Konspektai

Teorinė mechanika, statika

10   (1 atsiliepimai)
Teorinė mechanika, statika 1 puslapis
Teorinė mechanika, statika 2 puslapis
Teorinė mechanika, statika 3 puslapis
Teorinė mechanika, statika 4 puslapis
Teorinė mechanika, statika 5 puslapis
Teorinė mechanika, statika 6 puslapis
Teorinė mechanika, statika 7 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

STATIKA 1.Rysiai. Rysiu tipai, reakcijos. Kunas, kurio pusiausvyros padetis ar judejimas yra apriboti, vadinamas suvarzytu(pvz. Durys), o padeties ar judejimo apribojimai – rysiais(pvz. Vyriai). Jega, kuri siekia sukelti pusiausvyro kuno judejima, vadinama poveikio, arba aktyviaja, jega. Is poveikio- atoveikio aksiomos matome, kad rysys kuna veikia tokio pat didumo, tik priesingos krypties atoveikio (reakcijos) jega. Reakcijos jegos priklauso nuo rysiu pobudzio ir kuna veikianciu aktyviuju jegu. Reakcijos jegos kryptis visada priesinga tai krypciai, kuria rysys neleidzia pajudeti kunui. Jeigu rysys neleidzia pajudeti vienu metu keliomis kryptimis, reakcijos kryptis nezinoma. Tada, norint apskaiciuoti reakcijos jega, reikia isspresti atitinkama statikos uzdavini. Rysiu tipai: 1) Plokstumos pavidalo ( glotnus pavirsius )rysys. Sis pavirsius ant jo gulinciam kunui kliudo pajudeti tik pavirsiaus normales, einancios per salycio taska, kryptimi. 2) Lankstus rysys. Pvz prie lubu dviem lynais(absoliuciai lanksciais t. y. jiems istiesinti nereikia jokiu pastangu, ir tempint netistanciais) prikabintas kunas, Tuomet reakcijos jegos T1 ir T2, kuriomis lynai veikia pakabinta kuna, veikia isilgai lynu ir yra visada nukreiptos nuo kuno. 3) Sarnyriniai rysiai: a) kunai vienas su kitu suristi nepaslankiu sarnyru. b) kunai vienas su kitu suristi paslankiu sarnyru. 4) Sarnyrinis strypas. 2. Triju jegu teorema. Daznai pusiausvyrus kunus veikia trys jegos. Kunas siuo atveju esti pusiausvyras tik tada, kai sios jegos tenkina sia teorema: jeigu trys vienoje plokstumoje veikiancios nelygiagrecios jegos yra pusiausvyros, tai ju veikimo tieses susikerta viename taske. 3. Jegos projekcija i asi. Jegos dydzio ir krypties skaiciavimas pagal jos projekcijas. Jegos projakcija i asi yra skaliarinis dydis, lygus kryptines atkarpos ilgiui(Px= Pcosα, α- kampas tarp asies teigiamosios krypties ir jegos ). Zinodami jegos projekcijas staciakampese koordinaciu asyse, is formules P= √Px2+Py2 galime apskaiciuoti jegos diduma, o is siu formuliu Px= Pcosα, Py= Psinα – apibrezianti jegos krypti kampa α. 4. Atstojamosios projekcijos I asi teorema. Plokscioji viename taske susikertanciu jegu sistema ekvivalentiska vienai jegai – atstojamajai R, veikianciai tu jegu susikirtimo taske. Analizinis atstojamosios skaiciavimas remiasi sia teorema:atstojamosios jegos projekcija bet kurioje asyje lygi sudedamu jegu projekciju toje asyje algebrinei sumai. Vadinasi Rx= Σ Px; Ry= Σ Py 5. Susikertanciu jegu sistemos pakeitimas atstojamaja. Jeigu plokscioji viename taske susikertanciu jegu sistema yra pusiausvira, tai visu jegu projekciju koordinaciu syse sumos(atstojamosios) lygios nuliui. Σ Px= 0; Σ Py= 0. 6. Jegos momentas tasko atzvilgiu ir jo savybes. Taskas kurio atzvilgiu skaiciuojamas momentas, vadinamas momento centru. Atstumas nuo momento centro iki jegos vadinamas jegos petimi. Jegos momentas centro atzvilgiu yra algebrinis dydis, lygus jegos didumo ir peties sandaugai. Mo= R h (R= Σ Fi).