Teisės istorija namų darbas

1. Palyginkite Vakarų Europos lenų teisės nuostatas ir LDK žemės privilegijomis įtvirtintą feodalų žemėvaldą, nurodykite skirtumus ir nurodykite skirtumų priežastis.
Antros ir trečios pakopos teismų sutvarkymas bei bajorų ir vals­tiečių luomų teisės norminimas LDK centro žemėse ir sričių slavų že­mėse vyko skirtingomis aplinkybėmis.
Iš 1447 m. žemės privilegijos žinoma, kad didysis kunigaikštis feodalams suteikė teisę teisti jiems priklausiusius valstiečius. Sitai pa­tvirtina ir teisyno 9-11 straipsniai. Vadinasi, jeigu valstietis nevykdė teismo nuosprendžio, turėjo būti baudžiamas to feodalo, kuriam jis priklausė. O teisyno 12 straipsnyje nustatytas visai kitas teismingumas savavališkai nevykdančiam teismo sprendimo asmeniui —jį turėjo bausti didysis kunigaikštis, pasitaręs su Ponų taryba.
Kanonų teisė taip pat įvedė naują- testamento vykdytojo institutą. Tai, kad testamento sudarymas laikytas religiniu aktu, paaiškina, kodėl bažnyčia prisiėmė ir įstatyminio paveldėjimo jurisdikciją: mirtis be testamento iš esmės prilyginta nuodėmei. Tokio žmogaus turto liki­mą turėjo spręsti bažnyčios teismas. Dalis, kurios surašant testamentą nebuvo galima atimti iš sutuoktinio ir vaikų, ir buvo ta, kuri jiems turėjo atitekti ir be testamento. Kiti giminaičiai, likę nepaminėti išreiš­kiant paskutinę valią, apskritai neturėjo teisės paveldėti. Tik XVI a. kontinentinėje Europoje nusistovėjo tvarka, kad šiuo atveju turtas per­duodamas giminaičiams valdyti teismui prižiūrint.
Kanonų paveldėjimo teisė iš esmės reiškė tiesioginį bažnyčios ki­šimąsi į feodalinius politinius ir ekonominius santykius, todėl pasau­lietinė valdžia atkakliai priešinosi ypač bažnyčios pretenzijoms regu­liuoti žemės paveldėjimo tvarką. Motyvuodama politine žemės paveldėjimo reikšme, pasaulietinė valdžia privertė bažnyčią nusileisti, todėl ilgainiui visose Vakarų Europos šalyse bažnytinė jurisdikcija že­mės paveldėjimo reikalu pasidavė pasaulietinei teisei.
2.Kuo skiriasi 1532m. Karolinos teisyne įtvirtintas inkvizicinis teismo procesas nuo Kanonų teisėje buvusio inkvizicinio teismo proceso?
Popiežiaus Inocen­to III iniciatyva Ketvirtasis Laterano susirinkimas 1215 metais įdiegė inkviziciją kaip nepaprastąją priemonę kovoti su klaidatikiais. Inkvizi­cinio nagrinėjimo konstrukcija iš pradžių buvo sumanyta ne procesui, skirtam nusikaltimams, kaip juos suprato pasauliečiai, o religiniam ere­tiko ar nusidėjėlio sielos išgelbėjimui. Iš čia - slaptas tardymas. Pa­grindinis inkvizicijos tikslas - ne įrodyti kaltinamojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!