacionarus srautiniai procesai: jei per tam tikra laika kontrolines erdves taškuose būsenos parodymai nekinta- tai bus stac srauto procesas. Naudojami dydžiai-mases debitas[kg/s] ir turinis debitas[m3/s]. Stacionaraus srautinio proceso sąlyga - pastovus mases debitas: ; c-greitis, tankis, A-skerspjūvis. 5.Idealios dujos ir jų būsenos lygtys. Idealios dujos yra vad. susidedančios iš materialių taškų kurie nesąveikauja vieni su kitais.F(P,V,T)=0;P=f1(V,T); V=f2(P,T); T= f3(V,P); pv/T=const=R(duju Konstanta). pv=RT – klapeirono lygtis p – absoliutus slėgis Pa, V – savitasis (specifinis) tūris m3/kg, T – temperatūra K, R – dujų konstanta J/kg*K. R- universalioji dujų konstanta 8314 J/kmol*K. Rx= R/ x. 6.Realios dujos, jų būsenos lygtys. Realios dujos skiręsi tuo, kad mes galime įvertinti jų tūrį. p(V-b)=RT; ; (p+a/V2)(V-b)=RT – Van Der Valso lygtis, realiu dujų būsenos lygtis. a ir b priklausomai nuo duju randame lentelėse. 7.Dujų mišiniai jų sudėtis masės tūrio moliu dalimis. Daugumos techniniu įrenginiu termodinamikos procesuose darbo kūnas būna ne vienalytes dujos, bet jų misiniai. Technine termodinamika nagrinėja tokius misinius kuriu sudedamos dalys vadinamos komponentais ir tarpusavyje chemiškai nereaguojančios. Duju mišinys gali susidėti iš 2 ar daugiau komponentu ir jo būsenai nusakyti 2 būsenos parametru nepakanka, būtinai reikia dar nurodyti misinio sudėti. Mases dalimis m1, m2, m3...mn; m1+m2+m3+...+mn=m; ;(); ; Tūrio dalimis V1, V2, V3...Vn; V1+V2+V3+...+Vn=V; ;; ; 8.Mašininio komponento porcialinis slėgis ir redukuotas turis. Tai toks turis kuris užimtu misinio komponentas jei turėtu misinio slegi ir temperatūra. Kiekvienas misinio komponentas gali buti charakterizuojamas porcelianiu slegiu t.y. tokiam slėgiui kai tik to komponento dujos pasiskirstytu visame misinio tūryje. ; ; k moliu dalys. Bet kurio komponento k moliu dalis vadinama kito komponento skaičius ir viso misinio k mol skaičius santykis. tariama molekuline mase yra lygi tokios įsivaizduojamos medžiagos, chemiškai vienalytis masei kuris savo fizinėmis savybėmis būna ekvivalentiška tam mišiniui savo fizikinėmis savybėmis. 9.Grįžtami ir negrįžtami procesai. Jei sistema kurioje vyksta procesas galima gražinti i padine būklę nesukeliant pakitimų išorinėje aplinkoje, tai toki procesą vadiname grįžtamu. Jei sistemos sugrisimas i pradine būklę įvykus procesui neįmanomas be pakitimų išorinėje aplinkoje tai toks procesas vadinamas negrimztamu. Savaiminiai procesai yra negrįžtami. Visi nerealus procesai yra negrimztami. Negrįžtamumo laipsniai skirtingi. 10.Darbas ir jo skaičiavimas. Darbas – energijos perdavimo būdas tai yra energijos iš energijos išėjimo ar įėjimo būdas. Darbas yra proceso, o ne būsenos parametras. Darbas žymimas A(J). darbas atliktas per tam tikra laika yra vadinamas proceso arba sistemos gale. Mechaninis darbas – atliekamas jėgai veikiant judančias termodinamines ribas.(Yra brežinukas) Mech. darbo dydis yra lygus jėgos ir jos pridėjimo taško nueito kelio sandaugai: ; Pasikeitę koordinates, greitis veikiant išoriniai jėgai. Darbas kuris atliekamas kintant sistemos išorinės būkles parametrams yra vadinamas išoriniu mechaniniu sistemos darbu. Tūrio kitimo darbas. Nagrinėjame dažniausiai nejudančia uždaraja kūno sistema. (brezinukas) Kai si sistema yra veikiama jėgos jos padėtis erdvėje nesikeis, pasikeis vidiniai būkles parametrai. dr – tūrio kitimo darbas F – plotas. K = -p‘F; dV= F*dr→dr=dV/F; dAV=K*dr=-p’F*dV/F=-p’dV; dV0 (išsiplėtimas, darbas neigiamas). Tūrio kitimo darbas laikomas grįžtamu, vyksta betrintiems, be derformacijų. Laikoma, kad p’= p Tūrio kitimo gryžt proceso darbas dAVgrįžt= - pdV (brezinukas) I1 Negrįžtamame slėgis darbo kūne yra nevienodas, nes keičiantis kūnui susidaro slėgio banga. II1 Grįžtamu tūrio kitimo procese, slėgis proceso metu yra vienodas visame tūryje. I2 ………………įvertinami dispersijos reiškiniai ir jų atliekamas darbas yra teigiamas sistemos atžvilgiu. II2 Disipaciniai reiškiniai ir trinties jėgos neįvertinamos. (brezinukas) Pa – aplinkos slėgis Tokiu atveju naudingas darbas bus lygus algebriniai sumai, tūrio kitimui ir išstūmimo darbui: Jeigu p > pa tai dV > 0 (išsiplėtimo darbas) pa > p, tai dV > 0 (suspaudimas). Veleno darbas. (brezinukas) veleno darbas yra negrįžtamas procesas., 11.Termodinamines sistemos vidinė energija. (brezinukai) a - V=V1 (veleno darbas), b1 – (tūrio darbas) suspaudimas, b2 – (veleno darbas), b3 – tūrio kitimas (išsiplėtimas). Jeigu, uždara adiabatine sistema pereina iš vienos būsenos i kita tai sistema veikiantis darbas yra toks pat visiems procesams įvykdantiems si perėjima. Adiabatines sistemos būsenos pakitimą jei tik suteikiant arba iš jos gaunant darbą pasiūlyta nusakyti vidines energijos pokyčius Tuo būdu: 1.uždarai adiabatinei sistemai teikiamas darbas didina jos vidine energija 2.adiabatines sistemos atiduodamas darbas atliekamas tos sistemos vidines energijos sąskaita. 12.Šiluma kaip proceso charakteristika Šiluminis judėjimas tai yra šilumine energija ir ji vadinama šiluma. Šilumine energija žymima Q[J] Šilumos srautas [W] a) (brezinukas) b) (brezinukas) kai Adiabatines sistemos ribas, pereinanti energija didina vidinę sistemos energiją. 13.Pirmas termodinaminis dėsnis PTD uždarai sistemai. PTD nusako kiekybinį ryšį tarp trijų energijos formų: darbo, šilumos ir vidinės energijos. 1.Uždarai sistemai adiabatiniame procese vidines energijos pokytis lygus suteiktam darbui. Vidinė šiuo atveju gali tik didėti. 