Teisės istorijos savarankiškas darbas

1. Kuo dviejų parlamento rūmų sistema Prancūzijos 1795m konstitucijoje skyrėsi nuo tokios pat sistemos Anglijoje? Kokie proceso bruožai liudytų, kad 1468... Prancūzijoje parlamentą, pagal 1795 m. Konstituciją, sudarė Penkių šimtų taryba ir Seniūnų taryba. Šioje 1795 m. konstitucijoje pirmą kartą buvo įteisinta dviejų rūmų įstatymų leidybos institucijos sistema. Penkių šimtų tarybai buvo suteikta išimtinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisė (76 str.)1, o Seniūnų tarybai buvo pavedama priimti arba atmesti įstatymų projektus, kurie buvo siūlyti Penkių šimtų tarybos. Prancūzijoje parlamentas buvo renkamas dviejų pakopų rinkimais. Pirmojoje rinkimų pakopoje piliečiai (pasak Konstitucijos 8 straipsnio, kalbama apie vyrus, kurie gyvena Prancūzijos teritorijoje ir yra sulaukę 21 metų amžiaus, įtrauktus į piliečių registrą ir mokančius tiesioginius žemės arba profesijos mokesčius), gyvenantys toje pačioje vietoje ne mažiau kaip vienerius metus, turėjo teisę dalyvauti rinkėjų suvažiavime, kasmet vykusiame kantonuose.2 Ten buvo išrenkami rinkikai, kurie dalyvaudavo rinkėjų suvažiavimuose ir rinkdavo abiejų Įstatymų leidybos korpuso rūmų narius. Renkamiems rūmų nariams buvo keliami skirtingi reikalavimai. Penkių šimtų tarybos nariais galėjo būti asmenys sulaukę 30 metų amžiaus ir pragyvenę Prancūzijoje ne mažiau kaip 10 metų. Seniūnų tarybos nariais galėjo būti 40 metų amžiaus sulaukę asmenys bei pragyvenę Prancūzijoje bent 15 metų. Taip pat jie turėjo būti vedę arba našliai. Anglijoje parlamentą sudaro Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai. Bendruomenių Rūmai yra renkamieji parlamento rūmai, renkami visuotiniais, lygiais rinkimais penkeriems metams. Lordų Rūmai ir toliau liko nerenkama, aristokratinio pobūdžio instancija.3 Anglijoje įstatymo projektas gali būti pateikiamas bet kuriems parlamento rūmams. Vieniems parlamento rūmams atlikus priėmimo procedūras, įstatymo projektas siunčiamas kitiems rūmams. Jei buvo padaryta pakeitimų, jis grąžinamas tiems rūmams, kuriuose jo priėmimas buvo pradėtas, kad šie apsvarstytų tuos pakeitimus. Lordų Rūmai yra laikomi peržiūros rūmais, atliekančiais Bendruomenių Rūmus papildantį vaidmenį. Lordų Rūmai neturi galios užkirsti kelio įstatymo projektui tapti įstatymu, jie tik gali atidėti jo priėmimą. Jei abeji rūmai nesutaria dėl įstatymo projekto, Bendruomenių Rūmai gali be lordų sutikimo pateikti įstatymo projektą karališkajam pritarimui. Nors Lordų Rūmai neturi tokių galių kaip Bendruomenių Rūmai, tačiau jie išsaugojo aukščiausiosios teisminės instancijos reikšmę, tai ko nė vieni Prancūzijos parlamento rūmai neturėjo savo valdžioje. Lordų Rūmai posėdžiauja specialios sudėties iš 21 lordo teisėjo. II 5. Kaip pakito sankcija lyginanat 1468m. Kazimiero teisyną ir Lietuvos statutus? Lyginant Kazimiero teisyną ir Lietuvos statutus pirmiausia galime pastebėti, kad Kazimiero teiyne nurodoma vaikų materialinės atsakomybės pradžia – nuo 7 metų. Baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba neaiški. Tuo tarpu pagal pirmąjį ir antrąjį statutus asmuo pakaltinamas nuo 14 metų, o pagal trečiąjį – nuo 16. Už nepilnamečio padarytą žalą turėjo atsakyti tėvai arba giminaičiai. _______________________________________________________________________________________________________________________ 1Maksimaitis M.užsienio teisės istorija. Vilnius, 1998. P. 352. 