Tam, kad teisė taptų tikrove ir galėtų reguliuoti elgesį, ji turi įgyti objektyviai egzistuojantį pavidalą - išorinę išraišką. Teisės teorijoje išorinė teisės išraiška yra vadinama teisės forma arba teisės šaltiniu (konkuruojančios sąvokos). Išskiriami tokie pagrindiniai teisės šaltiniai: bendrieji teisės principai, teisiniai papročiai, teisės norminiai aktai, teisiniai precedentai, bendro pobūdžio sutartys ir teisės doktrina. Šiame darbe nagrinėjamas vienas svarbiausių teisės šaltinių – teisės norminis aktas.
Dauguma teisinių taisyklių yra sukuriamos specialias galias turinčių ir valstybės vardu veikiančių institucijų, išleidžiant valdingus nurodymus. Lietuvoje šie nurodymai įsitvirtino kaip teisės norminiai aktai. Kitose valstybėse kaip sinonimas taikoma įstatymo sąvoka vartojant ją plačiau. Taip pat taikomos sąvokos statutas, statutinė teisė (Anglijoje, Australijoje). Teisės norminis aktas yra vienas iš jauniausių teisės šaltinių. Visa ankstyvoje teisė buvo grįsta papročiais, o precedentai formavosi papročių pagrindu. Teisės teorijoje vyrauja nuomonė, kad tik 1804 m. paskelbtas Napoleono civilinis kodeksas tapo ženklu, jog teisės norminis aktas pradėtas laikyti išskirtiniu teisės šaltiniu. Išskirtinė teisės norminio akto reikšmė teisės funkcionavimui tapo skiriamuoju kontinentinės teisės tradicijos požymiu.
Šiame darbe apibrėžiama teisės akto ir teisės norminio akto sąvoka, išskiriami pagrindiniai, būdingiausi teisės norminio akto bruožai, aprašoma jo struktūra, apžvelgiama teisės norminių aktų sistema Lietuvoje. Taip pat nurodomi svarbiausi skirtumai tarp teisės norminių aktų ir teisės taikymo aktų.
1. Teisės norminiai aktai.
2. Teisės taikymo aktai – dokumentai, kuriais teisės norminio akto pagrindu yra išsprendžiamos gyvenimiškos situacijos.
3. Teisės aiškinimo (interpretaciniai) aktai – dokumentai, kurie atskleidžia teisės norminio akto turinį bei prasmę.
Svarbiausi tarp šių aktų yra teisės norminiai aktai. S. Vansevičius pateikia kelis teisės norminių aktų apibrėžimus: „Tai rašytine forma išreikšti valstybės institucijų sprendimai, kuriuose yra teisės normos. Tai teisėkūros aktai, nustatantys arba panaikinantys teisės normas.“3 ir „Tai aktai, nustatantys ir įvedantys teisės normas, pakeičiantys arba panaikinantys bendrojo pobūdžio taisykles.“4 A. Vaišvila teisės norminį aktą vadina bendrųjų teisės normų aktu ir jį apibūdina taip: „Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų...
Šį darbą sudaro 2071 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!