2.Neadiabatiniuose procesuose uždarai sistemai šilumos ir darbo pavidalu suteikta energija yra lygi jos vidines energijos pokyčiui. Duju savitoji šiluma. Tai toks šilumos kiekis kuri reikie suteikti medžiagos kiekio vienetui, kad jo temperatūra pakiltu 1 laipsniu. Savitoji šiluma priklauso nuo temperatūros. ........trūksta......... (brezinukas) kad t2 artėja t1 tai ; ; - tikroji savitoji šiluma. Tikrajai savitajai šilumai skaičiuoti: c = a + bt, c = a + bt + bt2 ; a, b, d koeficientai kurie yra skirtingi įvairioms dujoms ir priklauso nuo duju atomingumo, temperatūros ir šilumos kitimo. Realiu duju savitoji šiluma priklauso nuo jų temperatūros, slėgio. Šilumos tiekimo budai: 1) duju būsenos kitimas kai v = const., 2) kai p = const. Todėl kai šiluma yra tiekiama arba atimama esant ...... - izochorine savitoji šiluma. - izobarine savitoji šiluma. ; Antras atvejis : - Majerio formule. ; k – adiabates rodiklis. 14.Duju misiniu savitoji šiluma. Mases ; Tūrio ; molio 15.Termodinamines sistemos entalpija ir entropija. Entalpija H[J;kJ]; h [J/kg;kJ/kg]; h = u + pv = u + RT. Entalpija plačiai naudojama šiluminiu varikliu, saldymo įrenginiu ir technologiniu procesu skaičiavimuose. Entropija. (brezinukas) dU = dq +da; - PTD (uždarai sistemai) dU = cVdT; da = -pdV; cVdt = dq - pdV ; dq = cVdT + pdV - redukuota šiluma. - savitosios entropijos diferencialas. ; S = S*m (J/kg). Entropija vienareikšmis kūno būsenos parametras, nes kiekvienoje būsenoje turi tam tikra reikšmė. 16.Idealiųjų dujų termodinaminiai procesai Termodinaminis procesas – tai termodinaminų parametrų kitimas (p,v,T,u,h,s). Būseną galima apibūdinti 2 parametrais. Yra nustatyta, kad tokios paprastos sistemos grųžtamasis procesas yra aprašomas lygtimi , n- politropės rodiklis Vidinės energijos pasikeitimas Darbas Šiluma (gauta arba atiduota) politropinio proceso savitoji šiluma Politropės rodiklis Entalpijos pokytis Entropijos pokytis 1.Izochorinis procesas: V=const. p1V1=RT1 p2v2=RT2 v1=v2 ; ;a12=0, ;. Entalpijos pokytis: ; Entropijos pokytis: 2.Izobarinis procesas: p=const. . p1v1=RT1 p2v2=RT2 ;; ; Entropijos pokytis: 3.Izoterminis: pv=const. , T=const. p1v1=RT1 p2v2=RT2 ; . , . Šiluma ; Entropijos pokytis: 4.Adiabatinis: pVK=const. ;. .Šiluma dq=0; Entropija išlieka pastovi . Negrįžtamumas adiabatinėje sistemoje Sistema rimties būsenoje; vidinę būseną galime pakeisti darbu. Adiabatinės sistemos vidinės energijos sumažinti negalima kai tos sistemos tūris yra pastovus. Adiabatinėje sistemoje įvykus procesui, kai jo galinis tūris v2 yra const, vidinės energijos sumažinti negalime II termod. dėsnis adiabatinėje sistemoje Adiabatinė sistema proceso metu negali įgyti vidinės energijos reikšmės mažesnės už vidinės energijos reikšmės ir grįžtamojo proceso reikšmę, esant tam pačiam galiniam tūriui. Kadangi adiabatinėje sistemoje darbas lygus vidinės energijos pkyčiui, tai ATD galima nustatyti: Adiabatinė sistema su nustatytais galiniu ir pradiniu tūriais didžiausią darbą atlieka grįžtamojo proceso metu. 17.Šilumos srauto entropija ir pagaminta entropija Kada sistema gauna šilumą – didina savo entropiją, o kad aatiduoda tai sistema mažina savo entropiją, vadinasi neadiabatinėje sistemoje entropija gali didėti arba mažėti. šilumos srauto entropija negr. Bendru atveju sistemos dS. II t.d. uždarai sistemai Uždaros termodinaminės sistemos entropijos pokytis susideda iš šilumos srauto ir pagamintos entropijų. 18.Šilumos mainų negrįžtamumas Pagal II t.d. adiabatinių sistemų entropija vykstant negrįžtamiems procesams turi didėti. Sistemos negrįžtamos netropijos padidėjimas nusako adiabatinio proceso negrįžtamumo laipsnį. Šilumos mainų procese siekiant perduoti kuo didesnį šilumos kiekį didinant temperatūra proceso negrįžtamumo rodiklis pagaminta entropija padidėja kvadratu. 19.Termodinaminiai ciklai Šiame procese darbo kūnas gauna šilumą iš viršutinio šildytuvo ir toliau plėsdamasis atlieka darbą. Kad toks ciklas veiktų, plėtimosi procesą reikia nuolat kartoti. Vadinasi reikalingas papildomas darbas, kad darbo kūnas grįžtų į pradinę būseną. Toks termodinaminis procesas arba jų visuma kuriems įvykus darbo kūnas grįžta į pradinę būseną vadinamas ciklu. Ciklų grafikai yra uždaros kreivės. Darbo kūną į pradinę būseną galime gražinti 2 būdais: I būdas: tiesioginis ciklas Šiuo atveju plėtimosi proceso kreivė yra aukščiau už suslėgimo kreivę. I termodin.dėsnis ciklams: Ciklo metu atliktas naudingas darbas yra lygus suteiktos ir nuvestos šilumos kiekių skirtumui: -terminio naudingumo koef. II būdas atvirkštinis ciklas Atvirkštinio ciklo charakteringas bruožas yra tas, kad diagramose suslėgimo kreivė yra aukščiau už plėtimosi kreivę. Atvirkštiniame cikle suslėgimo darbas yra didesnis už plėtimosi darba. Ciklui atlikti reikia naudoti darba. Šiuo ciklu dirba kompresoriai, saldytuvai( saldymo masinos). Ju paskirtis kunus atsaldyti iki temp. zemesnes negu aplinkos temp. Atvirkstiniame cikle darbo kunas daudodamas mech. Energija is zemos temp. silumos saltinio paima siluma q2 ir atiduoda aukstos temp. silumos saltiniui silumos kieki q1. Saldymo efektyvuvas ivertinamas saldymo koef. Atv.ciklas gali būti ir šildymo ciklu, kada naudojant darbą iš žemesnės temperatūros aplinkos paimama šiluma q2 ir atiduoda aukštesnės temperatūros aplinkai šilumos kiekį q1. tokie įrenginiai vadinami šilumos siurbliais. Šildymo koef.-šiluminiai siurbliai 20.II termodinamikos dėsnis, kai šiluma verčiama mechaniniu darbu I t.d. nusako šilumos ir darbo transf. kiekybinį santykį, bet nenusako sąlygų kurioms esant tos transformacijos galimos, nenusako krypties. Darbas ir šiluma nėra lygiavertės energijos transformavimo formos. Darbas visas gali būti paverstas šiluma, o šilumą verčiant darbu yra ribos. II t.d. apibrėžia tokias transformacijos ribas ir nusako būtinas sąlygas, kurias reikia sudaryti, kad šiluma būtų paversta darbu. II t.d. yra formuluojamas: 1.Norint šilumą paversti darbu būtina turėti 2 skirtingų temperatūrų šilumos šaltinius. 