2Maksimaitis M.užsienio teisės istorija. Vilnius, 1998. P. 352. 3Maksimaitis M.užsienio teisės istorija. Vilnius, 1998. P. 295 Kazimiero teisyne nusikaltėlis buvo atribojamas nuo šeimos. Siekis išsaugoti ūkinį vienetą ir buvo ta priežastis, dėl kurios nusikaltėlis materialinės atsakomybės požiūriu buvo atribojamas nuo savo šeimos narių. Kazimiero teisyne baudos dydis siejamas ne tik su skriauda, bet ir su nusikaltimo kartotinumu. Kaltės įrodymas buvo vagies sugavimas su vogtu daiktu; savanoriškas prisipažinimas; įrodymai „gerais liudytojais“; prisipažinimas kankinant. Svarbus kriterijus buvo nusikaltėlio socialinė priklausomybė. Bausmės bajorams nenurodomos. Bausmė valstiečiams už vagystę susidėjo iš dviejų komponentų: prievolė atlyginti padarytą žalą ir pati bausmė. Bausmė galėjo būti ketveriopas: pavogtas daiktas turėjo būti atimamas teismo naudai, jeigu pavogto daikto nebebuvo – priteisiama teismo naudai tokia suma, kiek vertas pavogtas daiktas, išplakimas ir įdėjimas į kaladę, pakorimas. Mirties bausmė – papildoma priemonė taikoma recidyvo atveju, arba kai pavogto daikto vertė didesnė nei pusė kapos grašių. Bausmė Antrajame ir Trečiajame statutuose laikoma priemonė kovoti su nusikaltimais. Antrajame ir trečiajame statutuose numatytos švelnesnės bausmės ligoniams su protine negalia. Girtumas arba afekto būsena buvo laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis. Už politinius nusikaltimus baudžiama mirties bausme, garbės atėmimu ir turto konfiskavimu. Statutuose išskirti kariniai nusikaltimai: 1.Karinės tarnybos neatlikimas; 2.sargybos posto savavališkas palikimas. Bausmė – mirtis su turto konfiskavimu. Valkatos ir ubagai neturėjo teisės gyventi miestuose. Statutai draudė iš svetimų kraštų atvykti LDK čigonams. Už jų slėpimą buvo numatyta piniginė bauda. Nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai ir garbei.. Už bajoro nužudymą buvo baudžiama mirties bausme. Nužudymas lengvinančiomis aplinkybėmis buvo: 1. Savo vaiko; 2.nesantuokinio vaiko;3.nužudymas dvikovoje;4.nužudymas susiginčijus; 5.nužudymas, padarytas protiškai nesveiko žmogaus; 6.Nužudymas kankinant vagį; 7. Nužudymas viršijant būtinosios ginties ribas. Turtiniai nusikaltimai buvo: grobimas, vagystė, neteisėtas naudojimasis svetimu turtu, jo sugadinimas, paklydusių gyvulių pasisavinimas. Pagal visu Lietuvos Statutus nusikaltėlis turėjo atsakyti asmeniškai. Statutai numatė šeimos narių atsakomybę už tėvo nusikaltimus, tačiau nėra rašoma apie jo atsakomybę už šeimos nusikaltimus. III 5. Kokius nustatė nuosavybės apribojimus Napoleono civilinis kodeksas ir ar tai nebuvo prieštaravimas deklaruojamai absoliučiai privatinei nuosavybei? Napoleono kodekse yra keletas nuosavybės apribojimų, kurie šiek tiek prieštarauja deklaruojamai absoliučiai privatinei nuosavybei. Pavyzdžiui 640 straipsnyje sakoma, kad žmogus negali laisvai elgtis savo žemės sklype pvz. Norėdamas pasistatyti užtvanką sulaikyti vandeniui . „žemiau esančio sklypo savininkas negali statyti užtvankos, kuri trukdytų tam nutekėjimui“4. Taip pat matome jog apribojimai yra taikomi ir ištekėjusioms moterimas, kurios negali disponuoti savo turtu be vyro tarpininkavimo (sraipsnis 905).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!