Telekomunikacijos - teorija

2.Telekomunikacinių tinklų sudarymo būdai. Abonentinio tinklo sudarymas: Stotis-magistralinis kabelis-paskirstimo spinta-skirstomasis kabelis-skirstimo dėžutė-abonentinis kabelis- telefonas. Tarpmiestinio tinklo sudarymas: Rajono ATS-jungiamoji linija-galinė ATS-telefono aparatas. 3.Informacijos pernašos aplinkos elektrodinamika. Signalų perdavimo aplinkos elektriniai pirminiai parametrai.Pirminiai fizinės grandinės parametrai:R-linijos aktivioji varža,L-linijos induktyvumas,C-linijos talpa,V-izoliacijos laidumas. Pirminiai grandžių elektromagnetiniai ryšio parametrai:K12-Elektrinis,M12-magnetinis rišys. Antriniai fazinės grandinės patrametrai:-linijos slopinimo koeficientas,-linijos fazės koeficientas.Zb-Linijos banginė varža,J-EME sklidimo koeficientas,V-EME sklidimo greitis. Antriniai grandžių elektromagnetinio ryšio parametrai.A0-artimojo galo pereinamasis slopinimas.Al-tolimojo galo pereinamsis slopinimas.Aa-apsaugos koeficientas. 6. Laidininko varža-R=p*l/r2 ,. Laidininko varža yra pagrindinis laidininko parametras telekomunikacijose. Laidininko varža lemia signalo slopinimą kabelių fizikinėse grandyse. Varža priklauso nuo laidininko storio, ilgio, dažnio ir kitų laidininkų atžvilgiu. Fizinės grandies kilpos varža-Rk=R1+R2 kilpos varža tai 2 laidininkų varža nuolatinei srovei. Matuojant galima patikrinti ar nenutrūkę abonentinės linijos laidai. Varža priklauso nuo kilpos ilgio. Kilpos r matuojama norint nustatyti fizinės grandies ilgį. Jeigu bandant matuoti kilpos varžą gaunama didelė jos reikšmė galima teigt kad bent 1 laidininkas joje yra nutrauktas. Kilpos varžos matavimasmatuojama varžos matuokliu. Ji paprastai nebūna didesnė kaip 1000-2000. Matuojant viename gale jungiamas matavimo prietaisas, o kitame fizinės grandzinės laidininkai užtrumpinami trumpikliu. Fizinės grandzinės varža-ši r yra 3 dedamųjų suma R=Rk+Rf+Ra(Rk-kilpos varža, Rf-laidininko varžos dedamoji dėl paviršinio efekto, Ra-laidininko varžos dedamoji dėl artumo efekto. Laidininko varža kintamai srovei-priklauso nuo dažnio, tai yra dėl to kad didinant srovės kitimo dažnį vis labiau teka laidininko paviršiumi. Šis efektas paviršinis efektas. Tekant labai didelio dažnio srovei laidininkas gali būti pagamintas iš vamzdelio nes laidininko viduje srovė neteka. Taip gaminant kabelius sutaupoma daug metalo. Artumo efektas-Laidininko varža visada yra didesnė už pavienio laidininko varžą. Fizinės grandies laidininkuose srovė teka daugiau vidinėmis pusėmis, šis efektas yra artumo. Artumo efektas stiprėja didinant srovės dažnį. Prie labai aukštų dažnių srovė teka fizinės grandies vidinėmis pusėmis. 8.Fizinės grandinės izoliacjos varža R=R/4[S] Normos: apie 1000 MOm Dažniuj didėjant izoliacijos varža mažėja Izoliacijos varža turi būti kuo didesnė 4 km linijai R=1/R+1/R+1/R+1/R 8. Izoliacijos varza 1/R=1/R1+1/R1+1/R1+1/R1.R=R1/4•Fizinės grandies izoliacijos varža yra parametras, charakterizuojantis fizinės grandies kokybę.•Kai izoliacijos varža sumažėja, padidėja signalo slopinimas v:ypač padidėja triukšmai.•Izoliacijos varža yra matuojama pablogėjus ryšio kokybei. Fizinė grandis yra kokybiška, jeigu izoliacijos varža yra didesnė kaip 1000 MQ.•Izoliacijos varža mažėja ilginant fizine grandį. Fizinės grandies laidininku izoliacijos varza •Fizinė grandis yra sudaryta iš dviejų laidininkų, todėl svarbu, kad kiekvienas laidininkas būtų gerai izoliuotas nuo "Žemės".