[M]= 1Nm Jegos momentas centro atzvilgiu apibudina sukimo poveiki, priklausanti nuo jegos didumo ir peties. Sukimo kryptis apibudinama momento zenklu(+ kai sukamasis efektas pries laikrodzio rodykle, -kai pagal laik rod) Savybes: 1)jegos momentas centro atzvilgiu lygus nuliui tada, kai sis centras yra jegos veikimo tieseje; 2)jegos momentas nepasikeicia, perkelus jega I kita jos veikimo tieses taska; 3) jegos P momento didumas gali buti isreikstas dvigubu plotu trikampio, kurio virsunes yra momento centras O ir vektoriaus P pradinis A ir galinis C taskai. Mo= R h= 2 SΔOAC 7. Plokscios susikertanciu jegu sistemos Varinjono teorema. Atstojamosios jegos ir jos komponentu momentus sieja Varinjono teorema: atstojamosios jegos momentas kurio nors tasko atzvilgiu lygus sudedamu jegu momentu to tasko atzvilgiu algebrinei sumai. Mo( R)= Σ Mo( F). Remiantis Varinjono teorema, susikertanciu jegu pusiausviros salygas galima kitaip suformuluoti. Pusiausviros jegu sistemos atstojamoji lygi nuliui ir jos momentas bet kurio centro atzvilgiu lygus nuliui. Isvada: visu dedamuju jegu momentu sio centro atzvilgiu( A ar B) suma irgi lygi nuliui, Σ MA= 0, Σ MB= 0. 8. Vienos krypties dvieju lygiagreciu jegu sudetis. Noredami sudeti lygiagrecias jegas, turime remtis antraja ir treciaja aksiomomis. Sudedamuju vienos krypties lygiagreciu jegu atstojamoji veikia tarp sudedamuju jegu ir yra tos pacios krypties kaip tos jegos; sudedamu dvieju priesingu krypciu lygiagreciu jegu atstojamoji veikia dedamuju jegu isoreje uz didesniosios susdedamos jegos. Rasti dveiju vienodo didumo, veikianciu lygiagreciose tiesese, bet priesingos krypties jegu P ir P’ atstojamosios negalima. 9. Jegu pora. Jegu poros momentas. Jegu pora (P, P’) – tokia dvieju jegu P=-P’ sistema (vienodo didumo, veikiancios lygiagreciose tiesese, bet priesingu krypciui ir kurios suteikia sukamaji efekta). Jegu poros petis ( l) – atstumas tarp poros jegu veikimo tiesiu.Poros plokstuma – plokstuma, kurioje veikia poros jegos. Jegu poros momentas nepriklauso nuo momentu centro padeties ir lygus poros jegos didumo ir peties sandaugai. Mo ( F1)+ Mo (F2)= - F1 (h1+l)+F2 l= -F1 h1-F1 l+F2 l= -F1 h- (F1-F2)l= -F1 h1=M. Poros, kuriu momentai yra vienodo didumo ir tokio pat zenklo, vienodai veikia kuna. 10. Jegu poros savybes: 1) Jegu poros momentas nepriklauso nuo momentu centro padeties ir lygus poros jegos didumo ir peties sandaugai. Mo ( F1)+ Mo (F2)= - F1 (h1+l)+F2 l= -F1 h1-F1 l+F2 l= -F1 h- (F1-F2)l= -F1 h1=M 2) Poros dedamuju jegu projekciju suma I bet kuria asi lygi nuliui. F1x+F2x= -F1 cos α +F2 cos α= ( -F1+F2) cos α= 0. 3) Jegu pora gali perkelti jos veikimo plokstumoje. 4) Jegu poroje galima laisvai keisti dedamuju jegu reiksmes ir peti, nekeiciant poros momento,nuo to veikimas I standu kuna nepasikeis. 5) Jegu poros veikiancios kuna vienoje plokstumoje galima pakeisti viena atstojamaja pora, kurios momentas lygus dedamuju poru momentu algebrinei sumai. 11. Puanso teorema. Teorema apie lygiagretu jegos perkelima. Jegos poveikis standziam kunuio nepasikeis, jei, perkeldami jega is vieno tasko I kita, prie kuno pridesime pora, kurios momentas lygus perkialiamos jegos momentui, naujo viekimo tasko atzvilgiu. 