TEISINGUMAS Teisingumas – tai tinkamų vertybinių dorovinių, t. y. teisingų dalykų įgyvendinimas, jų praktinis pasireiškimas, (įsi)viešpatavimas; tiesos, teisybės siekis; pamatinė vertybė, kriterijus. Plotonas apie teisingumą Platono nuomone, teisingas žmogus yra išmintingas ir geras, o neteisingas – neišmanėlis ir blogas. Iš tikrųjų, pasak jo, teisingumas yra žmogaus ypatybė. Jeigu žmonėms kenktume, jie pasidarytų blogesni žmogiškųjų ypatybių atžvilgiu, vadinasi, taptų ir neteisingesni. Teisingumu negalima padaryti žmonių neteisingų, lygiai kaip muzikantas muzika negali padaryti žmonių nemuzikalių. Todėl tik neteisingumas gali žmogų padaryti neteisingesnį. Savaime suprantama, kad kenkti yra blogo, o ne gero žmogaus ypatybė. Iš čia ir plaukia išvada, jog teisingas žmogus yra geras. Anot Platono, valdovas, kiek jis yra tikras valdovas ir išmano valdymo meną, siekia ne savo asmeninės naudos, o visų pavaldinių gerovės, nes tokia meno prigimtis ir jo tikslas. Juk menas, kiek jis yra menas, neturi jokio trūkumo, jokios kliaudos, ir jam nereikia ieškoti to, kas naudinga, už savęs paties. Menas lieka nepažeidžiamas ir grynas, kol išsaugo savo nepriekaištingumą ir vientisumą. Pavyzdžiui, gydymo menas rūpinasi ne tuo, kas naudinga gydymo menui, o tuo, kas naudinga kūnui, ir kiekvienas menas rūpinasi ne tuo, kas jam pačiam naudinga, nes jam nieko nereikia, o tuo, kas naudinga jo objektui. Platonas apibendrina: „kiekviena valdžia, kaip valdžia, rūpinasi gerove ne kieno nors kito, o tik tų, kuriuos ji valdo ir globoja, vis tiek, ar tai bus valstybė, ar paskiras asmuo. Platonas teisę laikė didžiausia dorybe žmonių gyvenime, teisingumo kriterijumi, jį apibrėžė kaip (valstybės) įstatymų saugojimą, dorybių vykdymą ir gero darymą kitiems. Platonas teisingumo sąvoką išvedė aiškindamas žmogaus sielos jėgų esmę. Aristotelis apie teisingumą Aristotelis irgi laikė teisingumą veiksniu, būtinu tam, kad bendruomenės funkcionuotų. Jis aptarė teisingumą „Nikomacho etikos“ penktojoje knygoje. Aristotelis nurodo turbūt svarbiausią teisingumo ypatybę, kurią vėliau perėmė Tomas Akvinietis ir visa krikščioniškoji socialinės filosofijos tradicija. Anot Aristotelio, teisingais laikome veiksmus, kurių tikslas yra sukurti ir išsaugoti laimę ir visa, kas ją sudaro, visai piliečių bendruomenei.
Šį darbą sudaro 1820 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!