•Praktikoje dažnai matuojamos visos trys izoliacijos varžos, pavaizduotos piešinyje.•Fizinė grandis yra kokybiška, jeigu kiekvieno iš laidininkų izoliacijos varža ir izoliacijos varža tarp laidininkų yra didesnė kaip 1000 MQ. Fizinės grandies laidininku izoliacijos varza •a) atveju matuojama izoliacijos varža tarp pirmo fizinės grandies ;i laidininko ir žemės arba kabelio metalinio apvalkalo (folijos). Taip : nustatoma ar pirmo laidininko izoliacija yra nepažeista.•b) atveju matuojama izoliacijos varža tarp fizines grandies abiejų laidininkų. Norint patikrinti fizinės grandies izoliacijos varža., fizinė grandis turi būti atjungta ir nuo stoties ir nuo galinio įrengimo.•c) atveju matuojama izoliacijos varža tarp antro fizinės grandies laidininko ir žemės arba kabelio metalinio apvalkalo (folijos). Taip nustatoma ar antro laidininko izoliacija yra nepažeista. Laidininko varza priklauso nuo dažnio.didinant kitimo dažni srovė vis labiau teka laidininko paviršiumi. Šis efektas vadinamas paviršiniu efektu. Tekant labia didelei dažnio srovei, laidininkas gali būti pagamintas iš vamzdelio, nes laidininko viduje srovė neteka, taip gaminant kabeliui gali būti sutaupyta daug metalo. 9.Fizinės grandinės talpumas 1km linijos talpumas E – izoliacijos dielektrinė skverbtis r – spindulys a – atstumas tarp laido centrų Kabeliuj senstant ir esant drėgmei talpumas didėja. Dažniuj didėjant talpumas nekinta Normos: Tarpmiestinio kabelio 25nF KSPP 40nF 4 km linijos talpumas C=C1+ C2+ C3+ C4 9.Fizinės grandies elektrinis talpis C=*10-6/36ln*a-r/r -izoliacijos dielektrine skverbtis•Fizinės grandies elektrinis talpis yra parametras, charakterizuojantis sukauptos elektrinio lauko energijos dydį.•Telekomunikacijų aparatūroje naudojamame kondensatoriuje elektrinio lauko energija yra sukaupta tarp dviejų plokštelių.•Fizinėje grandyje, sudarytoje iš dviejų laidininkų, plokštelės, kaupiančios elektrinio lauko energiją, yra išlenktos, todėl elektrinio lauko energijos dydis yra mažesnis. Fizinės grandies talpis C=C1+C2+C3+C4•Ilgos fizinės grandies talpis gali būti pavaizduotas kaip elementarių (l km ilgio) fizinių grandžių talpių suma.•Fizinės grandies talpis matuojamas norint nustatyti atstumą iki fizinės grandies laidininko nutrūkimo vietos. Jeigu fizinė grandis yra nutrukusi, fizinės grandies talpis yra mažesnis už sveikos fizinės grandies talpį.•Elektrinio talpio matavimo metu fizinė grandis turi būti atjungta ir nuo stoties ir nuo abonento galinio įrengimo.•Fizinės grandies talpis gali būti matuojamas tik prieš tai patikrinus ar gera izoliacijos varža.•Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui norint patikrinti kiek telefono aparatų abonentas yra prijungęs prie abonentinės linijos, telefono aparatai turi likti prijungti.•Pastaba: šiuolaikinei mygtukiniai telefonai yra maitinami iš abonentinės linijos, todėl izoliacijos varža tarp laidininkų yra tik kelių megaomų eilės. Šiuo atveju talpį gaima išmatuoti tik labai apytiksliai. 10.Pirminiai fizinės grandies parametrai: R-linijos aktyvioji varža(/km), L-linijos induktyvumas(H/km), C-linijos talpis(F/km), G-izoliacijos laidumas(S/km). Pirminiai grandžių elektromagnetinio ryšio parametrai: K12-elektrinis ryšys, M12-magnetinis ryšys. Fizines grandies pirminiu parametru priklausomybes Didėjant dažniui: •R ir G didėja, nes didėja nuostoliai, sukeliami sukūrinių srovių bei dėl dielektriko poliarizacijos; •L mažėja,nes dėl paviršiaus efekto mažėja nuosavas laidininko induktyvumas; •C nuo dažnio nepriklauso. 