2.Šiluma savaime negali pereiti iš žemesnės temperatūros šilumos šaltinio į aukštesnės temperatūros šilumos šaltinį. Šis procesas gali vykti tik tuomet kai iš išorės teikiama energija. Ši formuluotė apibendrina atviro ciklo dėsningumus. 3.Antros rūšies (amžinasis variklis) negalimas. Antros rūšies amž.var.vadinamas varikliu, kuris visą gautą šilumą paverčia darbu. Tuomet jis turėtų dirbti be aušintuvo, o tai neįmanoma. Visi natūralūs gamtos procesai yra perėjimai iš mažiau tikėtinų būsenų į labiau tikėtinas būsenas. -neribotai transformuojama energija (mechaninė, elektrinė) -ribotai transformuojama energija(šiluminė, vidinė) -netransformuojama energija(aplinkos, vandenynai) 21.Karno ciklas (pats paprasčiausias pirmasis ciklas...) Karno cikle yra galingi šildytuvas ir aušintuvas, kurių vidinė energija tokia didelė, kad ciklo metu jų temperatūra nesikeičia. Kad darbo kūno temperatūra būtų lygi šildymo temperatūrai šilumą dabo kūnui reikia teikti izotermiškai ir tuo užtikrinti terminę pusiausvyrą. Darbo kūną atausšinti nuo šildytuvo temperatūros iki aušintuvo temp.reikia adiabatinių procesų (tai yra darbo kūnui plečiantis adiabatiškai). Dabo kūnas izoterminiu procesu šilumą atiduoda aušintuvui ir jo temp.tampa lygi aušintuvo temperatūrai. Grąžinti - adiabatinu procesu darbo kūnas yra suslegiamas. Karno ciklo ekonomiškumas priklauso nuo šildytuvo ir aušintuvo absoliutinių temperatūrų, jis didėja didėjant T1 ir mažėjant T2. Karno ciklo terminio naud.koef.nepriklauso nuo darbo kūno rūšies. 22.Ekvivalentinis Karno ciklas Bet kokio ciklo terminio naud koef.yra lygus tokiam Karno ciklui kuris vyksta tarp šio ciklo vidutinių integralinių temperatūrų. Karno ciklas duotų temperatūrų intervale yra ekonomiškiausias nes jo terminio naudingumo koef.yra maksimalus. Karno ciklas yra analogas su kuriuo lyginami visi šiluminių variklių ciklai norint išsiaiškinti koks maksimalus darbas gali būti gautas esant tam tikrom šildytuvo ir aušintuvo temperatūroms. 23.Atvirkščias Karno ciklas Realūs šaldymo ciklai yra negrįžtami, juose perkeliamas šilumos kiekis q2 esant tam pačiam temp.skirtumui ir sunaudojus tą patį darbą visada mažesnis už šilumos kiekį perkeltą idealiame Karno cikle. 24.ATD analitinė išraiška Realus procesas ; ;;(gr.) (negr.) Entropijos pokytis cikle sudarytame iš grįžtamų procesų yra lygus 0. Entropijos pokytis cikle sudarytame iš negrįžtamų procesų didėja. Klauzijus entropijos didėjimo principą izoliuotoje sistemoje pritaikė visatai ir padarė išvadą, kad visų rūšių energijai visatoje virtus vienodai pasiskirsčiusia šiluminio judėjimo energija, nustos vykę makroskopiniai procesia ir visatą ištiks šiluminė mirtis. Bet kosmologiniai duomenys rodo, kad visata yra nestacionari, jose visda vyksta procesai, planetos išnyksta atsiranda... Vadinasi šių procesų metu visatos entropija visada mažės. Todėl entropija negali pasiekti maksimalios reikšmės ir šiluminė mirtis negalima. Entropijos fizinę prasmę galima apibrėžti: entropija yra šilumos vertės matas, jos darbingumo ir technologinio efektyvumo matas. Entropija yra darbo nuostolių arba realių procesų negrįžtamumo matas. Entropija yra netvarkingumo chaotiškumo matas. 25.Stacionarūs srautiniai procesai Jei per tam tikra laika visuose kontrolines erdves taskuose termodinaminiai parametrai nekinta nors tarp saves yra skirtingi, turime stacionaru srautini procesa. Masinis debitas Turio debitas Vidutinis srauto greitis Srautinio proceso stacionarumo salygos: 1) Pastovus mases debitas 2) Debito suma lygi siu debitu isejimuose. 26.Techninis darbas Energetiniam balansui sudaryti naudojami dydziai ant sistemos kontrolinio pavirsiaus. Velenas atiduos darba i isore kirzdamas termodinamines sistemos kontrolini pavirsiu, sis darbas vadinamas techniniu darbu. Techninis darbas tai energija stacionaraus srautinio proceso metu darbo pavidalu pereinanti per sistemos kontrolini pavirsiu. Per tam tikra laika atliktas darbas esant stacionariam srautiniam procesui yra vadinamas galia . I termodinaminis desnis stacionariam srautiniam procesui Energija naudojama: kinetinei, potencinei ir vidinei energijai pakeisti. Tiek darbas tiek siluma susideda is vidines energijos pokiciu viska dalinam is viska dalinam is - silumos srauto tankis; =0 – lyginamasis techninis darbas; - entalpijos pokytis; - kinetines energijos pokytis; =0 – potencines energijos pokytis; 27.I termodinaminis desnis Per termodinamines sistemos kontrolini pavirsiu tekant medziagai, silumos srauto tankis ir lyginamojo darbo suma yra lygi entalpijos kinetines ir potencines energiju pokyciu sumai. Suteikiama siluma sunaudojama entalpijos ir kinetines energijos didinimui (pilnoji entalpija) Adiabatinese tekejimo procesuose pilnoji entalpija visuose skerspjuviuose yra pastovi. Jeigu dideja srauto kinetine energija, tai mazeja entalpija ir atvirksciai. 28.Rysys tarp greicio ir slegio srautiniuose procesuose 1) dq=0; ds0; S2S1 2) Isvados: 1) Nustatyta, kad pradiniam greiciui c1: esant mazesniam uz garso greiti  (a) a)siaurejanciose kanaluose (tutose), greitis dideja, slegis mazeja. b)Platejanciose kanaluose (difuzoriose) greitis mazeja, slegis dideja. 2) Esant didesniam arba lygiam uz garsa greiciui a; a) virsgarsine tuta turi buti platejanti, b) virsgarsinis difuzorius turi buti siaurejantis. Jei turime tuta ir norime gauti srauto istekejimo greiti didesni uz garso greiti turime naudoti sudetine tuta, sudaryta is siaurejancios o po to platejancios dalies. Jeigu i difuzoriu itekancio duju srauto greitis yra didesnis uz garso greiti, o norime kad duju srauto greitis butu mazesnis uz garso greiti tai tada reikia platejanti ir siaurejanti. 