Teisės aktų galiojimas laike, asmenims, teritorijoje

Darbo autorius laikosi nuomonės, kad norminių teisės aktų galiojimo laikas - tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradžia - tai data, nuo kurios galima naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis, jas taikyti, jų laikytis ir jas vykdyti.
Reikėtų pabrėžti, kad geografi­nė ir teisinė valstybės teritorijos sampratos nesutampa. Teisinė teri torijos samprata yra platesnė nei geografinė. Teisinė Lietuvos terito­rija - tai valstybės sienomis apribota sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai Baltijos jūros vandenys (Lietuvos teritoriniai vandenys siekia 12 jūrmylių), oro erdvė virš sausumos, žemės gelmės, Lietu­vos ambasadų teritorijos užsienio šalyse, visi laivai su Lietuvos vė­liava, esantys atviroje jūroje, karo laivai, esantys kitų šalių teritori­niuose vandenyse, skraidančių ir kosminių aparatų kabinos, esan­čios atmosferoje. Šitaip suprantamoje Lietuvos teritorijoje galioja Lie­tuvos įstatymai.
Darbo objektas – teisės aktų galiojimas asmenų, teritorijos ir laiko atžvilgiu.
Darbo tikslas – išanalizuoti teisės aktų galiojimą asmenų, teritorijos ir laiko atžvilgiu.
Darbo metodai – teisės aktų ir teorinės literatūros loginė analizė.
c) nuo akto paskelbimo dienos ((statymai);
d) kitą dieną po paskelbimo „Valstybės žiniose" (poįstatymi­niai aktai);
e) nuo teisės akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pra­džia laikomas jo įregistravimo gavėjo kanceliarijos knygose momen­tas. Šitaip dažniausiai įsigalioja ministerijų instrukcijos, nurodymai, paaiškinimai, informaciniai laiškai. Tokie dokumentai siunčiami registruotu paštu, o svarbesni - su specialiu kurjeriu.
f) nuo datos, nurodytos pačiame akte;
g) atsiradus tam tikroms aplinkybėms (kilus karui, katastrofai, potvyniui - Konstitucijos 142 str.).2
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų įsigaliojimo tvar­ką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70-72 straipsniai, taip pat 1993 m. balandžio 6d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" (Valstybės žinios. 1993, Nr. 12).
Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasira­šo ir „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenumatoma vėlesnė įsiga­liojimo data (4 str.).
Kiti Seimo priimti teisės aktai, išskyrus įstatymus, taip pat Prezi­dento dekretai, Vyriausybės nutarimai, Lietuvos banko, ministerijų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!