Moterų diskriminacija

TURINYS ĮVADAS 4 I. LYČIŲ DISKRIMINACIJOS TEISINĖ PREVENCIJA 6 I.I Lygių galimybių teisinis reglamentavimas Lietuvoje 6 I.II Lygių galimybių teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos mastu 8 II. NEVYRIAUSYBINIŲ Moterų organizacijų VEIKLA LIETUVOJE 10 III. Moterų interesų pažeidimas Darbo rinkoje 12 IŠVADOS 15 LITERATŪROS SĄRAŠAS 16 PRIEDAI 18 ĮVADAS Interesų grupės – tai tokios organizuotos piliečių grupės, kurios siekia, kad vyriausybė laikytųsi joms palankios politikos. Visų tipų interesų grupių tikslas tas pats – ginti ir atstovauti specifiniams tų žmonių grupių interesams. Ch. E. Lindblom ir E. J. Woodhouse žodžiais tarinat, „per interesų grupių veiklą yra įgyvendinamos minties, žodžio, peticijų ir susirinkimų laisvės – tos laisvės, dėl kurių buvo kuriama liberalioji demokratija“1. Iš tikrųjų bet kuri piliečių grupė gali būti vertinama kaip interesų grupė, jeigu jos interesai bei galimybės juos patenkinti yra susiję su valstybės politika, su bendraisiais visuomenės reikalais. Todėl kiekvienoje demokratinėje valstybėje yra nepaprastai daug interesų grupių, kurių konkretų skaičių būna sunku ir nustatyti. Moterų intersų grupių apstu kiekvienoje valstybėje, kurių veiklos tikslas – atstovauti moterų intersus, ginti jų teisės. Moterų intersų grupių veikla dažnai siejasi su bandymu įteisinti lygiai moterų ir vyrų galimybes, apsaugoti moteris nuo smurto šeimoje bei išnaudojimo, užtikrinti, kad tiek vyrai, tiek moterys vienodai galyvautų šalies valdyme ir priimant sprendimus. Taigi esminė moterų intersų grupių veiklos sritis – kovą prieš moterų diskriminaciją. Diskriminavimo sąvoka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme apibrėžiamas kaip „elgesys su asmeniu, kai dėl jo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų taikomos prastesnės sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui“2. Žodžiu, diskriminavimas apibūdina skirtingą asmenų vertinimą, elgesį su jais, kuris nepagrystas jokiais objektyviai kriterijais. Moterų diskriminavimo problema, kurią spręndžia moterų interesų grupės, aktuali nuo seniausių laikų. Seniau moterims užtekdavo (o dažniausiai neturėdavo kito pasirinkimo) būti tik namų šeimininkėmis. Laikui bėgant moteriškoji lytis pradėjo skverbtis į taip vadinamąjį „vyrišką“ pasaulį. Visa tai siejama su feministinių judėjimų pradžia ir kitokio požiūrio į moteris susiformavimu. Taigi dabar, remiantis įvairių šalių teisiniuose reglamentuose įtvirtinta nuostata, visi yra lygūs ir lygiateisiai. Šios lygybės teisės praktiniu įgyvendinimu yra susirūpinusios visos moterų organizacijos. Nors įstatymiškai draudžiama bet kokia diskriminacija, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai moterų teisės pažeidžiamos. Nepaisant to, kad yra parengta nemažai teisinių dokumentų bei įsteigtos institucijos, padedančios įgyvendinti lyčių lygybės principą ir lygias galimybes, tačiau šis tikslas dar nėra pasiektas. Darbo objektas – moterų interesų atstovavavimas Lietuvoje. Literatūros apžvalga. Moterų diskriminacijos tema yra rašyta nemažai straipsnių ir atlikta tyrimų. Darbe remtasi M. Jankauskaitės ir M. Mackevičienės studija „Lyčių dialogui atvira bendruomenė. Kodėl ir kaip galima siekti lyčių lygybės?“ bei straipsniais „Lyčių lygybė: kova su diskriminacija ir stereotipais“, „Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas užimtumo srityje: priemonės, praktika, pokyčiai“. Taip pat rašant darbą analizuoti teisiniai dokumentai, remtasi informacija patalpinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Nevyriausybinių organizacijų Koalicijos moterų teisėms ginti internetinėse svetainėse. Siekiant įvertinti situaciją Lietuvoje, daugiausia remiamasi Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis. Darbo problema – moterų organizacijų interesų gynimas ir atstovavimo lygis Lietuvoje. Darbo tikslas – aptarti moterų organizacijų interesų atstovavimą vyriausybiniu ir nevyriausybiniu lygmeniu, įrodyti, jog Lietuvoje moterų intersai, nepaisant daugybės tesinių aktų ir susibūrusių organizacijų, yra pažeidžiami. Siekaint tikslo, suformuluoti šie pagrindinai uždaviniai: • Aptarti pagrindinius teisnius aktus ir organizacijas, kurių tikslas įtvirtinti lygias moterų ir vyrų galimybes. • Panagrinėti nevyriausybinių moterų organizacijų veiklos specifiką; • Remiantis konkrečiais rodikliais pagrįsti, jog šiandieninėje visuomenėje moterų interesai darbo rinkoje vis dar yra stipriai pažeidžiami. Tiriamieji klausimai ir hipotezės: • Moterų intersų pažeidimas ypatingai siejasi su informacijos stoka moterų diskriminacijos klausimais. • Nors yra išleista nemažai teisinių aktų ir veikia atitinkamos organizacijos, siekiančios užtikrinti lyčių lygybę, moterų interesai šiandien itin pažeidžiami darbo rinkoje. Priklausomas kintamasis – moterų organizacijų interesų atstovavimo efektyvumas. Nepriklausomi kintamieji – socialinė aplinka, visuomenėje vyraujantis stereotipinis požiūris į moteris ir vyrus. Darbo metodai: aprašomasis metodas, literatūros ir statistinių duomenų analizė bei sintezė. Siekiant išsiaiškinti pačių moterų organizacijų požiūrį į esamą padėtį, buvo atlikta jų apklausa elektroniniu būdu. I. LYČIŲ DISKRIMINACIJOS TEISINĖ PREVENCIJA Plačiai pripažįstama, jog lyčių lygybė yra ne tik savaime svarbi, bet taip pat ir pagrindinė žmogaus teisė ir socialinio teisingumo klausimas. Lyčių lygybės svarba apima daugelį visuomenio gyvenimo sektorių tokių kaip ekonominį augimą, skurdo mažinimą. Galiausiai lyčių lygybė, tai yra vienodas vyro ir moters traktavimas visuomenėje – neatsiejama šiuolaikinės demokratiškos visuomenės dalis. Šių problemų įteisinimas – pagrindinis visų moterų organizacijų interesas. Lyčių lyčių lygybės problemą Lietuvoje ir pasaulyje itin aktuali – lytis dažnai lemia darbo pobūdį, gaunamą atlyginimą, galimybę siekti karjeros. Dėl šių preižasčių, siekiant užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes, priimta nemažai teisės aktų ir įsteigta organizacijų, reglamentuojančių abiejų lyčių lygybę, Lietuvoje ir Europos Sąjungos mastu. I.I Lygių galimybių teisinis reglamentavimas Lietuvoje Lietuvoje, teisiškai įtvirtinant lyčių lygybę, 1998 12 01 priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kurio paskirtis – „užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi3. Įstatymas apima tas sritis, kuriuose aktuali lyčių nelygybės problema – švietimas, vartotojų teisių apsauga. Penktasis įstatymo straipsnis skirtas lygių galimybių reglamentavimui darbo rinkoje, pagal kurį darbdavys privalo: • priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir priėmimo sąlygas; • sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; • už tokį pat ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį; • imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo; • imtis priemonių, kad darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių bei kitokio persekiojimo, kai reaguojama į jo skundą dėl diskriminacijos.4 Taigi įstaymas pabrėžia moterų ir vyrų lygybę darbo rinkoje, išryškina, kad abi lytis turi vienodas teises į pretenduojamą postą, užmokestį bei tobulėjimo galimybės. Šis įstatymas – pagrindinis teisės aktas Lietuvoje, ginantis moterų interesus tose srityse, kur įmanoma diskriminacija. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priežiūrai 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas įsteigė jam atskaitingą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tarnybos pagrindinis uždavinys užtikrinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimą, tirti skundus susijusius su diskriminacija dėl lyties ir seksualinių priekabiavimų. Už įstatymo pažeidimą ar kontrolieriaus tarnybos pareigūnų reikalavimų nevykdymą gresia administracinės baudos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat inicijuoja įvairius projektus, leidžia leidinius, organizuoja mokymus, seminarus. Vienas iš paskutiniųjų ir vis dar tebesitęsiančių projektų – „Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas užimtumo srityje: priemonės, praktika, pokyčiai“, kurio metu siekiama formuoti moterų ir vyrų lygiateisiškumo politiką užimtumo srityje vietiniame lygmenyje. Projektas apima dešimt pilotinių savivaldybių, po vieną iš kiekvienos apskrities, taip siekiama užtikrinti, kad Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos tikslai ir prioritetai būtų praktiškai realizuojami regioniniu mastu5. Svarbu pastebėti ir tai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba itin bendradarbiauja ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, remia jų veiklą, įtraukia į rengiamus projektus. Taigi tarnya stengiais būti matoma, aktyviai veikdama šalies mastu, ir į savo veiklą įjungdama kitas organizacijas. Lygiomis vyrų ir moterų teisėmis susirūpinta ne tik nuo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimo, moterų interesamas dėmesys buvo skiriams ir anksčiau. Nuo 1996 metų Lietuvos Respublikos Seime veikia nuolatinė Šeimos ir vaiko reikalų komisija, 1997 metais Seime įsteigta Moterų parlamentinė grupė. Šiuo metu iniciatyvas lyčių lygybės klausimais koordinuoja Žmogaus teisių komitetas, rengiantis įstatymų projektus ir teikiantis juos svarstyti Seimui. Nuo 2001 metų lygių galimybių vyrams ir moterims įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Iš visų ministerijų atstovų yra suformuota tarpžinybinė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, kurios paskirtis – koordinuoti valstybinių institucijų veiklą ir sąveiką su nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendinančioms lyčių lygybės nuostatas. Komisija taip pat atasakinga už Moterų ir vyrų lygių galimybių programos, kurioje numatytos priemonės lyčių lygybei gerinti, įgyvendinimą6. 2005–2009 metų programos įgyvendinimui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant šią programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų numatyta skirti 1434,6 tūkst litų7. Pagrindinės priemonės, kuriomis įgyvendinam programa – seminarai, mokymai, konsultacijos, nevyriausybinių organizacijų rėmimas, visuomenės informavimo kampanijos. Apžvelgus situaciją Lietuvoje, akivaizdu, jog moterų interesai nėra ignoruojami. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – svarbiausios šalies institucijos ginančios moterų interesus vyriausybiniu lygmeniu. I.II Lygių galimybių teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos mastu Moterų interesams dėmesys skiriams ne tik Lietuvoje. Europos Sąjungos mastu taip pat nemažai dėmesio skiriama lyčių lygybės teisiniams reglamentavimui. Kadangi Lietuva – Europos Sąjungos narė, tai ES teisiniai aktai, ginatys moterų interesus, aktualūs ir Lietuvai. Lygybė visuomet buvo traktuojama kaip pamatinė Eupopos vertybė. Jau nuo Romos sutarties pasirašymo 1957 m. kovo 25 dieną, įtvirtinta teisė į vienodą atlygį už vienodą darbą. Vėliau moterų teisių apsauga buvo įteisinta ir plačiau apibrėžta kituose europiniuose teisės aktuose. 1984 m. įkurtas Europos Parlamento Moterų teisių komitetas, kurio pagrindinis tikslas ginti moterų interesus, teikti nuomones kitų sričių Europos Parlamento komitetų rengiamiems teisės aktų projektams. Parlamentas prisideda ne tik prie bendros lyčių lygybės politikos formavimo, bet ir teisės aktų kūrimo specifinėse srityse, tokiose kaip kova su prekyba moterimis ar moterų dalyvavimas sprendimų priėmime. Europos Parlamentas prisidėjo prie to, kad lygios galimybės užimtų svarbų vaidmenį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pasirašytoje 2000 12 07, be to, priėmė rezoliuciją, kurioje ragino 1999-uosius paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metais. Svarbų vaidmenį lyčių lygybės srityje atliko „Daphne“ veiksmų programa, remianti priemones skirtas kovai su smurtu prieš moteris ir vaikus. Vėliau europarlamentarai siekė, jog ši programa būtų pratęsta – jie pasiekė, kad Daphne II programa 2004-2008 m. turėtų ne 41 mln., o 50 mln. eurų biudžetą. Lyčių lygybės klausimai užėmė svarbų vaidmenį ir diskusijose dėl darbo laiko direktyvos8. Europos Sąjungoje lygios moterų ir vyrų galimybės įteisintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, priimtoje 2006 07 05.  Kalbant apie teises aktus tarptautiniu mastu, svarbu paminėti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Vienos deklaraciją ir veiksmų programą  (1993), Durbano pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir netoleranciją deklaraciją bei veiksmų programą (2002). Apibendrinat galima teigti, jog pasaulyje lyčių lygybės teisiniam reglamentavimui yra skiriama pakankamai dėmesio. Lygybę skelbia daugelio šalių konstitucijos, ji įtvirtinama įstatimiškai, yra steigiamos specialios organizacijos, kurių tikslas užtikrinti teisinių aktų, ginačių moterų teises, įgyvendinimą. Tačiau realybėje nevisada yra taip, kaip norėtųsi – moterų diskrimnacija yra jaučiama daugelyje socialinių sričių. II. NEVYRIAUSYBINIŲ Moterų organizacijų VEIKLA LIETUVOJE Nevyriausybiniu lygmeniu Lietuvoje veikia daugiau nei 80 moterų organizacijų ir krizių centrų, kurių veiklos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į lyčių lygybės klausimus9. Galima išskirti keletą organizacijų tokių, kaip „Moterų informacijos centras“, „Kauno moters užimtumo informacijos centras“, kurių tikslai šviesti ir informuoti visuomenė lyčių lygybės klausimais, gerinti moterų padėtį Lietuvoje. Dar viena organizacija – „Moterų centras“, siekianti įtraukti moteris į profesinių sąjungų veiklą, suvienyti profesinių sąjungų nares moteris. Labai daug moterų organizacijų veikia regioniniu lygmeniu – Šiaulių rajono moterų organizacija „Atgaiva“, „Vilties tiltas“ (veikia Kaišedorių vyskupijos apskrityje), Anykščių moterų „Ievos namai“ ir t.t. Kiekviena interesų grupė, siekdama užsibrėžtų tikslų ir kuo didesnės įtakos politinio elito priimamiems sprendimams, yra priversta naudotis tam tikrais metodais. Pasirenkamus įtakos būdus arba komunikacijos elgesio formas nulemia interesų grupių tipai bei interesų grupių sistemos10. Kadangi moterų organizacijos priskiriamos prie visuomeninių, tai jų pagrindinis tikslas yra atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį. Konkuruojant dėl dėmesio ypatingai pravartu tikslų siekti ne savarankiškai, bet sąjungoje su panašių idėjų turinčiomis organizacijomis, tai yra sudaryti koalicijas. Lietuvoje didžiąją dalį nevyriausybinių moterų organizacijų būtent ir vienija bendra sąjunga – Nevyriausybinių organizacijų