28.Greitis ir debitas srautui adiabatiskai istekant is tutu 29.Istekanciu is tutos greicio ir debito formuliu analize Bandymai parode, kad esant P1=const, mazinant istekejimo slegi P2 pasiekus santiki P2/P1 kritine reiksme, debitas nesikeicia, bet igauna pastovia tam tikra maksimalia reiksme. Tai atsitinka todel, kad slegio banga iki tasko P2/P1 kritinio sklinda greiciu mazesniu uz garso greiti. O toliau i kaire nuo sito tasko pasiekia garso greiti, kadangi slegio banga negali judeti greiciu didesniu uz garso greiti, tai ir tikiu toliau mazinant slegio greiti P2 esant istekejimo skerspjuvyje, paciame skerspjuvyje slegis igyja kritine reiksme P2 pasidaro lygi Pkrit. P2=Pkrit. -kritiniu slegiu santykiu Tuo budu is tutos kritinis istekejimo greitis yra lygus garso slydimo greiciui istekanciuose dujose. Vadinasi susiaurejanciose tutose galima pasiekti tik garsini greiti, tai galime padaryti. 2-ju k=1.4; kr=0.528 3-ju ir daugiau k=1.3; kr=0.546 30.Droseliavimas ir Dzaulio Tomsono efektas Droseliavimas – slegio kritimo procesas, kai dujos ar garai prateka per susiaurejimus neatlikdamos isorinio darbo, vadinama droseliacija. Adiabatiskai droseliuojant dujas ar gara entalpija pries ir po susiaurejimo yra pastovi. Taip gaunasi droseliuojant idealias dujas ju temperatura nekinta droseliuojant realias dujas, ju temperatura gali dideti mazeti arba likti ta pati. Realiuju duju temperatura, kai del droseliacijos ji nekinta ji vadinama duju inversijos temperatura, o temperaturos kitimas droseliuojant adiabatiskai idealias dujas vadinamas Dzaulio Tomsono efektu dp ρs- oras prisotintas drėgme. 3.Oro drėgmis yra išreiškemas ore esančio vandens garo ir sauso oro masių santykiui: d=mvg/mso= ρvg/ ρso. (d,cp,h)-skai2iuojami 1kg sauso oro ir plius kažkoks drėgmis.(cp,h,d)→(1+d) (kg) d=0.622 (Pvg/P-Pvg). 4.Drėgno oro tankis lygus drėgname ore esančio sauso oro ir vandens garo tankių sumai: ρ=ρso+ρvg. 5.R=8314/μmiš=8314/μso*rso+μH2O*rH2O 6.Drėgno oro savitoji šiluma skaičiuojamas 1kg sauso oro ir +dalis vandens garų: Cp│0t=Cpso│0t+d*Cpvg│0t 7.Drėgno oro entalpija. h=hso+dhvg; hso=1.006*t; hvg=2500+1.86*t. 8.Rasos taško temperatūra tai tokia temp. Iki kurios reikia izobariškai atšaldyti drėgme orą kad jis taptų prisotintas ir drėgname ore esantis perkaitintas vandens garas virstu sausu sočiu garu. 9.Orui susisiekiant su vandens paviršiumi tarp jų vyksta šilumos ir masės mainai, jai jų temperatūros ir parcialiniai slėgiai skiriasi. Kai iš oro gaunamas šilumos kiekis taps lygus vandens garavimui, naudojamai šilumai, nusistovės pastovi vandens temperatūra, kuri vadinama šlapio termometro temperatūra pagal šlapia termometrą. Pagrindiniai oro paruošimo būdai Sprendžiant džiovinimo kondicionavimo,šaldymo uždavinius patogu naudotis Hd diagramomis. 36.Garo jėgainės. Garo jėgainių paskirtis kuro cheminę energiją paversti mechanine energija. Jėgainė, kurioje mechaninė energija verčiama elektra vadinama šilumine elektrine ŠE. Garo jėgainėse dūmų dujos yra tik tarpinis šilumnešis, o darbo kūnas yra vandens garas. Garo jėgainėse galėtų dirbti pagal termodinaminiu požiūriu ekonomišką Karno ciklą. Trūkumai Karno ciklo: 1,Šitas Karno ciklas vyksta T1-T2 nedidelis diapazonas terminio naudingumo koeficientas ηT nedidelis. 2,Suspausti drėgną garą 3-4 (proc) reikėtų labai didelio specialaus siurblio arba kompresoriaus. 3,Drėgname gare yra vandens lašų, kurie procese 1-2 mechaniškai ardytų garo turbinos mentes. Todėl buvo pasiūlyta kiti ciklai. 37.Tiesioginiai ciklai Siluminiu varikliu ciklu pobudis Tiesioginiai uzdarieji ciklai Pagal silumos suteikima darbo kunui silumos varikliai skirstomi i dvi grupes. 1.Vidaus degimo varikliai (VDV) 2. Isores degimo varikliai Vidaus degimo varikliai vadinami stumokliniai siluminiai varikliai, kuriuose skystis arba dujinis kuras deginamas variklije. O siluma issiskyrusi degimo procese paverciama mechaniniu darbu. Sie varikliai kompaktiski greitaeigiai, greitai paleidziami, lengvi, ju naudingo veikimo koeficientas aukstas, varikliui nedirbant kuras neneudojamas. Siai grupei dar priklauso duju turbinos ir reaktyviniai varikliai. Isores degimo varikliuose siluma suteikiama darbo kunui degimo procese, bet uz darbo kuno pletimosi vietos. Siai grupei priklauso garo masinos. Darbo kunas yra garas gaunamas darbo generatoriuje t.y.garo katile ir toliau tiekiamas i pati varikli. Termodinamines analizes metu visi sie ciklai yra idealizuojami nors kiekvienas turi savas ipatybes. Realiems ciklams yra taikomos tam tikros prielaidos t.y.laikoma, kad cikle naudojamos idealios dujos, realus procesai su trintimi ir deformacijomis yra pakeiciami gristamais. Neuzdari ciklai yra laukomi uzdarais. Termodinaminiu poziuriu nagrinejant yra laikoma, kad darbo kuno kiekis yra 1kg. Visi siuolaikiniai varikliai skirstomi i tris teorinius 1) Greito degimo arba izohorinio silumos tiekimo ciklas (oto ciklas) 2) Leto degimo arba izobarinio silumos degimo (dyzelio) 3) Misraus degimo arba misraus silumos tiekimo (trinklerio) Tai yra 3 stumoklinio variklio ciklai. Charakteristikos 1) Suslegimo laipsnis =V1/V2; Duju pradinio ir suslektu duju santykis 2) Slegio padidejimo laipsnis =P3/P2 Izochorinio degimo slegiu pabaigos ir pradzios santikis 3) Izobarinio issipletimo laipsnis =V3/V2; Tai yra turiu izobarinio degimo pabaigoje ir pradzioje santykis. 