11.Fizinės grandies pirm.param.priklausomybė nuo atstumo tarp laidų ir gyslų skersmens: Didėjant atstumui tarp laidininkų: •R, C, G mažėja, nes silpnėja artumo efektas; •C mažėja, nes laidininkai tolsta vienas nuo kito; •G mažėja, nes didėja ekvivalentiškas dielektriko storis; •L didėja, nes didėja ekvivalentinis kontūras, kurį kerta magnetinis srautas. Didėjant laidininkų diametrui: •R kinta sudėtingai, nes R^ mažėja, o Rpe ir didėja; •C didėja, nes didėja laidininkų plotas; •G didėja, nes mažėja ekvivalentinio dielektriko storis; •L mažėja, nes dėl paviršiaus efekto sumažėja laidininkų nuosavas induktyvumas. 12.Antriniai fizines grandies parametrai: Bangine varza Zb=(R+jwL)/G+jwC) sklidimo koeficiantas =+jB=(R+jwL)(G+jwC) •Antriniai parametrai nustato linijos signalų perdavimo parametrus. Jų reikšmės priklauso nuo pirminių linijų parametrų, todėl antrinių parametrų neatitikimo normoms atvejais tikrinami pirminiai parametrai ir nustatomos priežastys, pabloginusios fizinės grandies pirminius parametrus Antriniai fizinės grandies parametrai: -linijos slopinimo koeficientas(dB/km), -linijos fazės koeficientas(rad/km), Zb-linijos banginė varža(), -EME sklidimo koeficientas, V-EME sklidimo greitis. Antriniai grandžių elektromagnetinio ryšio parametrai: A0-artimojo galo pereinamasis slopinimas(dB), A1-tolimojo galo pereinamasis slopinimas(dB), Aa-apsaugos koeficientas(dB).•Banginė varža Zb- tai varža, kurią sutinka elektromagnetinė banga, sklisdama suderinta linija (linija be atspindžių). Ji charakterizuoja konkretų kabelį ir priklauso tiktai nuo pirminių kabelio parametrų:• Sklidimo koeficientas y apibūdina sklindančios energijos slopinimą ir fazės pokytį vienetinio ilgio linijoje•a ir p atitinkamai charakterizuoja srovės, įtampos ir galios slopinimą bei fazės pokytį vieno kilometro ilgio linijoje. Jie vadinami slopinimo ir fazės koeficientais, a matuojamas dB/km, o p - rad/km., co - kampinis dažnis.Žinant kabelinės linijos ilgį I ir kabelio slopinimo koeficientą nesudėtingai skaičiuojamas jos slopinimas a=axl[dB Banginė varža Zb.Pagrindinis linijos parametras, pagal kurį reikia derinti linijos pabaigą, yra banginė varža. Tam, kad visas linijos gale esantis signalas patektų į galinę įrangą, apkrovos varža turi būti lygi linijos banginei varžai. Linijos apkrovos varža yra tuo pačiu galinės įrangos įeigos varža.Fizinės grandies banginės varžos reikšmė priklauso nuo dažnio. Fizines grandies bangine varza(variui r=0.25mm) • Prie mažų dažnių banginės varžos reikšmė didelė. Ji schematiškai gali būti pavaizduota kaip lygiagretus kondensatoriaus ir rezistoriaus jungimas.Bangines varzos matavimas Zap=var apkrovos varza keiciama taip,kad isnyktu atspindys. •Prie didelių dažnių banginės varžos reikšmė stabilizuojasi. Ji schematiškai gali būti pavaizduota kaip rezistoriaus varža. •Banginės varžos matavimas paremtas atspindžio nuo linijos galo sumažinimu keičiant apkrovos varžą.•Atspindys nuo linijos galo yra stebimas reflektometro pagalba. Reflektometras siunčia nustatytos formos impulsą į liniją ir priima atspindį nuo linijos galo.•Keičiant apkrovos varžos ZA dydį reikia gauti minimalų atspindį. Varžos dydis esant minimaliam atspindžiui ir yra banginė varža. 