Prigimtinės teisės teorija

Prigimtinė teisė: teorija, teigianti, kad egzistuoja visiems žmonėms įgimtos teisės kaip laisvės, lygybės, privačios nuosavybės. Tokias idėjas kėlė Platonas, Sokratas, Tomas Akvinietis. Labiausiai paplito XVII-XVIII a. Prigimtinės teisės teoriją propagavo B. Spinoza, Dž. Lokas, Ž. Ž. Ruso ir kiti. Prigimtinės teisės teorija yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus – vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus teisės . Pripažintos tarptautinės visuomenės, įtvirtintos nacionaliniuose teisės dokumentuose, šios teisės teisinių vertybių skalėje užima aukščiausiąją vietą. Jos yra teisės normų teisėtumo matas. Prigimtinė teisė visada buvo žmonių kuriamos teisės idealas ir kartu priemonė diskvalifikuoti amoralią teisę, taip pat kovoti dėl teisingos teisės. Prigimtinė teisė yra tiesiog žmoniškumo pozityviojoje teisėje barometras ir gelbėjimosi ratas: kai pozityvioji teisė pernelyg nukrypsta nuo moralės, su ja susvetimėja ir sukelia grėsmę autentiškosioms žmogaus vertybėms, prigimtinė teisė vėl ateina į žmonių sąmonę, į jų tarpusavio santykius kaip protestas šiai teisės linkmei, ir ateina tam, kad vėl sugrąžintų pozityviąją teisę į moralės vagą ir šitaip primintų pozityviajai teisei jos autentiškąją paskirtį.
1) Prigimtinė teisė - rinkinys normų arba vertinimų, reglamen- tuojančių žmonių elgesį ir priklausančių tai pačiai žmogaus intere- sų sričiai, kurią paprastai normina pozityvioji teisė.
2) Prigimtinės teisės koncepcijų išeities taškas - prielaida, kad prigimtinės teisės šaltinis yra žmogaus ar visuomenės prigimtis (pa- saulietinė kryptis). Iš čia - tvirtinimas: teisė egzistuoja objekty- viai. Ji nėra žmogaus tikslinės veiklos rezultatas (kultūros darinys), o egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus valios ir sąmonės.
3) Prigimtinės teisės normos išreiškia tam tikrą norminę tvar- ką, bet skirtingą nuo tos, kurią nustato pozityvioji teisė. Jos įpa- reigoja tam tikram elgesiui nepriklausomai nuo pozityviosios tei sės (valdžios aktų) įpareigojimų. Pavyzdžiui, kiekviena tauta turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę neatsižvelgiant į tai, ar tokią teisę konkrečiai tautai pripažįsta jos teritorijoje galiojanti pozityvioji teisė. Tokio įpareigojimo pagrindas, kad prigimtinė teisė esanti ne santykinė, o absoliuti.
4) Prigimtinė teisė laikoma vienu iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!