38.Greito degimo VDV ciklas Siuo ciklu dirbanciu varikliu kuras yra zibalas. Degusis misinys is skysto kuro ir oro sudaromas soecialemia maisymo irenginyje, karbiuratoriuje. 1-2 adiabatinis procesas (suslegimas) 2-3 izohorinis procesas (degimas) 3-4 adiabatinis procesas (degimas produk.issipletimas) 4-1 izohorinis procesas (degimo produk. ismetimas i aplinka) Is lygties matome, kad greito degimo variklio terminio apdirbimo naudingumo koeficientas priklauso nuo kuro ir darbo kuro rusies k ir jiems didejant jis dides. T2 negali buti didesnis uz misinio savaiminio uzsidegimo temparetura paprastai =68 (10) T=50-60%; 39.Leto degimo vidaus degimo variklio ciklas Suslegimo laipsni galime padidinti jei suslegsimi tik ora. Kura ipurksime tik ipurksimo pabaigoje. Labai padidinus suslegimo laisni  suslegto oro temperatura pasidaro savaiminio uzsidegimo ir kuras ipurkstas uzsidega savaime. Siuo atveju nereikalingas nei karbiuratorius nei uzdegimo sistema. Paprastai kuro tiekimas i cilindra reguliuojamas taip, kad degimas butu izobarinis variklio kuras-dizelinis kuras. 1-2 adiabatinis (suslegimo) 2-3 izobarinis proc. (degimo) 3-4 adiabatinis proc. (degimo produk.. issipletimas) 4-1 izobarinis proc. (degimo produk ismetimas i aplinka) Ekenomiskumas dideja didinama  ir mazinama  40.Misraus dedimo variklio ciklas Visu siuolaikiniu dyzeliniu varikliu ciklas misrus (Rinklerio ciklas). Turi du esminius trukumus: konstrukcijos sudetingumas ir ekonomiskumas. 1904m. Rinkleris pasiule kur oras ir degalai sulegiami atskirai. Oras suslegiamas variklio cilindre, degalai specialemia degalu siurblyje. Suslegti degalai is siurblio purkstuvu ipurskiami i cilindra taip, kad mazesneje jo dalis sudegtu staigiai izohoriskai o didesne izobariskai. Toks ciklas vadimas misriuoju. 1-2 adiabatinis ciklas (oro suslegimas) 2-3 izohorinis ciklas (degimo produktai) 3-4 izobarinis ciklas (degimas) 4-5 adiabatinis ciklas (degimo produk. issipletimas) 5-1 izohorinis ciklas (degimo produk. ismetimas i aplinka)Sio ciklo ekonomiskumas dideja, didejant sio laipsnio  ir  mazejant izobariniam laispniui . 41.VDV ciklu palyginimas 42.Duju turbinu ciklai Stumokliniu vidaus degimo variklio trukumas tas, kas negali issiplesti iki atmosferinio slegio ir delto prarandama dalis garo pletimosi darbo. Iki atmosferinio slegio degimo produktai issiplecia rotaciniuose varikliuose, turbinose, kur stumoklio slankiojamasis judesys pakeistas sukamuoju. Turbinu galia yra didesne uz stumokliniu varikliu, sie varikliai naudojami aviaciniuose turbosraiktiniuose ir turboreaktyviniuose skraidymo aparatuose. Darbo kunas tai specialiuose degimo kameruose gautas auksto slegio dujos. Turbinu tutose dujos pleciasi ju slegis verciamas i greiti. Dideliu greiciu dujos teka darbo menciu kreiviniais kanalais kuriuose srauto kinetine energija naudojama turbinos rotoriui sukti. Toliau judesys perduodamas elekros generatoriui ar kitam varomam mechanizmui, kaip ir vidaus degimo varikliu. Degimas duju degimo cikle gali buti izobarinis, izohorinis ciklas. Todel galimi 2 duju degimo ciklai: izobarinis ir izochorinis. Izobarinis duju turbinu ciklas (p=const) I-turbo kompresorius II-degimo kamera III-tuta IV-turbinis mentis (kreiviniai pavirsiai) V-rotorius VI-siurblys degalu VII-generatorius 1-2 adiabatinis o kartais izoterminis procesas 2-3 izobarinis 3-4 duju issipletimas adiabatiskai Duju terminio naudingumo koeficientas priklauso nuo oro suslegimo laipsnio turbokompresoriuje ir nuo naudojamo kuro. Virsutine oro suslegimo riba priklauso nuo degimo produktu, patenkanciu ant turbinos menciu, temperaturos, nes jai labai pakilus yra sunkesnes turbinos menciu salygos. Duju turbinu izohorinis ciklas (V=const) Kai kuras ir suspaustas oras patenka i degimo kamera uzsidaro visi trys vostuvai elekros kibirksties uzsidega degusis misinys vyksta degimas esant pastoviam turiui. 1-2 adiabatinis 2-3 izochorinis kuro degimas 3-4 degimo produktu issipletimas tutose adiabatiskai 4-1 ismetimas Terminio naudingumo koeficientas dideja, didejant laipsniui. Esant pastoviam turiui degimo metu. Duju turbinos dirbant prie V=const max temperatura įrenginiuose ypač svarbi nes ji turi įtaka termodinaminiam naudingumo koeficientui lyginant duju turbinose dirbanciam prie P=const. 43.Reaktyvini varikliu ciklai Reaktyviu varikliu paskirtis sukurti jega kuri butu panaudota skraidymo aparato judėjimui erdvėje, si jėga vadinama traukos jega arba tiesiog trauka (reaktyvine jega). -degimo produktu masinis debitas Cist- istekejimas is tutos m/s Ca- skraidymo greitis Reaktyviniai varikliai yra skirstomi: 1,Oro reaktyviniai- degimui reikalingas deguonis ir oro deguonis jie skirstomi i a) kompresoriniai o sis dar ir i turboreaktyviniai; b)bekompresoriniai o sie dar i tiesiasroviai ir pulsuojantys. 2,Raketos-degimui reikalingas deguonis randasi paciame skraidymo aparate. Jie skirstomi i skyrto kuro, kieto kuro, kitokiais 44.Turboreaktyviniai varikliai Paprastai tai yra iki garsinis aparatas 600km/h 1-2 adiabatinis suslegimas 2-3 degimo kamera izobarinis procesas 3-4 adiabatinis issipletimas 4-5 issipletimas tutoje adiabatiskai 5-1 izobarinis ismetimas i erdve Kai skraidymo aparato greitis yra labai didelis tai slegis difuzoriuje padideja tiek, kad nebereikia kompresoriaus , o tuo paciu ir turbinos. 45.Bekompresorinis pulsuojantis oro reaktyvinis variklis 6-7 Konstruojam taip, kad vykstant degimo procesui ju turiai uzpildyti pries tai ivykusio degimo produktais. Kai vyksta ismetimas degimo produktu slegis sumazeja, atsidaro vostuvai ir ciklas kartojasi. Vadinasi siuo atveju bus panasus i duju turbinu cikla, kai degimas vyksta P=const. Ciklo daznumas keli tukstanciai per minute. 