Teisės savarankiškas namų darbas

ĮVADAS Šis rašto darbas yra kompleksinis, susidedantis iš keturių atskirų, tarpusavyje tiesiogiai nesusijusių temų. Temos parinktos iš bendrosios teisės teorijos, civilinės bei baudžiamosios teisės. Kiekviena tema aptariama glaustai, stengiantis atskleisti jos esmę bei atsakyti į konkrečius klausimus. Šis darbas yra pažintinis, todėl neatkreipiamas dėmesys į tam tikrų sričių problemiškumą, autorių nuomonių skirtumus; remiantis teisės doktrina bandoma pateikti vyraujančias nuostatas. Kiekviena nagrinėjama tema užima tam tikrą vietą konkrečioje teisės šakoje, todėl visos šios temos yra savitai svarbios ir aktualios. Šiame rašto darbe naudotasi norminiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir kt.), teismų praktika bei atitinkamos teisės šakos vadovėliais. Darbe taikomi savarankiški teisės tyrinėjimo metodai, tokie kaip formalusis, sisteminis, loginis; specialieji metodai: aprašomasis, žvalgomasis. Šio rašto darbo tikslas – apibūdinti kiekvieną iš nurodytų temų, apibrėžti atitinkamas sąvokas. TEISĖS NORMŲ AIŠKINIMAS: STADIJOS, BŪDAI IR RŪŠYS Teisės teorijos moksle teisės normų aiškinimas suvokiamas kaip tam tikras mąstymas siekiant suprasti teisės normų turinį ir išreiškiamas aiškinimo būdų visuma.1 Teisės aiškinimą lemia tai, kad teisės normos yra bendro pobūdžio, glaustos, reguliuoja įvairius socialinius santykius, todėl svarbu, jog jos būtų teisingai suprantamos ir taikomos. Šiam procesui turi įtakos ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, socialinių santykių dinamika, kalbiniai ypatumai. Tinkamai aiškinti teisės normas reikia turėti tam tikrų specialių žinių: išmanyti teisės sistemą, žinoti jos sisteminius ryšius, atsiradimą, funkcionavimą, gerai mokėti teisės kalbą. Aiškinimas gali būti statinis ir dinaminis. Statiniu požiūriu teisė suprantama kaip stabili ir apibrėžta. Todėl aiškintojas neturi koreguoti, keisti įstatymo prasmės. Dinaminiu būdu aiškintojas stengiasi maksimaliai priartinti įstatymą prie gyvenimo jį pritaikydamas ir būtinais atvejais koreguodamas. 2 Teisės normų aiškinimas susideda iš dviejų stadijų: 1) teisės normos prasmės išaiškinimo; 2) išaiškintos teisės prasmės paaiškinimo kitiems teisės subjektams. Teisės prasmės išaiškinimas skirtas padėti susiformuoti paties asmens, taikančio normą, apsisprendimui ir išoriškai nepasireiškia. Interpretatorius mąstydamas atskleidžia tam tikros teisės normos nustatomų teisių ir pareigų turinį, teisinius faktus, kurių pagrindu tos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia, taip pat įsitikina, kokiomis valstybės priemonėmis yra garantuojamas toje normoje nustatytų pareigų vykdymas, kokia yra specifika tų gyvenimo atvejų, kuriems bus taikoma ši teisės norma. 3 A. Vaišvila teisės aiškinimo būdą apibrėžia kaip sistemą giminingų mąstymo priemonių, skirtų atskleisti, suvokti teisės normos turinį. 4 Teisės teorijos moksle išskiriami tokie aiškinimo būdai: kalbinis (gramatinis), istorinis, sisteminis, loginis, teleologinis, specialus teisinis, funkcinis. Kiti autoriai dar nurodo filosofinį, lyginamąjį, analoginį ir kitus būdus. Tradiciškai pripažįstami ir dažniausiai taikomi yra pirmieji keturi būdai. Kalbinis aiškinimo būdas remiasi kalbos mokėjimu, sintaksės, morfologijos taikymu ir taisyklingų žodžių vartojimu. Nustatant terminų ir žodžių reikšmę, reikia turėti omenyje žodžių daugiareikšmiškumą. Teisės norma turi būti aiški, suprantama vienareikšmiškai. Pagrindinė kalbinio aiškinimo būdo taisyklė – nustatyti žodžių reikšmę atsižvelgiant į straipsnio kontekstą arba norminio akto turinį. Teisės moksle yra nustatytos žodinio aiškinimo taisyklės: 1) žodžiams ir posakiams reikia suteikti prasmę, kurią jie