12. Ploksciosios jegu sistemos suminis vektorius ir suminis momentas, ju skaiciavimas geometriniu ir analyziniu budu. Jegu sistemos pakeitimas jega ir pora vadinamas jegu sistemos redukcija. Plokscia jegu sistema gali buti privesta prie bendro pavidalo: 1) prie vienos jegos, kuri vadinasi suminis vektorius, kuris pridetas laisvai parinktame redukavimo centre ir kuris skaiciuojamas kaip dedamuju jegu geometrine suma;2) prie jegu poros su momentu, kuris vadinamas suminiu momentu, ir kuris skaiciuojamas kaip dedamuju jegu momentu, atzvigiu to paties redukavimo centro, algebrine suma. Suminis vektorius nepriklauso nuo redukavimo centro pasirinkimo, o suminis momentas priklauso!! Redukuojant ploksciaja jegu sistema, susiduriama su keturiais atvejais:1) Sumine jega R=0 ir suminis momentas M=0. Siuo atveju jegu jegu P1, P2…,Pn sistema yra pusiausvira ir jos veikiamas kunas nejuda.R= Σfi=0, Mo= Σ M( Fi)= 0;2) Sumine jega R≠0, o suminis momentas M=0. Siuo atveju sumine jega yra jegu P1, P2…Pn atstojamoji ir veikia taske O. 3) Sumine jega R=0, o suminis momentas M≠0. Tuomet jegos P1, P2…Pn yra ekvivalentiskos porai, kurios momentas lygus suminiam momentui, neprilkausanciam nuo tasko O padeties. 4) Sumine jega ir suminis momentas nelygus nuliui (R≠0, M≠0). Kaip zinome, sudeje jega ir pora, gauname jega, todel siuo atveju jegu P1, P2…Pn sistema yra ekvivalentiska vienai jegai – atstojamajai, veikianciai taske, kurio atstumas nuo redukacijos centro lygus M/R. Atstojamoji yra tokio pat didumo ir tokios pat krypties kaip sumine jega. 13. Ploksciosios jegu sistemos pusiausviros salygos geometriniame ir analyziniame pavidale. Jeigu plokscioji jegu sistema yra pusiausvyra, visu jegu projekciju koordinaciu asyse sumos lygios nuliui ir visu jegu momentu laisvai pasirinkto tasko atzvilgiu suma lygi nuliui. { Σ MA=0, Σ MB=0, Σ MC=0—analyzinis. Ploksciosios jegu sistemos pusiausviros salygos dar gali buti uzrasytos taip: ΣMA=0, ΣMB=0, ΣMC=0; ΣMA=0, ΣMB=0, ΣPx=0 ) 14. Kunu sistemos pusiausviros skaiciavimas. Kunu sistema – visuma tokiu kunu, kuriu judejimas ir pusiausvyra yra tarpusavyje priklausomi. Rysiai, jungiantys kunus sistema, vadinami vidiniais. Rysiai, kuriais kunu sistema pritvirtnama prie atramu ar kitu sistemai nepriklausanciu kunu, vadinami isoriniais. Jeigu kietu kunu sistema yra pusiausvyroje, tai veikiancios sia sistema isorines jegos patenkins jegu pusiausvyros salygas taip, lyg jos butu pridetos prie vieno absoliuciai kieto kuno. { Σ ( Fx)=0, Σ (Fy)=0, Σ M( F)=0. 15. Santvaros. Strypu irazu skaiciavimas mazgu ispjovimo metodu. Santvara yra standi konstrukcija, sudaryta is sarnyrais sujungtu tiesiu strypu. Taskai, I kuriuos sueina strypu asys (sarnyru centrai), vadinami mazgais. Santvara vadinama plokscia, jei visu jos strypu asys yra vienoje plokstumoje. Jega, veikianti santvaros strypa, vadinama iraza. Skaiciuojant santvaras – ieskant jos strypu irazu, daromos sios prielaidos: 1) laikoma, kad visi strypai yra tiesus; 2) netsizvelgiama I trinti strypus jungianciuose sarnyruose; 3) laikoma, kad visos isorines jegos santvara veikia tik mazguose, santvaros plokstumoje; 4) nepaisoma strypu svoriu Irazu skaiciavimas mazgu ispjovimo metodu. Siuo metodu nagrinejama kiekvieno santvaros mazgo pusiausvyra. Strypai mazgus veikia jegomis, kuriu didumas lygus irazu didumui. Siu jegu kryptys yra priesingos irazu kryptims. Kadangi irazu pobudzio nezinome, pradedami skaiciuoti laikome, kad visi santvaros strypai yra tempiami. Tuomet jegos, kuriomis strypai veikia mazgus, yra