46.Paketiniai varikliai Kuriuose naudojamas cheminis kuras yra skirstomas: 1. Varikliai naudojantys kieta kura; 2. Paketiniai varikliai naudojantys skysta kura. Is brezinio 1.Talpa skystai medziagai turinciai deguonies, 2.Skysto kuro talpa,3.Vamzdynas,4.Turbina, 5.Spec. Siurblys,6.Vamzdynas,7.Reaktorius, 8.Talpa turbinos darbo kurui 9.Ausinimo apvalkalas,10.Tuta,11.Degimo kamera, 12.Degiklis,13Degiklis,14.Vamzdynas, 15.Spec.siurblys,16.Vamzdynas, Pagrindine skysto kuro raketos dalis yra degimo kamera 11 su tuta 10 ir apvalkalu 9 i degimo kamera specialiai 5 ir 15 skystas kuras is talpos 2 vamzdynais 16 ir 14 per degiklius 12 paduodamas i degimo kamera 11. Skysta medziaga su deguonimi reikalinga degimui is talpos 1 vamzdynais 3 ir 6 per degiklius 13 tai pat paduodama i degimo kamera 11. Sios dvi medziagos yra du komponentai skysto raketinio kuro. Talpa 8 skirta turbinos 4 darbo kunui kuris per reaktoriu 7 privercia suktis turbina 4 skysto kuro turis yra labai mazas lyginant su degimo produktu turiu. Be to kuras kaip skystis praktiskai nesuspaudziamas slegiu P1 P2 intervale. Todel procesas 1-2 kuris yra suslegimo procesas ir kuro padavimo i degimo kamera procesas idealiame cikle sutampa su ordinate 1-2. Degimo kameroje kuras sudega pastoviam slegiui 2-3 procesas, kai darbo kunas gauna siluma q1. Toliau degimo produktai tutoje pleciasi adiabatiskai 3-4 procesas. Silumos atidavimas aplinkai vyksta esant pastoviam slegiui procesas 4-1. Kieto raketinio kuro tabletes talpinamos pacioje degimo kameroje. Degimui reikalingas deguonis yra paciuose kuro tabletese, bet iki uzsidegimo tarp saves nereguoja. Uzsidegus kietam kurui susidaro degimo produktai, kurie per tuta issiverze is variklio labai dideliu greiciu ir sudaro reaktyvine trauka. Diagramoje ciklas panasus i skysto kuro raketinio variklio cikla. 47.Garo jėgainių kondensacinis ciklas Šiluminėje elektrinėje garo energija verčiama mechanine energija, po to elektros, tai daroma turbinų pagalba. Atidirbęs garas sukondensuojamas. Vienas iš tokių paplitusių ciklų kurias dirba elektrinės – Rengino ciklas. ηT=q1-q2/q1=h1-h2/h1-h4 Elektrėnų elektrinė –P1=23MPa,perkaitinto garo slėgis t1=5450C. p2=3KPa. Terminis naudingumo koeficientas ηT=46%. Garo jėgainių regeneracinis ciklas, yra ypatingas tuo, kad į katilą tiekiamas kondensatas pašildomas garu, gaunamu iš turbinos tarpinių pakopų. 48Garo jėgainės regeneracinio tipo. Garo jėgainės kurios vartotojui gamina ne tik elektrą, bet ir šilumą yra vadinamos termofikacinėmis jėgainėmis (TE). Kombinuota elektros ir šilumos energija vadinamos kogeneracija, o kartu su šilumos tiekimu vartotojams yra vadinama termofikacija. Šiluminės jėgainės Šilumos panaudojimo koef. ηšp ηšp=q2+qel/q1; 1.Priešslėginės 2..Sumažinto vakuumo 3.Turbinos su reguliuojamais tarpiniais garo paėmimais. Privalumai kogeracinio tipo jėgainės garo lygm su kondensacija t.y: neturi kndensatoriaus, pigesnė,mažesnė. Kas riboja: garo kiekis sunaudojamas turbinoje ir garo kiekis sunaudojamas šilumos poreikiams yra nustatytas pastovus dydis. 49.Kompresorinių šaldymo įrenginių ir šilumos siurblių ciklų pobūdis Jie dirba pagal atvirkštinį ciklą. Šių abiejų ciklų paskirtis, šiluma nuo šaltesnių kūnų perduoti šiltesniems kunams, t.y. kūnus atšaldyti žemiau aplinkos temperatūros. Todėl iš šaldomo kūno šiluma yra atimama ir perduodama aplinkai. 50.Kompresoriniai šaldymo įrenginiai Jie yra skiriami objektams šaldyti. Pagal šaldymo kūną šaldymo įrenginiai skirstomi į orinius ir dujinius. Orinių dujinių darbo kūnas yra dujos, He, N, H2O garai. Garinių kompresorių darbo kūnas amoniakas NH3, CO2, freonai. Šaldymo įrenginiai yra – kompresoriniai (kompresorius), ezektoriniai (ezektorius), absorbciniai (termocheminis kompresorius). Kompresorius orinis – dujinis saldymo irenginys, darbo kunas (oras, helis, azotas, vandenilis) Kompresoriuje vyksta 1-2 adiabatinis darbo kuno suslegimas, 2-3 izobarinis darbas, kuno ausinimas aušintuve. 3-4 adiabatinis oro issipletimas darbo kune detenderyje. 4-1 izobarinis darbo kuno pasildymas Saldymo irenginio saldomuoju nasumu vadiname silumos kieki atimama i sausinamo kuno, per laiko vieneta dazniausiai per valanda. Specifinis – savitasis saldomasis nasumas silumos kiekiui kuri 1kg darbo kuno atima is ausinamo kuno per laiko vieneta. Kadangi oro savitoji siluma yra nedidele, tai ir siu irengimu savitasis saldomasis nasumas yra nedidelis. 51.Kompresoriniai garo saldymo irenginiai. Siuose irenginiuose yra naudojami tam tikru medziagu garai. Naudojamos tokios medžiagos kuriu savitoji siluma skystame buvyje yra nedidele, o garinimo siluma kuo didesne. Sitikioms medžiagoms yra priskiriama chloro metilas, angliarukste, amoniajakas ir visi freonai. Silumos perdavimo koeficientas : 52.Ezektorinis saldymo irenginys Siuose irenginiuose vietoj kompresoriaus yra naudojamas ezektorius. Ezektorius susideda is tutos, maisimo kameros ir difuzoriaus. Saldymo agentas (darbo kunas) yra vandens garas todel neigiamu temperaturu pasiekti negalima. Ezektoriaus darbas yra parenktas tuo, kad dideliu greičiu is tutos tekantis vandens garas dali savo kinetines energijos atiduoda siurbemam srautuj. Susidaro dviejų srautu misinys, kurio parametrai nustatomi kaip dviejų srautu maisymosi rezultatas. Esant tam tikrom darbo salygom yra didelis vandens garo privalumas: 1.Didele savitoji garavimo siluma. 2.Darbo kunas yra pigus, nekensmingas.(Neagresyvus) 1-2 adiabatinis issipletimas tutoje 8-2-3 izoterminis maisymosis procesas kameroje, kurio galutinis taskas yra 4 4-5 adiabatinis procesas difuzoriuje, kuriame padidėja slegis. 