Teisinis argumentavimas

TA dalykas – teisinių teiginių teisingumo įrodinėjimas teisiniais argumentais.
Priklauso nuo to, kokią tiesą teisinis procesas turi nustatyti. Kokią tiesą siekiama nustatyti (pagal teisinį procesą)? Teismo procesui yra svarbu, kokie teisiniai teiginiai yra teisingi, o kurie ne. Ginčas dėl teisingumo.
Tai yra skirtingi dalykai.
Įrodinėjimas yra susijęs su faktais, faktų nustatymais, empiriškai patikrinamų faktų nustatymas (ant peilio piršto anspaudai, alibi), kai turime omenyje ar įrodymai egzistavo ar ne – tai yra faktai.
Argumentavimas prasideda tada, kai žinodami tam tikrus faktus, bandome atsakyti į klausimą, kokia yra teisinių teiginių tiesa – ar vyras naktį buvo namuose ar kažkur kitur? Ką parodo įrodymai? Ar faktas, kad jį matė kažkur kitur, įrodo kad jis neįvykdė žmogžudystės?
4. Kas lemia loginio argumento galiojimą ir pagrįstumą?
Argumentas yra tinkamas, jei esant teisingoms prielaidoms išvada negali būti klaidinga.
Pagrįstas argumentas yra tuomet, jei jis yra galiojantis ir remiasi teisingomis prielaidomis.
5. Koks yra ryšys tarp prielaidų teisingumo ir argumento galiojimo?
Argumentas yra tinkamas, jei esant teisingoms prielaidoms išvada negali būti klaidinga.
P1) Premjero šuo užsikrėtė blusomis
P2) Blusos yra bakterijos _____________________________
T) Premjero šuo užsikrėtė bakterijomis
6. Kas yra dedukcinis argumentas?
Dedukcija - samprotavimo būdas, kai iš keleto teisingų teiginių (prielaidų) pagal logikos taisykles formuluojamas naujas teisingas teiginys. Deduktyvusis samprotavimas turi įrodymo statusą. Plačiąja prasme dedukcija yra pažinimo operacija, kurios metu iš jau patikrintų žinių sistemos logiškai gaunamos naujos žinios.
7. Kokios yra pagrindinės silogizmų formos?
• Dedukcijos formos – modus ponens (implikacija)
Jei p, tai q.
P.
Vadinasi q.
Pvz. Jei šachmatuose nėra atsitiktinumo faktoriaus, tai šachmatai yra grynai proto žaidimas.
Šachmatuose nėra atsitiktinumo faktoriaus.
Vadinasi šachmatai yra grynai proto žaidimas.
• Dedukcijos formos – modus tollens (paneigimas)
Jei p tai q.
Jei ne p.
Vadinasi ne q.
Šuo neloja ant svetimų. Šuo nelojo. Vadinasi, tai nebuvo svetimas.
• Hipotetinis silogizmas
Jei p, tai q.
Jei q, tai r.
Vadinasi, jei p, tai r.
Jei valdantieji pakels mokesčius, rinkėjai nusivils. Tai rinkėjai nusivils – nebebalsuos. Vadinasi, jei valdantieji pakels mokesčius, rinkėjai nebebalsuos.
• Atskyrimas (disjunksija)
P arba q.
Ne p.
Vadinasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!