nukreiptos nuo mazgu. Kiekviena mazga (m) veikia plokscia viename taske susikertanciu jegu sistema. Tokiai jegu sistemai galima sudaryti dvi (2m) pusiausvyros lygtis. Skaiciuojant santvaros atramu reakcijas, buvo sudarytos 3 reakcijos lygtys, vadinasi, reikia isspresti 2m–3 pusiausvyros lygciu sistema. Kai santvaroje yra s strypu, uzdavinys bus statiskai issprendziamas ir irazas galesime apsk, kai s=2m-3, jei s>2m-3, uzdavinys statiskai neissprendziamas.Jeigu apskaiciuota iraza yra teigiamas skaicius, tai jos kryptis buvo priimta teisingai ir strypas yra tempimas. Priesingu atveju strypas bus gniuzdomas.Taciau sis metodas nera ypac patogus, norint apskaiciuoti vieno strypo iraza, pirmiausia turime nustatyti kitu strypu irazas. Tokiu problemu nebuna skaiciuont riterio metodu. 16. Santvara. Strypu irazu skaiciavimas Riterio metodu. Taikant si metoda,santvara tariamai perpjaunama I dvi dalis per tris strypus, kuriu irazas rengiamasi skaiciuoti. Nagrinejamos santvaros dalies busena turi buti tokia pati, kokia buvo pries perpjaunant santvara, , todel prie nagrinejamos santvaros dalies pridedamos jegos, kuriomis ja veike pasalinta santvaros puse. Sudarydami pusiausvyros lygtis Riterio metodu, parenkame tokios krypties koordinaciu asis ir tokius momentu centrus, kad kiekvienoje santvaros lygtyje butu po viena nezinoma iraza. Skaiciuojant santvaras, pasitaiko strypu, kuriu irazos lygios nuliui. Tarkime, kad mazga, I kuri sueina trys strypai, neveikia isorines jegos. Jeigu du strypai yra vienoje tieseje, tai treciojo iraza lygi nuliui. { ΣMmazgo nr(Fi)=0, ΣMm(Fi)=0, Σ Fix=0. { ΣFix=0, ΣFiy=0, Σmo(Fi)=0. 17. Jegos vektoriaus momentas centro atzvilgiu. Kuna veikiancios ploksciosios jegu sistemos jegos stengiasi kuna sukti apie asi, statmena ju veikimo plokstumai. Erdvines sistemos jegos suka kuna apie skirtingas asis. Tokios sistemos jega P suka kuna apie asi OK, statmena plokstumai, einanciai per momento centra O ir jegos vektoriu AB. Momento didumas tasko O atzvilgiu mo= Pd ( d=OC – ilgis statmens, nuleisto is tasko O I jegos P veikimo teise: d= r sinφ. Nagrinejant erdvine jegu sistema, jegos momenta tasko atzvilgiu patogu laikyti vektoriumi, lygiu vektoriu r ir P vektorinei sandaugai: mo(P)= r×P; mo(P)= (xi+ yj+zk) ×(Pxi+Pyj+Pzk)= (yPz-zPy)i+(zPx-xPz)j+(xPy-yPx)k; │ mo(P)│=√mx2+my2+mz2 ; cos α = mx/│ mo(P)│, cosβ= my/│ mo(P)│, cosγ= mz/ │ mo(P)│.Vektorines sandaugos r×P modulis lygus jegos P momentui centro O atzvilgiu: ‌‌│ r×P│= Pr sinφ. Vektorius r×P yra satmenas vektoriu r ir P plokstumai. 18. Jegos momentas asies atzvilgiu. mz(F)= mz(Fz)+mz(Fxy)= mo(Fk)+mo(Fy)=-Fx*y+Fy*x=xFy-yFx mz(F)= xFy-yFx my(F)=zFx-xFz my(F)=yFz-zFy Jega nelygiagreti asiai nesuteikia kunui sukamojo efekto. 19.Jegu poros vektoriaus momentas. Poros poveiki standziam kunui apibudina poros plokstuma, momento didumas ir sukimo kryptis. Taigi pora galima vaizduoti vektoriu, vadinamu momento vektoriumi. Poros vektoriaus momenta syra laisvas vektorius.m= mA(F’)= mB(F’); m=mA(F’)=AB×F’; m= mB(F)= BA ×F. Jegu pora galima perkelti I plokstuma, kuri yra lygiagreti poros veikimo plokstumai.Poros momento vektorius nepriiklauso nuo mometu centro padeties. 