Teisė ir tekstas. Teisės šaltiniai. Norminis aktas

Teisė ir tekstas. Teisės šaltiniai. Norminis aktas.
Norminis teisės aktas – oficialus kompetentingos institucijos priimamas teisinis dokumentas (teisės aktas), kuriuo yra nustatomos, pakeičiamos arba panaikinamos teisės normos.
Mūsų darbo tikslai – apibrėžti norminių teisės aktų kaip teisės šaltinių sąvoką, išskirti norminio teisės akto ir individualaus teisės akto skirtumus, pateikti kelias teisės aktų klasifikacijas, išsiaiškinti, kuo Konstitucija yra ypatingas teisės šaltinis ir jos bei norminio akto santykį, aptarti norminio akto struktūrą ir teisės normų išdėstymą jo tekste bei apibrėžti reikalavimus norminių aktų turiniui, formai, struktūrai, kalbai, išleidimui ir paskelbimui.
Norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti valstybinių institucijų sprendimai, kuriose yra teisės normos arba aktai, nustatantys teisės normas, pakeičiantys arba panaikinantys bendrojo pobūdžio taisykles1. Kadangi juos leidžia ir sankcionuoja valstybės institucijos, visi norminiai teisės aktai yra valstybiniai. Juos pažeidus taikomos baudžiamosios, civilinės, administracinės teisės ir kitokios teisinio poveikio priemonės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime pažymėjo, kad prie norminių teisės aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių2.
Valstybės institucijų leidžiami norminiai teisės aktai yra įstatymai, dekretai, įsakai, vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, valstybinių komitetų pirmininkų įsakymai, vietos valdžios ir valdymo institucijų nutarimai ir sprendimai. Norminių aktų sistema nustatyta Konstitucijoje, jų pagrindu išleistuose specialiuose įstatymuose ir vyriausybės nutarimuose. Įstatymuose nustatoma norminių teisės aktų leidimo, keitimo, papildymo ir panaikinimo tvarka, taip pat procedūra, pagal kurią tam tikra institucija išleidžia norminį teisės aktą.
Ir norminiai, ir individualūs aktai yra teisiniai, su jais susiję atitinkami teisiniai padariniai, tačiau tarp jų esti principinis skirtumas – į norminius teisės aktus teisės normų pavidalu įeina bendrieji nurodymai (jie numatyti taikyti daug kartų), adresuoti neapibrėžtam juridinių ir fizinių asmenų ratui, be to, galioja neatsižvelgiant į tai, ar akte numatyti konkretūs visuomeniniai santykiai, ar ne. Tuo tarpu individualūs aktai neturi teisės normų aktai formuluoja vienkartinę taisyklę, taikomą konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms, juose esantys nurodymai yra individualaus pobūdžio ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!