Teisės normų galiojimas teritorijos, laiko ir asmens atžvilgiu

Norint teisingai pritaikyti teisinį norminį aktą, būtina nustatyti, ar šis teisės normos aktas galioja jo taikymo momentu (galiojimas laiko atžvilgiu), ar taikomas norminis aktas galioja šioje teritorijoje (galiojimas erdvės atžvilgiu) ir ar šis norminis aktas taikytinas reguliuojamojo visuomeninio santykio subjektams: fiziniams ir juridiniams asmenims (galiojimas asmenų atžvilgiu).
Nagrinėdama įstatymų galiojimą laike, paliesiu tuo pačiu ir jų atgalinį galiojimą.
Mano nuomone, ši teisės darbo tema yra pakankamai konkreti ir reikalaujanti tikslių žinių ir faktų. Todėl aš remsiuosi tokių autorių kaip S.Vansevičius, V.Vadapalas, B.H.Chropaniuk darbais, taip pat įvairiais įstatymais (“LR Prezidento rinkimų įstatymu”, “LR Teismų įstatymu”, “Dėl LR įstatymu bei kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” ir tt.) bei Lietuvos Respublikos baudžiamuoju, baudžiamojo proceso ir administracinės teisės pažeidimų kodeksais. Žinoma, nederėtų pamiršti ir pagrindinio dokumento, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Įstatymai (norminiai aktai ) pradeda veikti (įgauną juridinę galią) reiškia, kad nuo šio momento jais privalu vadovautis bei juos vykdyti. Dėl to teisėkūroje ypatingą reikšmę turi įstatymų (norminių aktų) įsigaliojimo nustatymas. Kartais pasitaiko nesutapimų tarp įstatymo (norminio akto) priėmimo momento (juridinės galios suteikimo) ir jo galiojimo pradžios. Yra būtina teisės subjektams suteikti galimybę susipažinti su naujo norminio akto turiniu ir nustatyti elgesio ribas, kai bus realizuojamas naujas įstatymas (norminis aktas).
Išskiriami apibrėžto ir neapibrėžto laiko tarpo galiojimo aktai. Prie pirmos grupės priskiriami aktai, kuriuose nustatytas galiojimo laikas arba jis numatomas pačiame akto turinyje. Prie antros grupės priskiriami aktai, kuriuose galiojimo laikas nėra numatytas, t.y. aktas turi juridinę galią ir galios tol, kol nebus panaikintas.
Prieš pradedant kalbėti apie teisės normos akto galiojimą laike, derėtų pasakyti, kad galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo arba veikimo pradžios iki jo veikimo pabaigos. Galiojimo pradžia laikoma data, nuo kurios galima naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis (elgesio taisyklėmis), jų laikytis ir jas vykdyti.
Galiojimo pradžia gali būti suprantama kaip teisės normos veikimas nuo:
1. Akto priėmimo momento.
2. Patvirtinimo dienos. Įstaigų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!