13.Fizinės grandies slopinimas =10lg10*P1/2P,dB •Fizinės grandies slopinimas yra parametras, charakterizuojantis ; signalo stiprumo pokyti abonentinėje linijoje. Jis matuojamas norint nustatyti fizinės grandies tinkamumą signalų perdavimui.•Kilus tinkamumo abejonei tikrinami kiti anksčiau paminėti pirminiai fizinės grandies parametrai: izoliacijos varža, fizinės grandies talpis, kilpos varža.•Fizinės grandies slopinimas matuojamas logaritminiais matavimo vienetais, dB. Taip matuojant paprasčiau paskaičiuoti ilgos linijos bendrą slopinimą. •Fizinės grandies slopinimas labai priklauso nuo signalo dažnio. Didėjant dažniui visi linijos pirminiai parametrai blogėja ir dėl to didėja fizinės grandies slopinimas. •Ryšio nuotolis mažėja didėjant perduodamo signalo dažniui. Variui r=0.5mm Didėjant fizinės grandies ilgiui didėja ir signalo slopinimas. •Fizinės grandinės slopinimas yra įvertinamas nustatant galimą ryšio nuotolį.•Ilgos linijos gale signalo stiprumas yra tiek sumažėjęs, kad jis "paskęsta" triukšmuose ir negali būti patikimai priimtas.•Fizinės grandies slopinimas yra matuojamas viename gale prie grandies jungiant signalų generatorių ir galios matuoklį o kitame gale - tik galios matuoklį.•Signalų generatoriaus varža ZG turi būti lygi grandies banginei varžai ZB. Lygio matuoklio įeigos varža turi būti galimai didesnė. Gali būti panaudotas generatorius su lygio matuokliu. Šiuo atveju papildomas lygio matuoklis nereikalingas.•Fizinės grandies gale prijungtas galios matuoklis turi turėti varžą, lygią fizinės grandies banginei varžai.•Slopinimas matuojamas naudojant tokį signalo dažnį, kuris yra nurodytas numatomo prijungti galinio įrenginio pase. Slopnimas. Tai signalo lygio sumažėjimas jam sklindant perdavimo terpe. Vienaašiame kabelyje yra dviejų rūšių nuostoliai: laidininkuose ir dielektrike. Jie didėja, didėjant darbo dažniui. Slopinimo dydžiui įvertinti naudojamas slopinimo koeficientas. Tai slopinimas, matuojamas decibelais perdavimo terpės ilgio vienetui. Jis skaičiuojamas taip čia  - izoliacijos dielektrinė skverbtis, F – darbo dažnis (MHz), D – dielektriko diametras, d – laidininko diametras, a – struktūrinis laidininko koeficientas, v – vidinio laidininko specifinė varža, i – išorinio laidininko specifinė varža, tg - dielektriko nuostolių kampo tangentas. Spektrinis slopinimas. Nuostoliai vienaašiame kabelyje labai priklauso nuo darbo dažnio. Svarbu, kad perduodančioji terpė užtikrintų leistiną slopinimo dydį visame darbo dažnių diapazone. Pagal spektrinį slopinimą yra skaičiuojamas leistinas maksimalus kabelio segmento ilgis L čia N – maksimaliai leistinas sistemos spektrinis slopinimas, A1 – slopinimas aukštųjų dažnių srityje, A2 – slopinimas žemųjų dažnių srityje. Signalo slopinimas A. Skaičiuojamas iš įėjimo signalo galios santykio su išėjimo signalo galia esant išpildytai sąlygai: Įėjimo galia gali būti išmatuota prijungus apkrovą tiesiog prie šaltinio. Tais atvejais, kai impedansai nelygūs, tuomet įėjimo galios santykis su išėjimo galia vadinamas įneštiniais nuostoliais arba įneštiniu slopinimu. Matavimai rodo, kad įneštinis slopinimas yra didesnis už paprastą slopinimą ir jis priklauso nuo impedansų nesuderinimo dydžio. Artimojo galo pereinamasis slopinimas NEXT. Šis parametras apibūdina trukdančio signalo slopinimą. Trukdžių signalą sukelia gretima pora sklindantis