Civilinės teisės šaltiniai. Teorija

1. Teisės šaltinio samprata, santykis su teisės forma, teisės normų išraiškos forma.
Teisės šaltinis – būdas, kuriuo įtvirtinamos (išoriškai išreiškiamos) teisės normos. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla teisė, priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Naujajame Lietuvos CK šis terminas vartojamas tradicine (t.y. teisės formos) prasme, įtvirtindamas tokio termino vartojimo kituose teisės bei teisės taikymo aktuose, o iš dalies ir teisinėje literatūroje būtinybę.
2. Civilinės teisės šaltinių rūšys (nurodyti rūšiavimo kriterijus, rūšis, apibūdinti kiekvieną rūšį nurodant skiriamuosius požymius), civilinės teisės šaltinių hierarchija.
Be norminio akto, teisės šaltiniais (formomis) laikomi papročiai, teismų precedentai bei teisės doktrina. Šių šaltinių teisinė galia ir jų susiformavimo prielaidos yra skirtingos. Todėl teisės doktrina civilinės teisės šaltinius skirsto į pirminius (pagrindinius) ir išvestinius (antrinius).
Pirminiai civilinės teisės šaltiniai – tai įstatymų leidėjo priimtos ar sankcionuotos visuotinai privalomos elgesio taisyklės. Pirmajam pogrupiui (įstatymų leidėjo priimtoms elgesio taisyklėms) priskirtini įstatymai plačiąja prasme (įstatymai ir poįstatyminiai aktai, bei LR Seimo ratifikuotos ir įsigaliojusios tarptautinės sutartys ir konvencijos), taip pat priskiriami bendrieji teisės principai. Antrajam pogrupiui (įstatymų leidėjo sankcionuotoms) priskiriami papročiai (reglamentuoja CK 1.4 str.).
Antriniai civilinės teisės šaltiniai – tai elgesio taisyklės, kurios susiformuoja greta pirminių šaltinių aiškinant ir taikant pirminius teisės šaltinius, priskiriama – teismų praktika ir teismų doktrina.
3. Nacionalinės teisės aktai, kaip civilinės teisės šaltiniai (detaliai apibūdinti visus nacionalinius civilinės teisės šaltinius).
Civiliniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie priskiriami prie civilinės teisės šaltinių, apibrėžiami CK 1.3 str. (LR Konstitucija, CK, kiti įstatymai, LR tarptautinės nutartys). Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. Šiame straipsnyje civilinės teisės įstatymai ir poįstatyminiai aktai sugrupuoti pagl jų teisinę galią.
I. Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos nustato civilinės teisės pagrindus. Lietuvos Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, todėl ja gali būti remiamasi, kai reikia užpildyti civilinės teisės spragas.
II. CK – po Konstitucijos svarbiausias ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!