20. Erdvines, laisvai isdestytos, jegu sistemos redukavimas I duota centra. Sistemos suminis vektorius ir sumonio vektoriaus momentas. Bet kaip isdestytu jegu erdvine sistema – tai erdvine sistema jegu, kuriu veikimo tieses nesusikerta ir nera lygiagrecios. Sudejus jegu P’1=Pi vektorius gaunamas ju atstojamosios vektorius R, vadinamas sistemos svarbiausiuoju vektoriumi. R= Σpi. Zinant suminio vektoriaus projekcijas, galima apskaiciuoti jo diduma R= √Rx2+Ry2+Rz2 , krypties kosinusai cosαβγ=Rxyz/R.Nei suminio vektoriaus modulis, nei kryptis nepriklauso nuo redukavimo centro. Suminis momentas Mo’ gaunamas sudejus visus momentus Mo’=Σ(Mo). Kintant redukavimo centro padeciai suminis vektoriaus momentas taip pat kinta, nes kinta atskiru jegu momentai.Mo1(R’)=r×R’ (r – atstumas tarp centru). Suminio vektoriaus momento projekciju ikoordinaciu asis israiskos Moz(F)= xFy-yFx; Moy(F)=zFx-xFz; Moy(F)=yFz-zFy. Modulis Mo=√Mx2+My2+Mz2 . krypties kosinusai: cosαβγ=Moxyz/Mo Atvejai skaiciuojant:1) R=0, M=0. Siuo atveju jegos F1, F2…Fn yra atsisveriancios. 2)M=0, R≠0. Suminis vektorius yra jegu F1, F2…Fn atstojamoji ir veikia redukcijos centre.3) R=0, M≠0. Siuo atveju jegu F1, F2…Fn sistema ekvivalentiska porai. Poros momentas lygus suminiam momentui. 4)R≠0, M≠0, α=90. Jegos F1, F2…Fn turi atstojamaja, kuri yra tokio pat didumo ir tokios pat krypties kaip suminis vektorius. 5) R≠0, M≠0, α=0(Dinama). Jegos F1, F2…Fn neturi atstojamosios, jos bus ekvivalentiskos dviem erdveje prasilenkiancioms tiesems. 6) R≠0, M≠0, 0>α>180, α≠90. siuo atveju sumini momenta galima isskaidyti I du komponentus: I tos pacios krypties jega R komponenta M1= Mo cosφ ir stamena jegai R komponenta M2= Mo sinφ. Atstumas iki redukcijos centro h= M2/R= Mo/R sinφ. 21. Erdvine, laisvai isdestytos, jegu sistemos pusiausvyros salygos. Lygiagreciuju jegu sistemos pusiausvyros salygos. Erdvine jegu sistema yra atsverta, jei visu jegu projekciju koordinaciu asyse ir visu jegu momentu koordinaciu asiu sumos lygios nuliui.{ ΣPx=0, ΣPy=0, ΣPz=0, ΣMx=0, ΣMy=0, ΣMz=0. 22. Lygiagreciu jegu centras,mases centras, ju koordinaciu skaiciavimas. Lygiagreciu jegu centras- tai lygiagreciu jegu atstojamosios veikimo taskas, kurio padetis nepriklauso nuo sudedamu jegu posukio, apie ju veikimo taskus, kampo.Centro koordinates: xc= ΣPx/R, yc= Σpy/R, zc= ΣPz/R. Kuno svorio centras – taskas, per kuri eina kuno svorio jega, esant bet kokiai kuno padeciai. Centro koordinates: xc= ΣGi xi/G, yc= ΣGi yi/G, zc= ΣGi zi/G ( G – kuno svoris, Gi – kuno daleles svoris, xi, yi, zi – jegos Gi veikimo tasko koordinates). 23. Slydimo trintis (Kulono jega). Tai jega trukdanti vienam kunui slysti kito pavirsiumi. Ji visada nukreipta priesinga kryptimi negu jega stengiasi pastumti kuna. 1) Didziausia trinties jega nepriklauso nuo to, kokio didumo plotu lieciasi kunai; 2) Didziausia trities jega tiesiai proporcinga spaudziancios kunus viena prie kito normalines jegos N didumui. 3) Didziausia trinties jega priklauso nuo susiglaudusiu kunu medziagos ir ju pavirsiu glotnumo. Kinetines trinties jega siek tiek mazeja, didejant slydimo greiciui. Kritine slydimo trinties jega lygi: Fs= μN (μ – trinties koeficientas, priklausantis nuo to, is kokiu medz pararyti kunai, koks ju besiliecianciu pavirsiu glotnumas; N=G).