Teisės priešistorė

Teisės priešistorė ir jos periodizacija.
Teisė rankiotojų ir medžiotojų visuomenėje.
Teisė segmentinėje visuomenėje.
Teisė protovalstybėse.
Teisės istorinis prototipas.
Teisės papročiai ir teisės “augimas” (teisės tradicija).
Teisės tradicijų išsiskyrimas žmonijos istorijoje.
Teisės priešistorė ir jos periodizacija. Norint suprasti, kas ir kokia yra moderni ir šiuolaikinė teisė, būtina „užmesti akį“ į tas priešistorines visuomenes, jų socialinio elgesio reguliatorius, kuriuos tik su tam tikromis išlygomis galima pavadinti „teise“.
• Senovė (Antika): nuo 4000-3000 m. pr. Kr. iki 4-7 a. po Kr. gim.
• Viduramžiai: nuo 5-6 a. (Romos imperijos žlugimas) iki 14 a. pab. – 15 a. pradžios
• Nauji laikai: nuo 15 a. pradžios (spausdintos knygos atsiradimas (apie 1450), Amerikos atradimas (1492), Reformacija (1517) iki 1789 m. Prancūzų Didžiosios Revoliucijos
• Naujausi laikai: nuo Prancūzijos Revoliucijos iki 1917 m. Spalio Revoliucijos
• Šie laikai: nuo 1917 m. iki šiandienos
Ar teisinga būtų teisės priešistore laikyti Antikos laikus? Ne! Priešistorė – dar senesni laikai, iš kurių nėra rašytinių šaltinių, nors chronologiškai paskutinioji priešistorės pakopa – protovalstybės – jau patenka ir į Antikos laikus.
Teisės priešistorei priskirtinos trys raidos iki Antikos laikų pakopos:
1. Rankiotojų ir medžiotojų visuomenė
2. Segmentinė visuomenė
3. Protovalstybės (pirmykščiai valstybiniai dariniai)
Pirmosios dvi pakopos akefalinės (acefalinės?!) („begalvės“; gr. Kephale - galva), t. y. tokios, kuriose dar nėra įsitvirtinusių hierarchinių valdymo struktūrų.
Trečioji pakopa – kefalinės (cefalinės) („su galva“) visuomenės, kuriose jau ima rastis kunigaikščių ir kitų vadų institucijos.
Teisė rankiotojų ir medžiotojų visuomenėje. Laiko tarpas nuo mln. 2 mln. metų iki 10 000 m. iki Kr. (95 % visos mums žinomos žmonijos istorijos).
Gyvenama buvo po 20-50 narių turinčiose ordose (bandose), neturinčiose jokio nuolatinio vado.
Grupinės santuokos nebuvo (priešingai Morgano ir Engelso teiginiams), - kaip taisyklė, vienas vyras gyveno su viena ir ta pačia moterimi, turėdami bendrų vaikų.
Santuoka egzogaminė (būtina nuotaką sau susirasti iš kitos ordos), incestas (kraujomaiša) draudžiama. Šio draudimo pažeidimas baudžiamas (ties, sankcijos gana švelnios).
Nuosavybė jokio rimtesnio vaidmens nevaidina. Santykiai reguliuojami abipusiškumo, savitarpiškumo, apsikeitimo (paslaugomis, daiktais ir pan.) pagrindu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!