signalas. NEXT matuojamas decibelais. Kuo didesnė NEXT reikšmė, tuo silpnesnis trukdžių signalas patenka į gretimą porą. 14.Fizines grandies fazes koeficiantas.Elektromagnetines energijos sklidimo greitis Nominalus signalo sklidimo greitis (NVP). Žinoma, kad elektromagnetinės bangos vakuume sklinda šviesos greičiu. Perdavimo terpėje tas greitis sumažėja ir jis atvirkščiai proporcingas terpės dielektrinei konstantei. Kuo dielektriko yra artimesnė vienetui, tuo signalo sklidimo greitis terpėje yra artimesnis šviesos greičiui. NVP paprastai išreiškiamas procentais šviesos greičio atžvilgiu ir skaičiuojamas taip 15. Atspindžiai fizinėje grandyje: Fizine grandimi siunčiamas signalas gali atsispindeti nuo linijos galo Atspindžio dydis priklauso nuo to, kaip labai yra nesuderinti linijos pabaigos parametrai su visos linijos parametrais Tuo atveju, kada atspindys yra stiprus, labai silpnas signalas patenka į vartotojo įranga. Šis silpnas signalas paskesta triukšmuose ir ryšys tampa blogas. Tuo atveju, kada linijos pabaigos parametrai yra gerai suderinti su visos linijos parametrais, atspindėtas signalas yra labai silpnas. Šiuo atveju beveik visas fizines grandies galą pasiekęs signalas patenka į vartotojo įranga. Šiuo atveju ryšys yra patikimas. Atspindžio koeficientas p. Tarkime, kad linijos pabaigoje Tuo atveju signalas, sklisdamas linija, atsispindės nuo sąsajos kabelis – apkrova taško. Atspindžių dydį charakterizuoja atspindžio koeficientas Jeigu , atspindžio signalas bus priešingos fazės nei tiesiogiai sklindantis ir, jeigu - atspindys bus tos pačios fazės. Grįžtamieji nuostoliai (atspindžio nuostoliai). Atspindėto signalo galia vadinama atspindžio nuostoliais (Return loss) ir išreiškiama decibelais 16.Fiziniu grandziu elektromagnetinio rysio ekvivalentine schema: •Ekvivalentinė schema įvertina ryšius per elektrinį ir magnetinį laukus. •Trukdymų srovės artimajame gale, atsirandančios per elektrinį ir magnetinį laukus susideda. •Trukdymų srovės tolimajame gale, atsirandančios per elektrinį ir magnetinį klaukus atsiima. 17.18.19 Elektromagnetinio rysio parametrai: pirminiai:elektrinis rysys K12= g+jwk;magnetinis rysys M12=r+jwm antriniai:trukdymai artimajame gale(NEXT)(artimojo galo pereinamieji slopinimai A0)A0=10lg(P10/P20)=20lg| U10/U20|=20lg|I10/I20|;trukdymai tolimajame gale(FLEXT)(tolimojo galo pereinamieji slopinimai Al) Al=10lg(P10/P21)=20lg| U10/U21|=20lg|I10/I21| •Grandžių elektromagnetinis ryšys atsiranda spinduliuojant laidininkams elektromagnetines bangas •Tuo atveju, kada abu simetrinės grandies laidininkai priima vienodo stiprumo trukdymus jie vienas kitą kompensuoja ir dėl neturi įtakos •Elektromagnetinio ryšio dėl nesimetriško fizinių grandžių išsidėstymo stiprumas išreiškiamas dviem parametrais: artimojo galo pereinamaisiais slopinimais (A J ir tolimojo galo pereinamaisiais slopinimais (A). 00Fizines grandies ekvivalentine schema Fizinės grandies ekvivalentinė schema įvertina visus pirminius parametrus. Per šiuos parametrus išsireiškia antriniai parametrai. Tuo atveju, kada linija yra apkrauta bangine varža, signalas silpsta eksponentiniu dėsniu. 