Teisė – sudėtingas, sunkiai paaiškinamas reiškinys, tai institutas, kuris priverčia žmones paklusti nustatytoms normoms ir taisyklėms; tai normų sistema, paremta valstybės galia. Tačiau šalia teisės yra ir kitų socialinių reguliatorių, kuriais mes vadovaujamės, t. y. moralė, tradicijos, įpročiai. Pastarosios socialinės tvarkos veikia ne tik individus, viena kitą, bet ir teisę kaip ypatingą socialinį reiškinį. Teisė ir moralė, šių socialinių tvarkų santykis, vieno priklausomybės nuo kito egzistavimo pagrindimas arba mėginimas atskirti, visuomet buvo ir vis dar yra opūs teisės teorijos klausimai.
Moralė – tai vidinis žmogaus įsitikinimas (pareiga) gerbti kito asmens interesus. Moralė reguliuoja žmonių elgesį, autoritetingai numato visuomenės narių teisės ir pareigas.
Nėra vieningo požiūrio į teisės ir moralės santykį – teisės ir moralės tarpusavio santykių klausimas senas kaip žmonija, iki šiol nėra aiškios ribos jų. Pozityvioji teisė, kuria remiasi valstybė, yra permanentiniame konflikte su moralės normomis.
Šiame darbe nagrinėjamas teisės ir moralės santykis bei moralės, kaip teisės normų šaltinio, svarba kuriant teisės normas. Nagrinėjant šiuos klausimus remiamasi H. Kelzeno, H.L.A. Harto, E. Durkheimo darbais.
Norint nagrinėti moralę kaip teisės normų šaltinį, pirmiausia derėtų trumpai apibūdinti, kas, autorių nuomone, yra moralė.
Socialines tvarkas, kurios nėra teisė, H. Kelzenas priskiria moralei. H.L.A. Hartas pabrėžia, jog už teisės ribų lieka daugybė socialinių normų ir negalima jų visų vadinti „moralinėmis normomis“. Jis pastebi, jog šias ne teisės normas galima skirstyti pagal „daugybę įvairių būdų“. Vienos normos laikomos įpareigojančiomis tik pagal susitarimą, kitos ir be jo privalomos, vienoms normos nusižengus galime sulaukti stipraus visuomeninio spaudimo, tuo tarpu neįvykdžius kitų bus tik pastebėta, kaip reikėjo pasielgti „teisingai“. Tarp šių ne teisės normų visuomet egzistuoja tokios, kurios visuomenei yra svarbiausios. Joms labai dažnai vartojami teisės normų reikalavimus žymintys žodžiai „teisės“, „prievolės“ ir „pareigos“, priduriant „moralinės“. Taigi svarbiausios socialiniai grupei ne teisės normos yra moralinės normos.
Kai kurių autorių nuomone, teisė nustato išorinį, o moralė – vidinį elgesį. Kelzenas teigia, kad abiejų šių...
Šį darbą sudaro 1854 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!