Teologinės kilmės ir visuomenės sutarties teorijų palyginimas

Šiandien į teorinių aktualijų priekį aiškinant teisės prigim­tį, paskirtį ir funkcijas išeina visuomeninės sutarties ir solidarumo, arba socialinių funkcijų, teorijos. R. Z. Lifšicas mano, kad jų populiarumą lėmė dvi priežastys: 1) techninės civilizacijos plėtra, kai konflikto šalys, disponuodamos itin galinga dirbtine jėga, ypač karine, negali tikėtis valdyti tautų ir teritorijų remdamosi kurios nors vienos socialinės grupės interesais, jėga slopinti kitų grupių intere­sų, nes karinio konflikto atveju iškyla susinaikinimo pavojus, ypač ginklų arsenaluose pasirodžius masinio naikinimo ginklams. Susi­naikinimo grėsmės suvokimas verčia teikti pirmumą ne konfliktui, ne jėgai, o teisei, bendradarbiavimui ir kompromisui. Gerovę tenka kurtis remiantis ne kitų žmonių pavergimu, o savo pačių kultūriniu aktyvumu; 2) padidėjęs visų socialinių grupių socialinis aktyvumas ginant savo teises.
Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti teologine teisės kilmės teorija su visuomeninės sutarties teorija.
Darbo metodai: teorinės literatūros analizė, lyginamoji analizė.
Teologinė teisės kilmės teorija tai istoriškai pirmoji teisės samprata, kuri teigia, kad teisė yra ne žmogaus, o dieviškojo intereso pavertimas elgesio taisykle. Si pažiū­ra atsirado iš teisėje slypinčio socialumo mistifikacijos, t.y. mėgini­mo nežemiškomis priežastimis paaiškinti žemiškus dalykus - teisės propaguojamos sugyvenimo vertybės kilmę.
Todėl teisė - ne žmonių kūrinys, o dievų dovana, skirta pačiam egoistiškam žmogui socializuoti, jo egoizmui švelninti, sulaikyti jį nuo nuodėmės, į kurią žmogų kreipia tas pats jo egoizmas. Digestuose sakoma, kad „kiekviena teisė yra dievų dovana". Romėnai manė, kad jų teisės kilusios iš vyriausiojo dievo Jupiterio. Žydams Dekalogą irgi davęs Dievas. Dievo įkvėptas, Mozė rašęs Penkiaknygę, apimančią papročių, pilietinę (pozityviąją) ir apreikštąją teisę. Šią knygą žydai vadino tiesiog „Thora" (Tiesa). Dievas - tikrasis teisės kūrėjas, teisė - dieviškojo apreiškimo pamink­las. Babilonijos karalius Hamurapis (1792-1750 m. pr. Kr.) garsųjį Hamurapio kodeksą irgi gavęs iš Saulės dievo.
Šioje pažiūroje buvo vertinga tai, kad ja siekta įveikti etatistinės legistinės teisės sampratos subjektyvizmą: teisė yra ne žmonių savavališkai nustatoma elgesio taisyklė, o egzistuoja šalia žmogaus valios, ir tik tam, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!