Teisės normos, socialinė paskirtis ir funkcijos

Teisės samprata apima ir jos socialinę paskirtį bei funkcijas, kuriomis teisė tiesiogiai įsiprasmina kaip socialinio elgesio reguliatorius.
Teisės socialinė paskirtis – tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji egzistuoja. Teisė tiesiogiai atsiranda iš žmonių bendravimo ir todėl skirta šiam bendravimui valdyti atsižvelgiant į visų žmonių lygybę ir jų laimės siekį.
Tiesioginė teisės priedermė – organizuota, vienodo veiksmingumo priemonėmis saugoti visų visuomenės narių teises , įtvirtinti pareigas ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Taigi žmonių teisių apsauga yra šiuolaikinės pozityvios teisės socialinė paskirtis.
Teisės funkcijos. Teisės socialinė paskirtis yra įgyvendinama teisės funkcijomis. Teisės funkcijos – tai teisės poveikio žmonių elgesiui kryptys ir būdai. Kaip konkrečiu laikotarpiu yra suprantama socialinė paskirtis, tokios yra ir teisės funkcijos. Skiriamos tokios pagrindinės teisės funkcijos.
1. Reguliacija (reguliavimas) – tai pagrindinio teisės poveikio žmonių santykiams būdas, kai asmens teisės (vertybės) saugomos nustatant vienam teisinio santykio dalyviui teisę į tam tikrą vertybę (sveikatą, laisvę, turtą…), o kitiems asmenims nustatoma pareiga susilaikyti nuo žalingo elgesio tų vertybių turėtojo atžvilgiu arba atlikti jam pozityvius veiksmus.
2. Priešingų interesų derinimas. Tai yra tik demokratinės teisės funkcija, kuri nurodo reguliavimo funkcijos pobūdį. Socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o derinant priešingus teisės subjektų interesus, neleidžiant nei vienam iš jų per daug įsigalėti kitų socialinių grupių interesų ignoravimo, siaurinimo sąskaita. Tokiu reguliavimu pasiekiamas priešingų interesų kompromisas ir šitaip garantuojama visų visuomenės narių teisių apsauga.
3. Valstybės prievartos (sankcijų) legalizavimas ir normavimas (represija). Ši funkcija išplaukia iš butinybės garantuoti teisės normomis nustatomų pareigų privalomumą. Ši funkcija nustato pobūdį ir mastą valstybės prievartos (sankcijos), kurią leidžiama taikyti už reguliacinių teisės normų nustatomų įsipareigojimų, draudimų nevykdymą. Jos esmę pirmiausia sudaro imperatyvas “bausti”.
4. Informavimas. Ši funkcija susijusi su privalomu teisės normų paviešinimu (premulgacija); galioja tik paskelbti įstatymai. Nepaskelbtas įstatymas neįpareigoja. Tai teisės viešumo įtvirtinimas konstitucijos lygiu. Ši funkcija nurodo (informuoja) kokio elgesio reikalauja konkreti teisės normair kokios sankcijos bus taikomos tiems,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!