turi literatūrinėje kalboje, jeigu nėra pagrindo interpretuoti kitaip; 2) įstatymų leidėjo nustatytus terminus vartoti nustatyta prasme; 3) įstatymų leidėjo nustatytų tam tikros teisės šakos terminų negalima be pagrindo vartoti kitose teisės šakose; 4) jeigu įstatyme nenustatyta termino prasmė, žiūrima, kaip jis vartojamas teisės moksle ir teisės praktikoje; 5) identiškoms to paties įstatymo formuluotėms negalima suteikti įvairios prasmės, jeigu tai neišplaukia iš paties įstatymo; 6) be pagrindo negalima suteikti įvairiems terminams vienos prasmės; 7) neleistina konkrečius žodžius laikyti nereikalingais. 5 Sisteminis aiškinimo būdas nulemtas pačių normų sisteminio pobūdžio. Tam, kad būtų nustatyta teisės normos prasmė, reikia išmanyti jos ryšius su kitomis normomis. Pirmiausia nustatoma teisės normos vieta teisės sistemoje, teisės šakoje, institute. Paskui nustatomos logiškai su norma susijusios normos ir žinios apie jų turinį, kurios panaudojamos aiškinamos normos esmei tikslinti. Taip pat reikia atsižvelgti į funkcinius teisės normų ryšius, veikiančius aiškinamos teisės normos prasmę. Tokie ryšiai yra: 1) aiškinamos normos ryšys su norma, kuri tam tikru būdu atskleidžia aiškinamoje normoje vartojamo termino reikšmę; 2) bendrųjų ir specialiųjų normų ryšiai – specialiosios normos riboja bendrųjų normų veikimo sritį, nustato išimtis, esant specialiajai normai, bendroji netaikoma; 3) siunčiamųjų normų straipsnių ryšiai- siunčiamasis straipsnis rodo, kad jame norma suformuluota neišsamiai, todėl, siekiant išsiaiškinti siunčiamajame straipsnyje esančią normą, būtina nagrinėti straipsnį, į kurį siunčiama; 4) ryšiai artimo turinio vienarūšių normų, nesusijusių su bendrąja ir specialiąja normomis, - artimo turinio normos lyginamos ir jas galima tiksliai atriboti, išaiškinti jų skiriamuosius požymius. Pavyzdžiui, aiškinant šmeižtą ir įžeidimą, jie lyginami ir randami jų skiriamieji požymiai. 6 Loginis aiškinimo būdas yra toks mąstymo procesas, kai normos aiškintojas loginiais metodais nagrinėja normos medžiagą, sukonkretina, priartina prie gyvenimo situacijų abstraktų normos pobūdį. Loginės analizės būdu bendrosios ir abstrakčiosios sąvokos konkretinamos pagal konkrečią situaciją ir konkrečius subjektus. 7 Istorinio aiškinimo būdo paskirtis – nustatyti teisės normos prasmę pagal jos atsiradimo sąlygas ir aplinkybes, istorinį nuoseklumą ir perėjimą iš vienų istoriškai būtinų stadijų į kitas. Aiškintojas naudojasi savo turimomis konkrečių istorinių sąlygų, aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių norma buvo išleista, žiniomis, kad nustatytų, ko norėjo pasiekti įstatymų leidėjas tomis sąlygomis. Šaltiniai, iš kurių galima nustatyti sąlygas, aplinkybes bei įstatymų leidėjo tikslą, įvairūs: norminių aktų projektai, aiškinamieji projekto raštai, posėdžių protokolai, pranešimai, diskusijos. Istoriniu aiškinimo būdu galima nustatyti, kad norma jau neveikia, nes nėra tų santykių, kuriems ji buvo skirta; neveikia tam tikros jos nuostatos ir normą būtina koreguoti. 8 Visi šie teisės normų aiškinimo būdai yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir vienas kitą papildo. Teisės aiškinimo rūšys nustatomos remiantis įvairiais kriterijais: 1) pagal apimtį, t.y. kokia apimtimi aiškinamas teisės normos tekstas: a) adekvatusis (dar vadinamas pažodiniu; lot. k. ad litteram); b) plečiamasis; c) siaurinamasis. Adekvatusis teisės aiškinimas – tai toks aiškinimas, kai teisės normos turinys sutampa su teisės normos žodine išraiška. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 14 straipsnyje nurodyta, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“, Konstitucijos 17 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!