5-6-7 izobarinis procesas kondensatoriuje 7-8 droseliavimas izoentalpiniu procesu 7-9 adiabatinis procesas siurblyje 9-10-1 izobarinis procesas garo katile 53.Absorbciniai saldymo irenginiai Absorbuoti – sugerti, susiurbti. Absorbentas – tai skystis ar kietas kunas sugeriantis dujas, garus. Absorbciniai saldymo irenginiai nuo kompresoriniu skiriasi tuo, kad vietoj mechaninio kompresoriaus yra naudojamas termocheminis kompresorius. Absorbciniame saldymo irenginije turime binarini t.y. is dviejų komponentu sudaryta is absorbento ir saldymo kuno. Sis binarinis mišinys sukuria saldymo darbo kuno slegiu skirtuma. Pagrindine savybe absorbento virimo temperatūra turi buti zymiai didesne uz saldymo darbo kuno virimo temperatūra esant tam paciam slegiui. Binarinio tirpalo virimo temperatūra esant duotam slegiui priklauso nuo komponentu masines koncentracijos. 54.Siluminio siurblio ciklas Siluminiai siurbliai skirti sildyti. Siluminio siurblio cikle naudojant darba is žemesnes temperatūros saltinio paimama siluma q2 ir atiduodama aukstesnes temperatūros saltiniui pvz.: sildymo sistemai. 1.Kompresoriniai (stumokliniai) 2Ezektoriniai 3Absorbciniai Siluminio siurblio ciklas Komresoriu ciklo darbas 55.Realiu garo kompresoriu masinu ciklas Siek tiek skiriasi nuo atvirkštinio karno ciklo t.y. paaiskinama konstrukcijos sudėtingumu ir tame irenginyje sukonstruotais ypatumais. Garui pries patenkant i kompresoriu, jis yra separuojamas, kad i ji patektu sociame sausame esamciame buvyje garas. Vienalaipsniame silumnesije galima slegi padidinti 7-8 kartus. 56.Termodinamines analizes pagrindai Termodinamines analizes ciklas rasti budus kaip padidinti silumos ir darbo tarpusavio transformacijos efektyvuma. Tuo tikslu energetine arba technologines sistemos arba ju dalys analizuojamos nustatant kokiuose vietose ir kodel transformacijas procesuose susidaro didžiausi energijos nuostoliai. Remiantis gautais tyrimo rezultatais yra siūlomos priemones tirinetiems procesams tobulinti, yra taikomi sekantys termodinamines analizes metodai. 1) Energetinis 2) Entropinis 3) Ekserginis 1.sis metodas yra parenktas 1 TD, kad vykstant energijos transformacijai jos kiekis nekinta ,o tik is vienos formos pereina i kita ; ; Jis nurodo kiekybini energijos balanca, bet nenurodo ar is bet kurios energijos formos gali ivykti perejimas i kita energijos forma. Tuo budu naudojantis (1 TD ) sudaromas irenginio ciklo ar technologinio proceso energijos balancas ir pagal ji apskaičiuoja energetiniai naudingumo koeficientai (saldymo, sildymo ir t.t.) Siuo atveju nustatomas silumos ir darbo tarpusavio transformacija irenginioarba jo atskiros dalies efektyvumas. Sios energetines analizes efektyvumas yra tas, kad neatsizvelgima i ivairiu energijos rysiu verte. Siluma ir darbas nera lygiavertes energijos darbo rusys, darbas yra visada paverciamas siluma, o darbo galima paversti tik ta siluma kuri aukstesne uz aplinkos temperatūra. 1.realus procesai yra negrimztami ir pagal (II TD) jiem vykstant susidaro energijos nuostoliai tai yra didėja entropija. Naudojant (I ir II TD) yra sudaromas irenginio arba tech. Proceso energijos balancas is jo paskaičiuojami naudingumo koeficientai ir paskui jie lyginami su anlogiskai idealiu termodinaminiu ciklu koeficientais. Taip yra nustatomi energijos nuostoliai del energijos proceso negriztamumo 2.Šiuo metu labai pradėtas propaguoti. Ne visas energijos ir ne visomis sąlygomis gali buti transformuojamos. Eksergija yra skirstoma: nrejudancio kuno (turio kitimu) Medžiagos srauto eksergija, chemine eksergija. Nuline eksergija, silumos srauto eksergija. Nejudančio kuno - 1.Grystamo pletimosi proceso metu. 2.darbo kuno parametrai turi sumazeti Darbo kunas turi pasidaryti pusiausvyra su aplinka. Tai pasiekti labai sunku. Medžiagos srauto eksergija darbas yra lygus itekejimo pV ir istekejimo darbu skirtumai. Vidines energijos pokyciu, entropijos pokyciu: Medzigos srauto eksergija priklauso nuo h,S ir Chemine eksergija apibudina maksimalu darba kuris gali buti atliktas grystamajame procese suvienodėjus medžiagos ir aplinkos komponentu cheminiams potencialams. Paprastai tai atlikti yra labai sudėtinga. 57.Šilumos srauto Izoliuota adiabatine sist.sudaryta is šildytuvo kurio temp.T ir is aušintuvo T0 T>T0 Max darbas kuri galima gauti is sios silumos, t.y. Karno grystamuoju ciklu, kuri kaip tik ir atliekamas tarp temperaturu T ir T0. Kada vyksta silumos mainai, procesas negrystamas, todel entropija didėja ir eksergijos nuostoliai silumos srato atveju apskaičiuojami taip: Gui – stadalos teorema, kuri nurodo kad eksergijos t.y silumos darbingumo nuostoliai didėja didėjant kunu kurie keiciasi siluma temperaturu skirtumai. Spinduliavimo eksergija: si eksergija apibudinama max darbu kuri gali atlikti spinduliuojantis kunas pereinantis i pusiausvyros busena su aplinka. 58.Šilumos eksergija ir jos nuostoliai Ta energijos dalis. Kuri esant tam tikrai išorės būsenai gali būti transformuoajma į bet kokią kitą energijos rūšį vadinama – eksergija. Ta energijos dalis kurios negalima transformuoti į kitą enrgijos rūšį esant tam tikrai išorės būsenai yra vadinama anergija. Energija=eksergija + anergija Grįžtamuosiuose procesuose aksergija yra pastovi, kadangi ten anergijos nėra. Negrįžtamuose procesuose dalis arba visa aksergija virsta anergija. Anergijos negalima paversti aksergija todėl aksergijos dalis, kuri negr.procesuose virsta anergija yra vadinama eksergijos nuostoliai.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5936 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
4 psl., (5936 ž.)
Darbo duomenys
  • Dinamikos špera
  • 4 psl., (5936 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą

www.nemoku.lt Kiti darbai

Mechanikos dinamika

Mechanikos dinamika Dinamika Peržiūrėti darbą

Hidrodinamikos teorija

Hidrodinamikos teorija Dinamika Peržiūrėti darbą

Termodinamikos špera

Termodinamikos špera Dinamika Peržiūrėti darbą

Hidrodinamikos temų teorija

Hidrodinamikos temų teorija Dinamika Peržiūrėti darbą

Teorinė mechanika - plokščioji suvaržyta inžinerinė konstrukcija

Teorinė mechanika - plokščioji suvaržyta inžinerinė konstrukcija Dinamika Peržiūrėti darbą

Taško dinamika

Taško dinamika Dinamika Peržiūrėti darbą

Hidrodinamikos teorija egzaminui

Hidrodinamikos teorija egzaminui Dinamika Peržiūrėti darbą

Dinamika kaip mechanikos šaka

Dinamika kaip mechanikos šaka Dinamika Peržiūrėti darbą

Pagrindinio sukamojo judėjimo dinamikos dėsnio patikrinimas

Pagrindinio sukamojo judėjimo dinamikos dėsnio patikrinimas Dinamika Peržiūrėti darbą

Technologiniai virpesiai

Technologiniai virpesiai Dinamika Peržiūrėti darbą

Valcuoto plieno dvitėjinės sijos dinaminis deformavimas

Valcuoto plieno dvitėjinės sijos dinaminis deformavimas Dinamika Peržiūrėti darbą

Dinaminis pasas

Dinaminis pasas Dinamika Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt