Jacko Balkino evoliucionistinis požiūris į ideologijas

1976 m. Oxfordo universiteto biologas Richardas Dawkinsas savo knygoje „Savanaudis genas“ (The Selfish Gene) išdėstė idėją, kad evoliucijos teorija geriausiai paaiškins, kaip laikui bėgant kinta organizmai, jei esminiu natūraliosios atrankos elementu bus laikomas genas. Jis teigia, kad genai veikia taip, jog būtų kuo labiau užtikrinamas jų pačių (ne organizmo) replikavimas ir sklidimas. Dawkinsas šioje knygoje pirmą kartą iškelia ir mintį, kad panašiai galime aiškinti ir kultūrinę žmonijos evoliuciją. Įvedamas memo1 terminas, tampantis sociologiniu ir kultūrologiniu geno atitikmeniu. Memą šis autorius apibrėžia kaip smulkiausią kultūrinių idėjų vienetą, kuris gali būti perduodamas ir replikuojamas, lygiai taip, kaip perduodami ir replikuojami yra genai.
Tokia idėja netruko susilaukti savų pasekėjų ir per artimiausius keliolika metų susiformavo memetikos studijos. Memų idėja iš tiesų gali būti lengvai pritaikoma daugeliui visuomenės reiškinių aiškinti. Nenuostabu, kad ir vieną iš klasikinių su kultūrinių idėjų perdavimu susijusių reiškinių – ideologiją – buvo pamėginta aiškinti memetiškai. Šiame darbe aptarsiu Yale‘o universiteto teisės profesoriaus Jacko Balkino mintis apie ideologiją, išdėstytas jo veikale „Kultūrinės programos“ (Cultural Software)2.
Pirmojoje darbo dalyje aptarsiu R. Dawkinso memo sampratą ir J. Balkino kultūrinių programų idėją. Tai sudarys tam tikrą pagrindą, iš kurio nuosekliai plaukia Balkino ideologijos teorija. Antroji darbo dalis jau bus skirta grynai šios teorijos pateikimui ir analizei.
R. Dawkinso memo samprata ir J. Balkino kultūrinių programų samprata
Nors R. Dawkinsas savo memų teoriją sudėliojo knygoje The Selfish Gene, čia aptarsiu šiek tiek atnaujintą šios teorijos variantą, kurį Dawkinsas aprašė 2006 m. knygoje „Dievo iliuzija“ (The God Delusion) (Dawkins, 2008).
Dawkinsas savo argumentaciją pradeda nuo to, kad darviniškoje evoliucinėje tradicijoje natūralioji atranka yra suprantama kaip procesas, atmetantis nereikalingus požymius (genus arba memus) ir paliekantis tuos, kurie yra naudingiausi individų išlikimui. Tačiau Dawkinsas teigia, kad toks požiūris yra ne visai teisingas. Iš tiesų genai, nors ir nėra sąmoningos ir savanaudės būtybės, „elgiasi“ taip, kad išliktų genofonde, ir tai daro nepriklausomai nuo to,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!