[F]=1N 24. Riedejimo trintis. Tai jega susidariusi vienam kunui judant kitu (sukibimo jega).Kol traukianti kuna jega maza( P≤Pkritine), kunas negali pajudeti, nes abieju poru momentai yra vienodo didumo: Pkr r=Nk (r – kuno-rato spindulys; k – riedejimo trinties koeficientas, isreiskiamas ilgio vienetais.Jis priklauso nuo medz, is kuriu pagaminti besilieciantys kunai, ir nuo kitu veiksniu.) Ratas nejuda kai ji veikiancios jegos didumas: Pkr= N k/r. Jei P≤Pkr, ratas nerieda, jei P>Pkr, -rieda. KINEMATIKA 1.2.3.Tasko judejimo desnio aprasymas. Tasko judejimo desnis paprastai nusakomas vienu is triju budu: 1) naturliuoju; 2) koordinatiniu; 3) vektoriniu. 1)Taikoma kai zinoma tasko judejimo trajektorija. Kai kreivei erdvine, taskai tenkina lygciu sistema: f1(x,y,z)=0, f2(x,y,z)=0. Kai kreive plokscia, tada trajektorija galima isreiksti viena lygtimi f(x,y)=0 arba y=y(x). vien trajektorija nenusako tasko padeties: reikia zinoti judancio tasko padeti pacioje trajektorijoje. Atstumas isilgai trajektorijos s yra laiko momento funkcija: s=s(t). 2) Judancio tasko padetis bet kuriuo laiko momentu t bus apibrezta, kai zinomos jo koordinates, isreikstos laiko t funkcijomis: x=x(t), y=y(t), z=z(t). Tasko, kuris visa laika juda toje pacioje plokstumoje( pvz. z=0), jo jud desnis isreiskiamas dviem lygtimis: x=x(t), y=y(t). Jeigu tasko jud tiesiaeigis, sutapadine trajektorija su asimi Ox, gautume y=0, tada tasko jud desni isreikstu viena lygtis: x=x(t). Jeigu jud apibreztas koordinatemis, tai, noredami gauti naturaliaja israiska, turime apsk isvestines x’ ir y’(x’=dx/dt; y=dy/dt) , irasyti ju reiksmes I form s=s(t). Traj lygti y=y(t) galima gauti is lygybiu y=y(t), x=x(t) eliminavus t. 3) Tasko padeti bet kuriuo laiko momentu isreiskia funkcija r=r(t) ( r- tasko padeties vektorius, nubreztas is koord pradzios tasko I ta taska). Turedami koord tasko judejimo apibrezima, galime ji pakeisti vektoriniu. Kai r=xi+yj+zk, irase x,y,z reiksmes, gausime vektoriu r, isreiksta laiko momento funkcija. 4. Tasko greicio ir pagreicio skaiciavimas, kai nusakomas judejimo desnis vektoriniu budu. Laiko momentu t tasko padeti nusako padeties vektoriusr, o momentu t+Δt – padeties vektorius r1=r+Δr. Vidutiniu tasko greiciu laikomas pokycioΔr ir laikotarpio Δt santykis: vvid=Δr/ Δt . O jo greitis kokiu nors laiko momentu: v= lim Δt→0 Δr/ Δt Tasko greitis yra padeties vektoriaus isvestine laiko atzvilgiu: v=r=dr/dt.Tasko pagreitis yra pirmoji greicio isvestine:a=v=dv/dt; a=v’=r”. 5. Tasko greicio ir pagreicio, kai nusakomas judejimo desnis skaiciavimas koordinatiniu budu. Vektorius r=xi+yj+zk . Apskaiciave isvestine t atzvilgiu ir pritaike formule, gausime v=x’i+y’j+z’k. Greicio vektoriu isskaide I komponentus pagal koordinaciu asis v=vxi+vyj+vzk. Taigi tasko greicio projekcijos koordinaciu asyse yra lygios koordinaciu isvestinems laiko atzvilgiu: vx=x’, vy=y’, vz=z’. Tuomet galime apskaiciuoti greicio diduma: v=√vx2+vy2+vz2 . Kampai tarp vektoriu ir koord asiu cosαβγ=vxyz/v, taip pat cos2α+cos2β+cos2γ=1. Tasko pagreicio projekcija kurioje nors asyje lygi greicio projekcijos toje asyje isvestinai arba tasko koord antrai isvestinei: ax=vx’=x”, ay=vy’=y”, az=vz’=z”. Pagreicio didumas: a=√ax2+ay2+az2 . 6. Tasko greicio ir pagreicio skaiciavimas, kai nusakomas judejimo desnis naturaliuoju budu. Greicio modulis lygus atstumo isvestines laiko atzvilgiu didumui: │ v│=│ ds/dt│. Formule rodanti greicio moduli ir krypti: v= dr/ds*ds/dt. Kadangi vektorius dr/ds yra trajektorijos liestineje. Tai jis yra liestines ortas τ: τ=dr/ds, vadinasi tasko greitisv= τ ds/dt= τs. Kai v τ=v>0, taskas juda teigiama atstumu atskaitymo kyptimi, v τ=-v

