Teisės aiškinimas kaip teisės taikymo sąlyga

Pagrindinis darbo tikslas yra dviejų autorių S. Vansevičiaus ir A. Vaišvilos “teisės aiškinimo” sąvokų palyginimas. Autorius siekia surasti bendrus, šiems autoriams, teisės aiškinimo aspektus bei jų skirtumus.
Sukūrus teisės sistemą, baigiamas norminis teisės parengimas tie­siogiai veikti žmonių elgesį. Dabar kyla kito lygio teisės objektyvizavimosi problemų, susijusių su perėjimu nuo teisės normos skel­biamų imperatyvų prie jų įgyvendinimo. Kad tų imperatyvų būtų lai­komasi ir jie būtų tinkamai taikomi, pirmiau jie turi būti pažinti ir išaiškinti, kokio konkretaus elgesio norma reikalauja iš teisinio santykio dalyvių. Tai būtina daryti, nes teisės taikymas yra sąmoninga ir atsakinga akcija, mąstymas apie padarinius.
Tai labai svarbus teisės įgyvendinimo momentas, nes ,” įstatymo ne­žinojimas (o tai prilygsta įstatymo nesupratimui) - neatleidžia nuo atsakomybės" (Konstitucijos 7 str. 3 d.). Būtent įstatymų aiškinimu kiekvienas pilietis ir pareigūnas siekia įgyti tą būtiną konkrečios įsta­tymų prasmės žinojimą, supratimą, kuris užtikrina teisėtą jo elgesį.
1) Socialinio gyvenimo dinamika (permainos) veikia ne tik tei­sės normų turinį, bet ir jų aiškinimą bei taikymą. Pavyzdžiui, Lie­tuvai besiorientuojant į rinkos ekonomiką ir narystę Europos Sąjun­goje, imta kitaip aiškinti iki tol galiojusius teisės aktus. Mirties bausmėj kuri beveik dešimt metų atrodė visiškai deranti su naująja Lie­tuvos Konstitucija, nuo 1998 m. jau imta aiškinti kaip prieštarau­jančią tai pačiai Konstitucijai. Arba aktyvėjant ekologiniam judėji­mui Europos valstybių teismai pradėjo aiškinti konkrečias teisės normas vadovaudamiesi ne tik ekonominiais, bet ir gyvenamosios ap­linkos kokybės išsaugojimo argumentais. Ir tai suprantama, nes tei­sės normos kuriamos ir taikomos siekiant įtvirtinti kintamas verty­bes, kurios garantuotų taip pat kintamus žmogaus teisių saugos po­reikius.
3) Lingvistinės priežastys. Įstatymų leidėjas formuluoja teisės normas vartodamas kiek galėdamas trumpesnę kalbinę išraišką, ku­rią vėliau reikia „iššifruoti" normos suvokėjui ir taikytojui. Be to, teisės normą formuluojantys terminai, sąvokos, kalbos konstrukci­jos, nuorodų sistemos gali būti ne tik pernelyg abstraktūs, bet ir dvi­prasmiai, neaiškūs. Pavyzdžiui, Konstitucijos 18 straipsnis sako: „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės." Bet kaip reikia suprasti šią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!