Teisės sistema ir jos rūšys

Pagrindinis darbo tikslas yra dviejų autorių S. Vansevičiaus ir A. Vaišvilos “teisės sistemos” sąvokų palyginimas. Autorius siekia surasti bendrus, šiems autoriams, “teisės sistemos” aiškinimo aspektus bei jų skirtumus. Iš žemiau nagrinėjamų šių autorių “teisės sistemos” apibrėžimų aiškiai matosi, kad S.Vansevičius savo apibrėžime daugiau akcentuoja tai, kad teisės sistema nulemta ekonomine ir socialine santvarka – tačiau visiškai nepasako nieko apie tai, kad teisės sistema tai “teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas”- kuriam A. Vaišvila skiria daug dėmesio. Tikiu principų darbo autorius sieks išnagrinėti visus “teisės sistemos” sąvokos aspektus.
Teisės sistema - tai objektyviai esanti socialistinės teisės vi­dinė sandara, vieningos teisės padalijimas i susijusias tarpusavyje ir kartu diferencijuotus pavienes dalis: šakas ir institutus. Todėl kitaip mūsų teisės sistema vadinama institucinę teisės sistemą. Priešingai nei precedentinė teisės sistema kurioje teisės normos nedalijamos taip griežtai į institutus. Teisės sistemos vienybė ir darnumas yra tai, kad teisės normos sąveikauja, jos tarp savęs suderintos, kad yra ben­dri šios sistemos sandaros ir egzistavimo principai.
Darbo autorius palaiko nuomone, kad Bendroji anglosaksų precedentų teisė nulemta savitų istorinių socialinių politinių Anglijos sąlygų ir ją galima pavadinti ypatinguoju teisės raidos keliu. Bendrosios precedentų teisės ypatybių, o pirmiausia – norminiai apibendrinimai ir sistemiškumas. Bendrosios teisės teisinio reguliavimo bruožai – apibrėžtumas ir norminis pobūdis – reiškiasi savitai. Šios sistemos išlaiko stabilumą ir tradicinius teisinio reguliavimo pradus ir kartu prisitaiko prie ekonomikos ir socialinių kultūrinių sąlygų.
Klasikinė yra romanų-germanų teisės raida. Teisę kuria kompetentingos institucijos, jos plėtoja teisinę kultūra, įgyvendina teisinę pažangą, panaudoja teisės mokslo ir praktikos laimėjimus, tobulina teisinį reguliavimą.
Religinės bendruomenės teisės sistemos elementai yra stabilūs ir reguliavimo galia turi tikybos dogmos, religinis mokymas ir nepažeidžiamos tradicijos. Aiškiausias pavyzdys yra musulmonų teisė. Čia susimaišę teisės, religijos ir moraliniai filosofiniai elementai ir žodis teisė, kaip nurodo lyginamosios teisės specialistai, vartojamas dėl to, kad nėra kito.
Iš pateiktų apibrėžimų aiškiai matosi, kad S.Vansevičius savo apibrėžime daugiau akcentuoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!