3) analizuoja bendras teisines kategorijas ir jų veikimo mechanizmus.
Įeina ir valstybė 2 aspektais – kaip užrašanti ir garantuojanti teisę.
Yra šie m:
1) bendrieji filosofiniai – sociologiniai – nagrinėja t sąveikoje su ją kuriančia aplinka, kaip atvirą ir nuolat besikeičiantį procesą,
2) formaliosios logikos (indukcija, dedukcija),
3) spec metodai, sukurti spec. mokslų (kibernetinis, statistinis).
Teisės mokslo specifika- visi gamtos mokslai nustato faktus, juos paaiškina, bet negali vertinti, teisės mokslai, kaip socialiniai mokslai – nustato ir pageidavimus, ne tik kas yra.
Teisės mokslo sistema: t mokslų grupės:
1)bendrieji fundamentalieji t mokslai, nagrinėja bendrus visai teisei klausimus (t filosofija, t istorija),
2) šakiniai t m, būdinga žm. santykių reguliavimas ir sankcijų už pažeidimus nustatymas (civilinė, baudž t),
3) specialūs (pagalbiniai) t m, kurie atsiranda sąveikaujant su kitais mokslais (t medicina, teismo ekspertizė).
Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje: ji yra metodologinis visų teisės mokslų pagrindas:
1) formuluoja argumentus, leidžiančius įvertinti konkretaus laikmečio teisę,
2) formuluoja visai teisei bendras teisines kategorijas ir analizuoja jau esančių teisingumą,
3) atlieka tarpininko vaidmenį tarp teisės ir kt. neteisinių mokslų (logikos, ekonomikos),
4) apibendrina visų t mokslų pasiekimus,
5) sprendžia sociotechnines problemas – kaip naudojant konkr teisėkūros politiką pasiekti užsibrėžtus rezultatus,
6) formuoja t idealą ir priemones jam pasiekti.
Teisės teorijos funkcijos (f – poveikio būdas arba kryptis):
1) metodologinė – apibendrina šakinių t m rezultatus,
2) analitinė – bando atskleisti t reiškinių dėsningumus,
3) prognostinė – nustatyti idealą.
Teisės samprata – suprantama l įvairiai, priklauso nuo mokyklos; teisė – socialinis interesas, paverstas visuotinai privaloma taisykle, skirta norminti žmonių elgesį, derinti priešingus interesus.
Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu: totalitariniame režime teisės samprata nereikalinga, nes teisė čia tapatinama su įstatymu, o įstatymas – valdančiosios jėgos valia; demokratinėje visuomenėje – remiamasi ne tik įstatymu, bet ir teise, čia pripažįstama ir precedento teisė, ekvivalentu laikoma konstitucija.
Trys teisinės būties lygmenys: 1) t idėjos, t egzistuoja žmonių sąmonėje, tačiau šioje idėjoje jau slypi noras virsti t norma, 2) t norma – projektas,...
Šį darbą sudaro 10557 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!