Teisės šaltinio ir teisės formos skirtumas

VERTINIMAS: ______________
Vilnius, 2006
1
I. TEISĖS NORMŲ IŠRAIŠKOS (MATERIALIZAVIMO) FORMA
Teisės literatūroje skiriamos dvi teisės normų formos: vidinė ir išorinė. VIDINĖ – tai struktūrinių teisės normos elementų organizacija, kuri sudaro teisės normą kaip tam tikros vidinės struktūros, bet vientisą elgesio taisyklę. IŠORINĖ – tai teisės normos jutiminio egzistavimo, išraiškos forma.
Išorinės formos klausimas kyla dėl to, kad teisės normos, būdamos iš prigimties dvasinė būtis ir dėl to egzistuojančios tik įstatymų leidėjo sąmonėje, yra skirtos valdyti praktinį (daiktinį) kitų žmonių elgesį. Todėl jos pačios turi įgyti materialios, pajėgios daryti poveikį jėgos pavidalą – įsikūnyti specialiuose garsiniuose ar ideografiniuose papročių simboliuose, valstybės leidžiamų įstatymų, teismų sprendimų ar kitokių teisės aktų tekstuose, kur teisės norma peržengia savo kūrėjo sąmonės ribas, tampa prieinama adresato sąmonei, yra suvokiama ir galiausiai pajėgi daryti norminamąjį poveikį žmonių elgesiui.
TEIĖS FORMA – tai privalomo elgesio taisyklės išraiškos būdas, dėl kurio taisyklė tampa prieinama savo adresatui ir iš kurio paaiškėja jos juridinė galia (vieta kitų teisės normų hierarchijoje).
Teisės normos forma apima teisės aktą dokumentą, kur teisės norma suformuluota, ir kartu normos juridinę galią, kuri priklauso nuo normą sukūrusio teisėkūros subjekto kompetencijos ir nuo teisėkūros procedūrų tipo. Formaliai teisės normos juridinė galia atpažįstama iš ją formuluojančio teisės akto pavadinimo (įstatymas, dekretas, nutarimas, instrukcija, įsakymas ir t.t.).
Pavyzdžiui, Seimo sukurtos teisės normos gali įgyti įstatymo arba nutarimo formą priklausomai nuo to, pagal kokia procedūrą jos sukurtos (priimtos): įstatymo priėmimo Seime procedūra yra sudėtingesnė negu nutarimo. Šiuo atveju teisės normų formos diferenciacija reiškia tų normų juridinės galios diferenciaciją. Tačiau šiš, regis akivaizdus dalykas teisės literatūroje laikomas vienu iš neakivaizdžiausių ir painiausių teisės teorijos klausimų, nes teisės normų forma painiojama su teisės normų šaltiniu – ta versme, iš kurios atsiranda pati norma.
Tam yra objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyvių dėl to, kad teisės forma yra glaudžiai susijusi su teisės šaltinio klausimu. Tas glaudumas neatsargiai elgiantis virsta sąvokų suliejimu, tapatinimu (subjektyvi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!