Teisės norminis aktas kaip pagrindinis teisės šaltinis

Teisė, kaip įteisinta elgesio laisvė, daugiausia grindžiama kitomis organizacinėmis norminėmis formomis - morale, korporatyviomis normomis ir įstatyminėmis normomis. Pozityvinė teisė sukuriama žmonių, įtvirtinta rašytinėmis normomis ir yra norminiuose aktuose. Civilizacijos sąlygomis pozityvinė teisė vaidina pagrindinį vaidmenį socialinio reguliavimo infrastruktūroje. Tik valstybės priimti atitinkamo norminio pobūdžio aktai įgauna rašytinės teisės savybes, tampa visuotinai privalomais nuostatais, palaikomais valstybine prievarta. Čia pasireiškia neatskiriama teisės turinio ir jos formos vienybė ir taip sukuriama teisė kaip institucinis padarinys. Neatsitiktinai tas pats valstybinis aktas daugeliu atveju yra teisėkūros aktas, teisės šaltinis, įtraukiantis vienas ar kitas naujoves į teisės sistemą ir kartu yra norminių nuostatų gyvavimo forma (15).
3) Sankcionuotas paprotys.
Daugelis teisės teoretikų teigia, kad pastaruoju metu norminis aktas yra vienas iš pagrindinių teisės šaltinių praktiškai visose pasaulio teisinėse sistemose.
Todėl savo darbe teisės norminį aktą panagrinėsime išsamiau.
Sąvoka “teisės aktas” turi ne vieną prasmę. Štai S.S.Alekesejevas savo veikale “Obščaja teorija prava” teigia, kad teisės aktas gali būti suprantamas trejopai:
1) teisės aktas – tai veiksmas (elgesys), kaip taisyklė teisėtas, t.y. juridinis faktas, esantis tų ar kitų teisinių pasekmių pagrindu;
2) teisės aktas – tai teisėto veiksmo rezultatas, t.y teisiškai svarbus teisės sistemos sudėtinis elementas (teisės norma, individualus nurodymas), įėjęs į teisės audinį teisėkūros, individualios teisinės ar autonominės subjektų veiklos pasekoje;
3) teisės aktas – tai teisinis dokumentas, t.y. išorinė žodinė - dokumentinė valios išraiška, užtvirtinanti teisėtą elgesį ir jo rezultatą.
Aptarsime teisės aktą paskutiniąja prasme. Tai - rašytinis dokumentas, išorinė valstybės, jos institucijų valios išraiška, įtvirtinanti sudėtinius teisės sistemos elementus - teisės normas, precedentus, individualius potvarkius ir pan. Tokia teisės akto samprata sutampa su teisės dokumento samprata (6).
Lietuvos Respublikos Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje teisės aktas apibrėžtas taip: “Teisės aktas …- tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos”. To paties įstatymo 6 straipsnyje nustatyta teisės akto forma....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!