Teisės pažeidimai - teorija

Visi teisės pažeidimai visuomenei yra žalingi.Tačiau įvairių teisės pažeidimų žalingumo laipsnis yra labai nevienodas.Todėl visi teisės pažeidimai pagal žalingumo laipsnį skirstomi i nusikaltimus,baudžiamuosius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus.
Nusikaltimai,kaip teisės pažeidimų rūšis,yra ne tik žalingi,bet ir pavojingi visuomenei.Tai įvairūs veiksmai (neveikimas),nukreipti prieš visų žmonių ypač saugomas vertybes,todėl jie iš esmėsyra pavojingi visuomenei.Visi veiksmai (neveikimas) ,kurie pavojingi visuomenei ir laikytini kriminaliniais nusikaltimais,išvardyti baudžiamuosiuose įstatymuose.Lietuvos Respublikos baudžiamojokodekso specialiojoje dalyje išvardyti tokie nusiklatimai : nusikaltimai žmoniškumui,karo nusikaltimai,nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei,teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai,nusikaltimai žmogaus gyvybei,sveikatai,laisvei,garbei ir orumui,nusikaltimai vaikui ir šeimai,asmens privataus gyvenimo neliečiamumui,politinėms ir socialinėms teisėms,nuosavybei,informatikai,ekonomikai ir verslo tvarkai,finansų sistemai,valstybės tarnybai ir kt.
Nusikaltimas gali būti nagrinėjamas įvairiais aspektais: kaip atitinkamas poelgis,kaip socialinio gyvenimo reiškinys,kaip asmens savybių,jo charakterio bruožų pasekmė.Šie aspektai suponuoja ir skirtingas nusikaltimo tyrimo kryptis.
Visų pirma nusikaltimas gali būti nagrinėjamas teisine prasme, t.y. formalizuojant bei nustatant nusikaltimo kaip tam tikros veikos požymius,atskleidžiant šių požymių turinį.
Antra,nusikaltimas gali būti nagrinėjamas sociologine prasme, t.y. tiriant išorines priežastis ir sąlygas,nulemiančias nusikaltimo padarymą.
Trečia, nusikaltimas gali būti nagrinėjamas antropologine prasme, t.y. išskiriant nusikaltimą padariusio asmens charakterio bruožus,jo savybes bei parodant jų įtaką nusikalstamos veikos padarymui.
Antras ir trečias nusikaltimo nagrinėjimo aspektai įeina į kriminologijos,kaip savarankiškos teisės mokslo šakos,nagrinėjimo dalyką.
Baudžiamoji teisė apsiriboja nusikaltimo nagrinėjimu teisiniu aspektu.Baudžiamajai teisei yra reikšmingas nusikaltimo kaip atitinkamos veikos požymių atskleidimas ir jų formalizavimas įstatyme.
Be baužiamuosiuose įstatymuose pateikiamos nusikaltimo sąvokos,nusikaltimas,jo požymiai buvo nagrinėjami ir baudžiamosios teisės teoretikų darbuose.Galima išskirti tris pagrindines mokymo apie nusikaltimą teorijas: klasikinę,neoklasikinę ir finalinę.
Klasikinė mokymo apie nusiklatimą teorija.Ši mokymo apie nusikaltimą teorija susiformavo XIX a. Jos atsiradimui bei vystymuisi įtakos turėjo tuo metu vyraujančios ideologinės srovės: pozityvizmas,liberali teisinės valstybės mintis bei sociologinės teisinės idėjos.Klasikinės mokymo apie nusikaltimą teorijos atstovai (F.Listas,E.Belingas,N.Tagancevas) išskyrė tokius pagrindinius nusiklatimo požymius : veiką,nusikaltimo sudėtį,priešingumą teisei ir kaltę.Veika buvo suprantama kaip valingas žmogaus kūno elgesys,sukeliantis atitinkamus pakitimus išoriniame pasaulyje.Taigi šios teorijos atstovai atsisakė nuo veikos kaip gamtos įvykio,santykio tarp...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!