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3483 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
7 psl., (3483 ž.)
Darbo duomenys
  • Statikos konspektas
  • 7 psl., (3483 ž.)
  • Word failas 82 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą

www.nemoku.lt Kiti darbai

Viskas apie statiką

Viskas apie statiką Statika Peržiūrėti darbą

Vienu galu įtvirtinto tempiamo strypo stiprumo skaičiavimas

Vienu galu įtvirtinto tempiamo strypo stiprumo skaičiavimas Statika Peržiūrėti darbą

Teorinė mechanika, statika

Teorinė mechanika, statika Statika Peržiūrėti darbą

Degalų lygio matuokliai

Degalų lygio matuokliai Statika Peržiūrėti darbą

Plokščia laisvai Išdėstytų jėgų sistema

Plokščia laisvai Išdėstytų jėgų sistema Statika Peržiūrėti darbą

Teorinė mechanika. Namų darbas

Teorinė mechanika. Namų darbas Statika Peržiūrėti darbą

Praktinis darbas - Statika

Praktinis darbas - Statika Statika Peržiūrėti darbą

Statikos teorija egzaminui

Statikos teorija egzaminui Statika Peržiūrėti darbą

Statikos teorija

Statikos teorija Statika Peržiūrėti darbą

Statikos namų darbas Nr.1

Statikos namų darbas Nr.1 Statika Peržiūrėti darbą

Santvaros teorinė mechanika

Santvaros teorinė mechanika Statika Peržiūrėti darbą

Prekių kainų stebėjimas

Prekių kainų stebėjimas Statika Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt