Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos

urinys: 1. Įvadas .....................................................................................................................3 2. Teisės socialinė paskirtis……………………………………………………4 a. Teisės sampratų kaitos priklausomybė nuo socialinės paskirties...........................................................................................4 b. Žmogaus teisė kaip pozityvios teisės socialinės pakirties objektas.............................................................................................4 c. „Žmogaus teisės“ teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu.............................................................................................4 d. Teisnumo ir subjektinės teisės lygmenų sutapimas...........................................................................................4 e. Žmogaus orumas ir teisė į orumą......................................................5 f. Juridinė žmogaus teisių samprata…………………………………..7 Teisės funkcijos………………………………………………………………...9 3. Išvados…………………………………………………………………….13 4. Literatūros sąrašas………………………………………………………...14 Įvadas. Žodis teisė reiškia žmonių santykių teisingumo sistemą, o žodis socialinis [lot. socialis] , visuomenės, visuomeninis. Taigi galima teigti, kad teisė turi tarnauti visuomenei (nepozyvistinė teisės samprata – „teisė“ reiškia „žmogaus teises“1), todėl teisės socialinė paskirtis – tai tikslas dėl kurio teisė ir yra kuriama,“Teisės socialinė paskirtis – saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves“2. Negalima pamiršti, kad teisė nėra nekintanti, ji prisitaiko kiekvienam laikotarpiui priklausomai nuo socialinių, ekonominių permainų, taip pat adaptuojama priklausomai nuo žmonių teisės sampratos pokyčių. Todėl ir teisės paskirtis tinkamai įtvirtinti žmonių poreikius ir valią. Pilietinė teisės paskirtis – vienodai gerai apsaugoti ir ginti visų visuomenės narių teises ir laisves, užtikrinti jų saugumą ir tvarkos stabilumą. Socialinės teisės raidos stadijos – klasinė ir bendranacionalinė (demokratinė): Klasinė – tai tam tikrų socialinių grupių, kurios iš visuomenės išsiskirdavo savo materialia padėtimi, ar būdavo aukštesnio sluoksnio, rango, turėjo geresnę padėtį visuomenėje į jų interesus buvo atsižvelgiama labiau nei į paprasto žmogaus. Galima sakyti, jog jei tu turėjai mažiau, tai ir teisė tavęs negindavo tinkamai. Bendranacionalinė – šis raidos etapas dar vadinamas demokratiniu, nes atsižvelgiama į visų visuomenės grupių interesus nepaisant žmogaus užimamos padėties visuomenėje. Teisė tarnauja žmogui. • Teisės sampratų kaitos priklausomybė nuo socialinės paskirties. Ši teisės samprata yra etatistinė, ji negali remtis jokia kita metodologija, kaip tik teisiniu pozityvizmu. Todėl valstybės prievarta garantuoja šias teises, t.y. kokias ji taisykles nustato, tokia ir būna teisė. Teisė apibrėžta objektinės teisės pirmumu, tai bet kokia privaloma taisyklė, garantuota valstybės prievarta. • Žmogaus teisė kaip pozityvios teisės socialinės pakirties objektas. Gimęs žmogus jau turi savo teises, valstybė jį gina atsižvelgiant į reglamentuotus įstatymus, tuo norima pasakyti, kad teisės nei įgijamos, nei paveldimos, jas „atsineša“ ir kūdikis. Taigi valstybės paskirtis yra ginti šias teises. Tai, kad žmogaus teisės turi būti taisyklingai suformuluotos, užrašytos konstitucijoje ir kituose svarbiuose dokumentuose ir idėją apie žmogaus pagrindines teises, kurias jie įgija nuo pat pradžių išplėtojo XVII a. anglų filosofas Dž. Lokas. „Pirmas žmogaus teisių katalogas buvo „Virdžinijos teisių bilis“ (Virgina Bill of Rights, 1776 m. Birželio 12 d.), šiandien žmogaus teisės kodifikuotos daugelyje dokumentų: Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija (1789), Jungtinių Tautų chartija (1948), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950).”3 • „Žmogaus teisės“ teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Tai reiškia, kad žmogus įgyja subjektines teises (įsigydamas daiktą, nekilnojamą turtą, gyvūnai ir pan.), jis jomis gali disponuoti, tačiau subjektinės teisės kartu yra ir santykinės, nes teisių turėtojas įpareigojamas vykdyti ir iš šių teisių išplaukiančias pareigas. Taigi tos pačios žmogaus teisės teisnumo lygmeniu absoliučios, subjektinės teisės lygmeniu – santykinės.(Iš A. Vaišvila, Teisės teorija). • Teisnumo ir subjektinės teisės lygmenų sutapimas. Vaikų ir neįgalių asmenų teisės sutampa - į gyvybę, sveikatą, į laisvą asmenybės plėtotę ir kitas. Todėl, kad jų atžvilgiu valstybė ir visuomenė įsipareigoja ne tik negatyviai, bet ir pozityviai. Žmogui pripažįstama daugiau teisių, kai teisnumas turi ir subjektinių teisių prasmę. ◦ Žmogaus orumas ir teisė į orumą. Mano kaip ir daugelio kitų žmonių nuomone, orumas, kaip žmogaus savybė nėra įgimta, taip pat nei paveldima, nei atrandama - tai įgijama savybė, tobulinant savo gebėjimus, ieškant ir be abejo atrandant. O bendradarbiavimui kurti ir garantuoti orumas kyla iš žmonių lygiateisių santykių. Teisė į orumą teisnumo požiūriu. Teisnumo lygmens teisė į orumą – tai žmogui nuo gimimo suteiktas leidimas ugdyti gebėjimą tinkamai prisitaikyti prie visuomenės – suteikta teisė į orumą nesant paties orumo. Teisė į orumą subjektinės teisės požiūriu. Tai yra asmens teisė į konkretų savęs įvertinimo laipsnį, tokį kurį jis susikūrė pats. Pareigų vykdymas sukuria socialinį vertingumą, kaip subjektinės teisė objektą. Tagi teisnumo lygmes teisė į orumą nuo subjektinės teisės skiriasi tuo, kad pastarojoje teisė į orumą įgyjama dirbant ir puikiai atliekant savo pareigas, o teisnumo lygmens teisėje, tau suteikiama teisė orumą išsiugdyti. Teisnumo lygmens teisėje visi lygūs, o subjektyviojoje, priešingai, darbu ir pareigų vykdymu įgyjamas orumas. E. Spruogis sako: “Iš prigimtinių teisių šiolaikinė tarptautinė bendruomenė išskiria žmogaus gyvybę ir orumą. Pripažįstama, kad kiekvienas žmonių bendruomenės narys turi prigimtinį orumą, kuris yra svarbiausias teisių šaltinis . Žmogaus gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būtitraktuojamos atskirai. Prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro tą minimumą, atskaitos tašką, nuo kurio plėtojamos ir papildomos visos kitos teisės ir kurios sudaro tarptautinės bendruomenės neginčijamai pripažintas vertybes. Žmogaus gyvybė ir rumas yra aukščiau įstatymo. Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės.”4 • Tik laisvo žmogaus pareigų vykdymas kuria orumą. Teisė ir laisvė suteikia pareigoms prasmę ir vertę. Todėl žmogus turi jas turėti, kad į jį nebūtų žiūrima, kaip į priemonę savo tikslams pasiekti, kad pareigų vykdytojas būtų vertinamas. Taigi pareigų vykdymas sukuria pareigų vykdytojui atitinkamas teises, kurių jis negali prarasti arba išvis neturėti tam, kad būtų gerbiamas. • Žmogaus teisė į gyvybę, sveikatą, laisvę, teisė įgyti kvalifikaciją ir kitos tėra tik žmogaus orumo sąlygos ir apraiškos: jei pažeidžiama žmogaus teisė į sveikatą, nuosavybę, į išsilavinimą ir kita, tai kartu sumažinama jo biologinės, daiktinės ar kvalifikacinės galios naudotis teisėmis vykdant tam tikras pareigas, vadinasi, visavertiškai gyventi visuomenėje. • Teisė į orumą teisinės praktikos požiūriu. Orumas yra pažeidžiamas tada, kai atliekamas ne koks nusikaltimas, o žodžiu ar veiksmu viešai sumenkinamas žmogus, jį siekiama nuvertinti, yra įžeidžiamas ir taip praranda kitų žmonių pasitikėjimą. Teisininkui svarbu atskirti kada pažeminamas žmogaus orumas, kad galėtų tinkamai gintį savo klientą. • Reikalavimas stengtis baudžiamojoje byloje nežeminti žmogaus orumo yra puikiai suprantamas. Juk žmogaus, kuris yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, orumas jau yra pažemintas. Jis turės prisiimti atsakomybę už savo netinkamą elgesį, o neteisėtai žeminti to asmens orumą (tyčiotis, mušti) draudžiama. Kalbėdama apie žmogaus orumą ir jo teises į orumą, pastebėjau, kad visuomeninėje teisėje tai labai svarbu, todėl pasidomėjau, už ką ir kokios bausmės skiriamos pažeminus žmogaus orumą. XXII skyrius Nuskaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui 154 straipsnis. Šmeižimas 1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltim, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, Baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 155 straipsnis. Įžeidimas 1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusužengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.5 • Juridinė žmogaus teisių samprata. Pagrindinis juridinės žmogaus teisių sampratos požymis - asmenų lygiateisiškumas: a. Teisių lygybė reiškia turimų materialiųjų gėrybių apimties lygybę arba vartojimo kokybės lygybę (ekonominė). b. Juridinė lygybė – lygybė įstatymams, procedūrų lygybė – visi traktuojami tų pačių įstatymų ir turi teisę kreiptis į nešališką teismą. Ekonominė lygybė ir juridinė lygybė skirtingi dalykai: juridinę lygybę galima vadinti – starto lygybe, tai lygybė leidžianti žmogui imtis savarankiškos veiklos, o ekonominę lygybę galima vadinti – finišo, arba veiklos rezultatų (vartojimo) lygybe. Tačiau natūralu, kad nors ir atrodo įstatymai yra suteikę vienodas teises žmogui rinktis ir „startuoti“, bet kadangi visi žmonės skirtingi (lytis, amžius, socialinis skirtumas) – laimės stipriausi, kad ir kiek būtų prieštaraujama. Todėl yra siekiama, tiems žmonėms, kuriems savo tikslą būtų pasiekti sunkiau, suteikti valstybės paramą, tarsi apsaugą, kad žmogus galėtų lygiai su kitais pradėti svo veiklą. Tačiau dabar yra vienintelis toks straipsnis draudžiantis diskriminaciją – tam tikrų žmogaus teisių nepaisymą socialiniais, lyties, rasės pagrindais. Pirmumas teikiamas teisinei lygybei - tai yra žmonės gali imtis bet kurios įstatymo neuždraustos veiklos, žinoti, kad jų teisės bus ginamos ir jie bus saugomi, taip pat jie nebus diskriminuojami nei teisme nei pagal įstatymus. Teisinė lygybė teikia žmonėms galimybę save išmėginti savarankiška veikla, gebėjimu patiems pasirūpinti savo teisių sauga. Šios lygybės negali egzistuoti pavieniui, nes teisinė lygybė skatina asmens kultūrinį aktyvumą, o ekonominė lygybė mažina socialinę įtampą, atsirandančią teisinės lygybės sąlygomis. Negalima jų priešinti, todėl, kad jos tarnauja papildydamos viena kitą. Taip veikdamos jos garantuoja socialinį stabilumą, visuomenės plėtotę ne revoliucijos, o evoliucijos būdu. • Žmogaus teisių garantijos – sąlygos arba priemonės, kurioms esant asmuo Įgyja savo teisėms įgyvendinti reikalingą gėrį, juo netrukdomai naudojasi ar apgina savo pažeistas teises. Pagal subjektą tos garantijos skirstomos į dvi dalis: 1. Sąlygos, kurias susikuria pats asmuo. 2. Sąlygos, kurias asmens teisėms įgyvendinti sukuria valstybė. Valstybės sukurtos asmens teisės gali būti trijų rūšių: a. Valstybės materialioji parama asmeniui. Tai valstybės parama ekonomiškai neišgalintiems arba socialiai neveiksniems piliečiams. b. Valstybės kuriamos teisinės institucijos ir procedūros asmens pažeistai teisei apginti. c. Valstybės pareiga perimti bankrutuojančio darbdavio tam tikrą dalį pareigų, kad būtų užtikrinta darbuotojų teisė gauti jiems priklausantį atlyginimą. • Prie pagrindinių žmogaus teisių apsaugos garantijų priskirtinas ir savavališko asmens teisių ribojimo nebuvimas. Taip gali atsitikti dviem atvejais: 1. Kai reikalinga apsaugoti kito asmens teises (imperatyvas naudotis teisėmis nevaržant kito asmens teisių (Konstitucijos 28 strp.)). 2. Kai reikia užkirsti kelią religinės, tautinės neapykantos kurstymui, karo ir prievartos propogandai. • Teisės funkcijos. Teisės funkcijos – tai teisės poveikio visuomeniniams santykiams pagrindinės kryptys, lemiamos teisės esmės ir jos socialinės paskirties visuomenės gyvenime. Funkcijos išreiškia esmingiausius pagrindinius teisės bruožus ir jų paskirtis – įgyvendinti teisės uždavinius konkrečiu visuomenės raidos etapu. Svarbiausias funkcijų bruožas – jų dinamiškumas, veikimas ir pastovumas. Teisės funkcijos: Reguliavimo funkcija. Teisės poveikio žmonių santykiams būdas. Šia funkcija siekiama apsaugoti asmens teises tokiu būdu, kad leidžiant naudotis tam tikru gėriu, jis kartu įpareigojamas tai daryti nevaržydamas kito asmens teisių ir kartu jam leidžiama reikalauti iš kitų asmenų elgesio, nedarančio žalos jo gėriui. Klasinės ir demokratinės valstybės sąlygomis reguliacinė funkcija dėl skirtingos socialinės padėties yra skirtingo turinio. Asmens teisinė padėtis visuomenėje grindžiama prievolių ir privilegijų santykiu. O laisvojoje visuomenėje žmonių santykiai reguliuojami teisių ir pareigų vienove. S. Vansevičius reguliavimo funkciją skirsto dar į: statinę – nustato draudimus, padeda įtvitinti visuomeninius santykius teisės institutuose. Taigi pirmiausia teisė įtvirtinama, sureguliuojama. Lemiamą reikšmę įgyvendinant statinę funkciją turi nuosavybės teisė ir piliečių politinių teisių ir laisvių institutai; dinaminę – teisės poveikis visuomeniniams santykiams, nustatant jų dinamiką, ši funkcija realizuota civilinės, administracinės, darbo teisės institutuose, sąlygojančiuose ūkinius procesus ekonomikoje ir kitose sferose. Valstybės prievartos (sankcijų) legalizavimo ir normalizavimo (represinė) funkcija.- apsauginė. Išplaukia iš būtinybės garantuoti teisės normomis nustatomų pareigų įsakmumą (reguliacinės funkcijos veiksmingumą). Ši funkcija charakterizuoja teisę, darančią ypatingą poveikį žmonių elgesiui, nustatydama draudimus ir įvairias sankcijas už sulaužytas taisykles, taip paveikiami žmonių jausmai ir valia, kai jie bijo sulaužyti taisykles ir būti nubausti. Taigi šios funkcijos esmę sudaro imperatyvas – bausti. Socialinės vertybės saugomos valstybės teisinėmis priemonėmis. S. Vansevičiaus knygoje, Teisės teorija, tiek 1998 metų, tiek 2000 metų leidime aprašomos tik šios dvi teisės funkcijos, A. Vaišvilos vadovėlyje jų yra daugiau: Priešingų interesų derinimo arba socialinio kompromiso funkcija. Demokratinės teisės funkcija. Ja pasiekiamas priešingų interesų kompromisas ir šitaip garantuojama vienoda visų visuomenės narių teisių apsauga. Ja siekiama įtvirtinti tarpusavio santarvės būseną. Technologinio pobūdžio funkcijos. Išplaukia iš trijų minėtų ir jas aptarnauja. Informavimo funkcija. Nurodo kokio teisinio santykio dalyvių elgesio reikalauja konkreti teisės norma ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kas nevykdys tos normos nustatytų pareigų. Šia funkcija teisė orientuojasi į žmogaus protą ir valią. Tiesiogiai informavimo funkcija išreiškia teisės viešumo principą. Kad veiktų, teisė turi būti vieša – prieinama piliečiams. Įstatymo paskelbimas, jo prieinamumas piliečiams – būtina sąlyga. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, paskelbus įstatymą „Valstybės žiniose“. V. Šlapkauskas rašo: „Teisinės komunikacijos funkcija apima: 1) teisinių reikšmių informacijos rengimą ir perdavimą; 2) teisinės informacijos priėmimą; 3) grįžtamąjį teisinės informacijos gavėjo ie siuntėjo ryšį. Teisinė informacija yra viena socialinės informacijos liepiamojo pobūdžio rūšių.“6 Auklėjamoji arba teisės pažeidimo prevencijos funkcija. Visų teisės funkcijų apibendrinimas. Ji skatina asmenį elgtis teisėtai, ugdo gebėjimą gyventi santarvėje su artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kitą žmogų ja esant, ši funkcija „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!