20. Slopinimo santykis su pereinamuoju slopinimu ACR. Signalo santykis su triukšmu gali būti išreikštas slopinimo santykiu su pereinamuoju slopinimu. ACR skaičiuojamas taip . ACR modelis pav. vaizduoja sistemos efektyviąją darbo juostą. Ji randama tokiu būdu. Analizuojant NEXT ir A dažnines priklausomybes reikia surasti jų sankirtos tašką. Po to nuo to taško į kairę pusę ieškome tokio dažnio, kuriam esant skirtumas tarp NEXT ir A lygus 10 dB. Surasta dažnio reikšmė ir bus sistemos maksimalus leistinas darbo dažnis. 22.Kabelių konstrukcijos: Koaksialiniai kabeliai sudaryti iš vielų šarvo(KMK-4), dviejų juostų šarvo (KMB-4), pagalvės, švininio apvalkalo (KMG-4), juostinės izoliazijos. Koaksialinė pora sudaryta iš vidinio laidininko pagaminto iš varinės vielos, izoliacijos, išorinio laidininko(tinklelis, gofruota juosta verinė), ekrano(2jų susuktų juostų) ir sluoksnio polivinilchloridinės juostos-izoliacijos. Optiniai kabeliai sudaryti iš išorinio polietileninio apvalkalo, akrilo siūlų, vidinio polietileninio apvalkalo, centrinio elemento, gofruoto šarvo, skaidulų, spalvotų vamzdelių, tuščių vamzdelių. Vyta pora sudaryta iš 2jų ar daugiau kartu susuktų laidų, kad sumažinti trugdžius, sudaryti iš varinių vielų ir PVC izoliacijos. 23.Vietinio tinklo telekomunikciniai kabeliai: Naudojama kompiuteriniai kabeliai, radijo kabeliai, kabelinės televizijos kabeliai. Naudojami koaksialiniai kabeliai, vytos poros. 24.Vietinio tinlo kabelių žymėjimas, techniniai reikalavimai: Priklijuojamos žymės privalo būti patogios naudojimui, nenusitrinti ir gerai laikytis. Žymės turi tenkinti visus reikalavimus. Pasirenkant priklijuojamas žymes reikia atkreipti dėmesį į žymės pagrindą, kuris būna skirtas konkrečiam paviršiui, ant kurio ji bus klijuojama. Nepalankiose sąlygose kabelis gali būti žymimas movomis arba etiketėmis. Reikia atidžiai parinkti žymes įrangai ir elementams, kur jos bus klijuojamos ant plokščio paviršiaus, kad klijai atitiktų tą paviršių. Žymių pagrindas turi būti atsparus, pavyzdžiui, vinilinis. Patartina žymes naudoti su balta sritimi spausdinimui ir skaidria “uodegėle”, kuri laminuoja spausdintą informaciją, uždedant žymę aplink kabelio perimetrą. Laminuojančios juostelės ilgis turi būti pakankamas, kad apeitų 1,5 karto apie kabelį. Įdėklai. Tokios žymės irgi turi būti patogios naudojimui, atsparios poveikiams ir tenkinti visus reikalavimus. Jos turi gerai laikytis reikiamoje vietoje. Spalvinės žymės Žymės, identifikuojančios abu to pačio kabelio galus, privalo būti tos pačios spalvos. Kroso sujungimai paprastai atliekami tarp dviejų užbaigos laukų, turinčių skirtingas spalvas. Kai naudojami skirtingų darbo charakteristikų klasių kabeliai, jų užbaigas privalo nurodyti atitinkamas žymėjimas arba papildomas spalvinis kodavimas. 25.Tolimojo ryšio koaksialiniai kabeliai: Kabelis MKT-4 priklauso mažo gabarito koaksialinių kabelių rūšiai. Jis naudojamas kabelinėse riboto ilgio magistralėse, o taip pat ryšiuose su rajonais. Labiausiai paplitęs keturių porų kabelis. Jis gaminamas švino(MKTS-4) ir aliuminio(MKTA-4) apvalkaluose. Abiejų šerdis yra identiška. MKT-4 kabelis sudarytas iš keturių koaksialinių porų 1,2/4,6 mm, penkių simetrinių porų ir vienos kontrolinės izoliuotos gyslos 0,7 mm diametro.Koaksialinė pora: Koaksialinė pora sudaryta iš: Vidinis laidininkas (1) yra pagamintas iš apvalaus 1,21 mm diametro varinio laido; Izoliacija (2) 0,45 mm skersmens, su perspaudimais kas 15-16 mm; Išorinis laidininkas (3) yra pagamintas iš varinės gofruotos juostos 0,16 mm, sulenktos į vamzdelį; Ekranas (4) iš dviejų plieninių juostų 0,1 mm, susuktų į skirtingas