Teisės formos

7.4 Teisės formos, arba teisės šaltiniai formaliąja prasme.

Kai kurie autoriai griežtai skiria teisės šaltinius formaliąja prasme nuo teisės formų, teisės šaltinius formaliąja prasme apibrėždami kaip teisėkūros subjekto kompetenciją ir teisėkūros procedūras, kuriomis žmonių interesai paverčiami konkrečiomis elgesio taisyklėmis arba jau egzistuojančios visuomenėje elgesio taisyklės paverčiamos teisės normomis.

Ne visos teisės normos yra tikslingai kuriamos, nustatomos, kad yra ir principų bei normų, kurios susiformuoja evoliucionuodamos visuomenės sąmonėje ir visuomeniniuose santykiuose dėl netikslingų poelgių, nėra būtina išskirti teisėkūros subjekto kompetencijos ir teisėkūros procedūrų kaip teisės šaltinių formaliąja prasme.

Todėl šiame tekste teisės šaltiniais formaliąja prasme laikytina išorinė teisės principų ir normų išraiškos forma, t. y. tam tikra teisinio pobūdžio informacija, kuri padeda atskleisti teisę (principus ir normas).

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje besiklostančią teisinę praktiką, teisės šaltiniais formaliąja prasme yra:

1. Konstitucija, turinti dvilypį kumuliatyviai aiškinamą pobūdį: pirma, kaip nustatytas, sukurtas Tautos aukščiausios galios teisės aktas, kuriuo steigiama valstybė ir nustatomos pagrindinės teisės nuostatos (rašytinis aspektas), ir, antra, kaip principų, kurie susiformuoja evoliucionuodami visuomenės sąmonėje ir visuomeniniuose santykiuose netikslingų poelgių dėka, visuma (nerašytinis aspektas). Kitaip tariant, Konstitucija yra, pirma, rašytiniame tekste nustatytos teisės nuostatos (principai ir normos), antra, teisės principai ir normos, interpretacijos būdu išvedami iš Konstitucijos teksto, trečia, teisės principai, kurie susiformuoja evoliucionuodami visuomenės sąmonėje ir visuomeniniuose santykiuose, kuriuose glūdi, netikslingų poelgių dėka, tačiau kurie taip pat atskleidžiami, „atrandami“ naudojant Konstitucijos tekstą kaip įrankį.

Konstitucija yra visos teisės sistemos branduolys, aukščiausioji teisė, iš kurios kyla visi kiti teisės principai ir normos. Jai negali prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas; Konstitucijos principams ir normoms negali prieštarauti jokie kiti teisės principai ir normos. Dar daugiau, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kurios nuostatomis kiekvienas asmuo gali remtis gindamas savo teises.

1. Teisės principai, kurie susiformuoja evoliucionuodami visuomenės sąmonėje ir visuomeniniuose santykiuose, kuriuose glūdi, netikslingų poelgių dėka. Pažymėtina, kad kai kurie iš šių principų turi būti traktuojami kaip turintys Konstitucijos galią, todėl turi būti laikomi Konstitucijos dalimi. Taip pat principai, kurie susiformuoja evoliucionuodami visuomenės sąmonėje ir visuomeniniuose santykiuose, kuriuose ir glūdi, netikslingų poelgių dėka, yra tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai. Teismai, spręsdami bylas, juos „atranda“ ir fiksuoja savo aktuose, tačiau tai nereiškia, kad minėtieji teisės principai tampa rašytiniai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!