Koalicija moterų teisėms ginti, kuri įkūrta 2001 m.11 Koalicija, siekianti faktinio lyčių lygiateisiškumo, vienija daugelio Lietuvos miestų moterų organizacijas (žr. 1. priedą). Kadangi, kaip jau buvo minėta, dauguma moterų interesus atstovaujančių grupių yra nedidelės ir veikia tik regioniniu lygmeniu, jų stojimas į koalicijas teorijoje vertinamas dviprasmiškai. Vieni autoriai teigia, jog būdamos koalicijoje mažos organizacijos turi galimybę parodyti savo galią bei yra palaikomos didesnių organizacijų, kiti akcentuoja, jog mažos grupės vengia jungimosi, nes bijo prarasti savo identitetą12. Lietuvoje veikiančių moterų organizacijų atveju ryški pirmoji tendencija – koalicija vienija didžiają dalį moterų grupių. Apklausus sąjungos narius, kaip jie vertina dalyvavavimą koalicijoje, visų nuomonė buvo ta pati – anot jų, taip moterų interesai yra atstovaujami geriau13. Toks yra ir šios koalicijos tiklas – pasiekti daugiau moterų interesų atstovavimo srityje: keisti patriarchalinį visuomenės požiūrį į moters vietą ir vaidmenį visuomenėje, stiprinti moterų pasitikėjimą savimi, organizuoti visuomeninį judėjimą, įkurti moterų teisių diskusijų klubus visose Lietuvos apskrityse, kas paskatintų moteris siekti faktinio lyčių lygiateisiškumo14. Šie tikslai sunkiai būtų pasiekiami veikiant atskirai arba tik regioniniu lygmeniu. Moterų organizacijų jungimąsi į koaliciją galima vertinti kaip svarbų žingsnį, siekiant geresnio moterų interesų atstovavimo, tuo labiau, kad šioje srityje yra ką tobulinti. Vykdytos moterų organizacijų apklausos metu, į klausimą, ar šiandienineje visuomenėje yra pakankamas moterų interesų atstovavimas, nė vienas respondentas neatsake teigiamai. Remiantis „Vilniaus moterų namų“ organizacijos teigimu, moterims vis dar nesudarytos sąlygos panaudoti visą turimą kompetenciją ir pilietinį potencialą, jos vis nepakankamai dalyvauja visai visuomenei svarbių sprendimų priėmime. Dar viena problema, kuri išrykėjo atlikus apklausą – informacijos moterų diskriminacijos tema trūkumas. Paklausus, kaip vertintumėte visuomenės informuotumo lygį moterų diskriminacijos klausimais, visi respondentai teigė, jog informacijos yra mažai. VŠĮ „Moters pagalba moteriai“ direktorė Marina Bautrenienė pabrėžė, jog ypatingai trūksta informuotumo moterų švietimo, žmogaus teisių įtvirtinimo bei apsaugos klausimais. Pasidomėjus įvairių moterų organizacijų veikla, matyti, jog informacinei veiklai yra skiriama labai daug dėmesio – organizuojami įvarūs projektai, seminarai, leidžiami leidiniai, tačiau akivaizdu, jog to nepakanka, kad visuomenė būtų tinkamai informuota. Informacijos ir atitinkamos prevencinės veiklos trūkumą galima paaiškinti nesibaigiančia moterų diskriminacija darbo rinkoje ir neišsprendžima smurto prieš moteris problema15. Moterų organizacijos, siekdamos būti labiau išgirstos ir matomos, bei pasiekti svaresnių rezultatų, aktyviai bendradarbiauja su vyriausybinėmis institucijomis. Nevyriausybinių organizacijų Koaliciją moterų teisėms ginti palaiko Moterų parlamentinė grupė, Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių Komisija. Moterų organizacijas ypatingai remia Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri dažnai vykdo bendrus projektus su nevyriausybinėmis moterų organizacijomis. Šiuo atžvilgiu ryški abipusė nauda – nevyriausybinės organizacijos taip turi galimybę dalyvauti politikos formavime, o vyriausybinės institucijos tiksliau geba identifikuoti problemą. III. Moterų interesų pažeidimas Darbo rinkoje Moterų intersai šiandieninėje visuomenėje labiausiai pažeidžiami darbo rinkoje. Nors daugumos pasaulio valstybių teisės aktai numato vienodas teises ir lygias galimybes tiek moterims, tiek vyrams dalyvauti darbo rinkoje, tačiau skaičiai rodo, jog vyrai turi didesnes karjeros galimybės. Diskriminacija darbo rinkoje gali būti kelių tipų: • Darbo užmokesčio diskriminacija – moterims yra mokama mažiau negu vyrams už tą patį darbą. • Užimtumo diskriminacija – moterų nedarbo dalis yra neproporcingai didesnė. Pvz.: moterys susiduria su problema, kad yra paskutinės priimamos į darbą ir pirmos atleidžiamos iš jo. • Darbo diskriminacija – moterys savavališkai atribotos nuo įsitraukimo į tam tikrą darbą, net jeigu jos yra tokios pat talentingos kaip ir vyrai atliekant tuos darbus, ir yra "įtraukiamos" į darbus, kuriuose jos dažnai yra pernelyg ribojamos. • Žmogiškojo kapitalo diskriminacija – moterys turi mažiau galimybių produktyvumo augimui, tokių kaip oficialūs ar darbo apmokymai. Moterų diskriminacija darbo sektoriuje, remaintis daugelio šalių rodikliais, akivaizdi. „Moterims dažniau gresia nedarbas: tarp 25 Europos Sąjungos narių 9,6% moterų ir 7,6% vyrų yra bedarbiai. Europos Sąjungoje tik trečdalį vadovaujančių pareigų užima moterys, be to, jų atlyginimas vidutiniškai 15% mažesnis nei vyrų“16. Lietuvoje lyčių lygybė darbo rinkoje taip pat nėra visiškai įgynendinta. Nors daugybė moterų organizacijų aktyviai gina dirbančių moterų interesus, Lietuvoje vis dar pastebimas žymus atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, iki šių dienų išlikęs stereotipinis požiūris į moters vaidmenį šeimoje, kuris trukdo moterims integruotis į darbo rinką, pastebimas žemas visuomenės informuotumo lygis lyčių lygybės ir galimybių klausimais ir kt. (1. lentele) Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius17   Šalies ūkis Valstybės sektorius Privatus sektorius moterys vyrai moterys vyrai moterys vyrai 2000 metai 956 Lt 1170 Lt 980 Lt 1272 Lt 918 Lt 1087 Lt 2005 metai 1230 Lt 1493 Lt 1290 Lt 1654 Lt 1168 Lt 1421 Lt 2006 metai 1432 Lt 1743 Lt 1510 Lt 1913 Lt 1356 Lt 1677 Lt Remaintis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pateiktais 1.lentelėje, akivaizdu, jog tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje vyrų mėnesinė alga yra žymiai diedesnė nei moterų. Paskutiniais metais privačiame sektoriuje vyrų mėnesinis atlyginimas buvo 19% didesnis, o valstybiniame sektoriuje tais pačiais metais vyrų mėnesinė alga moterų atligį viršijo 21%. Neveinodos vyrų ir moterų galimybės darbo užmokesčio atžvilgiu ypatingai išryškėja pažvelgus į užimtumo lygį pagal sektorius pateiktą 2. lentelėje: (2. lentelė) Užimti gyventojai pagal ekonomikos sektorius 2006 m.18 Moterys Vyrai Pasiskirstymas pagal lytį, % tūkst. % tūkst. % moterys vyrai Valstybės sektorius 267,1 35,9 127,4 16,9 67,7 32,3 Privatus sektorius 476,1 64,1 628,4 83,1 43,1 56,9 Pateiktoje lentelėje matosi, jog valstybiniame sektoriuje 67,7% darbuotojų sudaro moterys, tačiau jų mėnesinis atlyginimas, kaip jau buvo minėta, 21% žemesnis nei vyrų. Tai leidžia daryti išvadą, jog moterys valstybiniame sektoriuje dažniausiai neužima aukštų postų. Tai vargu, ar susiję su žemesniu išsilavinimu, nes kaip ir Europoje, Lietuvoje dominuoja panašios tendencijos – daugiau moterų įgyja aukštąjį išsilavinimą ir kartu aukštesnę kvalifikaciją. 3. lentelėje matyti, jog besimokančių moterų skaičius yra 6.5% didesnis nei vyrų. (3. lentelė) Gyventojų (25–64 metų amžiaus) mokymasis 19   Tūkst. Pasiskirstymas pagal lytį % moterys vyrai moterys vyrai Mokėsi 547,6 439,5 58,1 51,6 Nesimokė 395,7 412,3 41,9 48,4 Kalbant apie užimtumo lygį, moterų užimtumo rodikliai taip pat žemesni nei vyrų. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2005 metais vyrų užimtumas buvo 6.6% , o 2006 metais 5.3% didesnis nei moterų. Apibendrinat moterų ir vyrų pasiskirstymą darbo rinkoje, galima teigti, jog, moterys retai užima vadovaujančius postus, jų mėnesinis darbo užmokestis dažnai yra žemesnis nei vyrų. Diskriminaciją liudija ir žemesni užimtumo rodikliai – nors daugiau moterų nei vyrų įgyja aukštąjį išsilavinimą, tačiau joms sunkiau susirasti darbą. Kaip preilaidą sudėtingesnėms moterų įsidarbinimo galimybėms gali būti dar gana tvirtai įsišaknijęs stereotipinis požiūris į moters ir vyro socialinį vaidmenį. Pagal susiformavusius stereotipus vyrams priskiriamas ne tik šeimos maitintojo įvaizdis – darbdaviai juos laiko kompetentingesniais, labiau jaučiančiais atsakomybę, gebančiais racionaliau priimti sprendimus20. Stereotipinio požiūrio panaikinimas – viena iš svarbiausių moterų organizacijų veiklos krypčių. IŠVADOS • Lyčių lygybės politika siekiama lygaus moterų ir vyrų įtakos pasidalijimo ekonomikoje, visuomeniniame gyvenime ir priimant sprendimus. Visi teisinai aktai, siekiantys apsaugoti nuo diskriminacijos laikosi vieningo požiūrio – demokratijos nuostatos, žmogaus teisės negali galioti tik vienai visuomenės daliai, akcentuojama, jog vyro ir moters fiziologiniai skirtumai neturi būti jų diskriminacijos priežastis ar turėti neigiamos įtakos moterų ir vyrų gyvenimo sąlygoms, jų galimybėms dalyvauti visose veiklos srityse. Tačiau nepaisant to, lyčių nelygybė vis dar įsišaknijusi daugelio šalių kultūroje, socialinėje ir politinėje sferoje. • Lietuvoje moterų interesus gina Moterų ir vyrų lygių galimybių įstaymas bei šio įstatymo priežiūrai įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tokiu būdų moterų grupių interesai yra atstovaujami vyriausybiniu lygmeniu. Svarbu pabrėžti tai, kad Lietuvoje moterų ir vyrų lygių galimybių įtvirtinimas nėra vien tik formalumas, moterų interesų apsaugai skiriamas pakankamas dėmėsys. • Nevyriausybiniu lygmeniu moterų interesai taip pat aktyviai ginami. Lietuvoje veikia apie 80 nevyriausybinių moterų organizacijų ir krizių centrų. Siekdamos veiksmingesnio ir efektyvesnio intersų atstovavimo jos veikia ne pavieniui, bet buriasi į koaliciją, kuri vienija didžiąją dalį nevyriausybiniu lygmeniu veikiančių moterų organizacijų. Iš atliktos apklausos paaiškėjo, kad tokiu būdu, tai yra susivienijus, moterų organizacijos Lietuvoje gali pasiekti geresnių rezultatų. • Nors moterų organizacijos didžiausią dėmesį skiria švietėjiškai, mokomajai, konsultacinei, informacinei bei leidybinei veiklai, iš atliktos moterų organizacijų apklausos ir statistinių duomenų, įrodančių, jog darbo rinkoje moterys labai dažnai yra diskriminuojamos, paaiškėjo, kad visuomenėje infomacijos vis dėlto nepakanka. • Moterų interesų pažiedimas Lietuvos darbo rikoje pasireiškia keliais pagrindiniais aspektais – mažesniu darbo užmokesčiu nei vyrų už tą patį darbą, moterų nedarbo dalis yra neproporcingai didesnė, vadovaujantys postai dažniau skiriami vyrams. Svarbu pastebėti, kad tokia situacija nesusijusi su žemesniu moterų išsilavinimu, priešingai, daugiau moterų nei vyrų baigia universitetus. • Moterų interesų pažiedimas darbo rinkoje didžia dalimi susijęs su stereotipiniu požiūriu į moters ir vyro pareigas visuomenėje. Stereotipinio požiūrio panaikinimas – vienas is pagrindinių moterų organizacijų veiklos tikslų. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Europos Parlamentas „Lyčių lygybė: kova su diskriminacija ir stereotipais.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!