puses; Du sluoksniai polivinilchloridinės juostos (5). Koaksialiniai kabeliai gali būti: vidutinio (KM-4) ir mažagabaritinio tipo (MKT-4). Taip pat būna kombinuoti, kurie sudaryti iš vidutinio ir mažagabaritinio tipo porų (KM8/6 – pirmas skaičius rodo vidutinių, antras mažagabaritinių porų kiekį). Dar būna mikroaksialiniai kabeliai, kurie sudaryti iš labai plonų gyslų (0,7/2,9), o taip pat povandeniniai koaksialiniai kabeliai, kurie skirti ryšių kanalams per jūras ir vandenynus. Jie yra vienos didelės koaksialinės poros (5/18, 8,4/25,4) ir gali perduoti iki 2700 ryšių kanalų. Koaksialinis kabelis KM-4 (2,6/9,5), sudarytas iš keturių koaksialinių porų 2,6/9,4 mm ir penkių žvaigždinių ketveriukių su varinėm 0,9 mm gyslom, izoliuotom popierine izoliacija. Koaksialinė pora sudaryta iš :Vidinis laidininkas (1) pagamintas iš varinės apvalios 2,58 mm diametro vielos; Polietileniniai skridinėliai su įpjova (2), 2 mm storio, su 30 mm uždėjimo žingsniu; Išorinis laidininkas (3) gaminamas iš varinės 0,26 mm juostos susktos į vamzdelį, kurio išilginis kraštas gofruotas;Ekranas (4) iš dviejų po 0,15 mm storio plieninių juostų; Vienas du sluoksniai popierinės juostos (5). 26.Radijo, TV, SAT, ir kompiuterinio tinklo koaksialiniai kabeliai: Radijo tinklokabeliai RG, televiziniai CATV, CAT5E, SAT palydovinio ryšio S1160CAF, S660F, S1160C, MKT, KM-4 kompiuteriniui tinklui naudojama LAW kabeliai-RG58, RG6, S600, CAT5E/STP, CAT5E/STP LSOH. 27.Optinės skaidulos sandara ir tipai: Skaidulinis šviesolaidis-tai cilindrinės formos dielektrinis šviesolaidis, pagamintas iš optinėje spektro srityje skaidrių medžiagų (kvarcinio stiklo, polimerų). Artimiausias pavizdys būtų žmogaus plaukas. Papraščiausios formos optinę skaidulą sudaro šerdis bei ją supantis apvalkalas. Šerdis turi būti pagaminta iš optiškai tankesnės medžiagos negu apvalkalas, jos lūžio rodiklis neturi būti didesnis negu apvalkalo lūžio rodiklis. Lūžio rodiklis n-tai medžiagos optines savybes charakterizuojantis parametras, kuris parodo, kiek kartų šviesos greitis medžiagoje yra mažesnis negu vakuume. Optinio ryšio bangų ilgių srityje, kur λ=0,6-1,6 μm, kvarco lūžio rodiklis n=1,4-1,5, tuo tarpu oro lūžio rodiklis lygus 1. Įterpus į kvarcą nedidelį kiekį GeO2 arba P2O5, jo lūio rodiklis padidėja. Taip gali būti pagaminta šerdis. Tuo tarpu B2O3 mažina kvarco lūžio rodiklį ir tinka apvalkalo gamybai. Paprastai skaidula dar padengiama vienu ar net keliais plastmasiniais apsauginiais sluoksniais, kurie padidina jos mechaninį atsparumą ir apsaugo nuo žalingų aplinkos poveikių. Daugiamodė skaidula: tokios skaidulos šerdies lūžio rodiklis yrs pastovus ir staigiai sumažėja šerdies apvalkalo sandūroje. Komercinės daugiamodės skaidulos turi standartinius šerdies ir apvalkalo diametrus. Dabar daugiausia gaminamos: 100/140, 85/125, 62,5/125, 50/125 (viršutinis skaičius reiškia šerdies, o apatinis – apvalkalo diametrą). Laiptuoto lūžio skaidulos dažnai gaminamos su 2a=100μm, o gradientinėms skaiduloms būdingos mažesnės šerdies išmieros. Vienmodės skaidulos: šios skaidulos paprastai projektuojamos taip, jog vieos modos režime jos veiktų 1,3-1,6μm bangų ilgių intervale, kur sakidulų dispersijai bei nuostoliai yra mažiausi. Tuomet paėmus λc=1,2μm, n1=1,45, o Δ=0,3%, galima apskaičiuoti jog skaidulos šerdies diametras 2a turėtų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!