Teisės teorija ir vystymasis

Ankstyvoje stadijoje papročiai ir morale formavosi ir vystėsi dar prieš valstybės, kaip socialinės ir teisinės struktūros atsiradimą. Papročiai ir moralinės normos reguliavo kasdieninį žmogaus gyvenimą, visuomeninę ir socialinę veiklą pirmykštėje bendruomenėje.
Vėlesniu didžiųjų valstybių ir civilizacijų atsiradimo laikotarpiu vien “nerašytinės teisės“ poreikio neužteko kaip santykių reguliavimo tarp individo ir sociumo valstybės. Tai paskatino pirmųjų teisinių rašytinių šaltinių atsiradimą Hamurabio įstatymai, romėnų ižymus digestai ir kiti teisiniai, rašytiniai šaltiniai.
To meto teisiniu rašytiniu šaltiniu analizė atskleidžia to meto žmogaus ir visuomenės santykį, papročius ir kultūra.
Aštuoniolikto ir devyniolikto amžiaus sandūroje atsiranda didieji teises kodeksai, jie lemia moderniosios teisės atsiradimą Europoje.
Teises vystymasis peržengia ankstyvąją nerašytą papročio taisyklę.
Modernioji teisė mažai atsižvelgia į bendrijos papročius ar sentimentus, teise tampa kaip atskira kultūrine vertybe.
Pozityvus teisininkai ir įstatymų leidėjai teisės pagalba keičia socialinius santykius grupėse ir visuomenėje.
Ankstyvajame žmonijos laikotarpyje išlikimo klausimas buvo sprendžiamas klaidų ir bandymų metodu. Malonumas arba skausmas, bendras patyrimas buvo sėkmės matas. Pagrindinis kovos akcentas buvo bendro tikslo siekimas grupėse, kas suteikia daugiau malonumo nei skausmo, panašių nuomonių toleravimas.
Kiekvienas mokydavosi iš kito patyrimo, tokiu būdu buvo pasirenkama kas yra naudingesnio ir viskas buvo priimta ir tam pačiam tikslo siekti. Tai gi išgyvenimo būdai pamažu virto papročiais, kurie per žmonijos egzistencijos laiką sudarė tam tikra kultūrinio sluoksnio sąnaša, papročių masę.
Papročiai yra pritaikyti visiems gyvenimo atvejams, jie buvo nekintami, vieningi universalūs. Ilgą laiką papročiai nebuvo vertinami, ilgainiui kai jie jau buvo nustatomi, juos jau buvo pradėta žiūrėti kaip į palankius visuomenės gerovei reiškinius.
Ir kai socialinio gėrio sumetimai buvo pridedami prie papročių, jie tapdavo morale.
Kai tiesos ir teisės elementai buvo išplėtojami į gerovės sampratą, pačius papročius pakeldavo į kitą lygmenį.
Teisė kyla ir turėtų kilti iš moralės nuostatų, įstatymai turėtų remtis morale, kad jie būtų stiprūs. Tokios tėkmės kaip teisė, filosofija, religija neturėtų egzistuoti nepriklausomai nuo moralės.
Teisė ir papročiai
Ankstyvųjų visuomeninių stadijoje ir jų socialinėje organizacijoje buvo papročių dominavimas, iš kartos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!