Tarptautinių sutarčių vietos Lietuvos nacionalinėje teisėje monistinė pakraipa

2007 sausio 19 d.
Patvirtinu, kad įteikiamas darbas „Tarptautinių sutarčių vietos Lietuvos nacionalinėje teisėje monistinė pakraipa“ yra:
1. Atliktas mano paties ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose;
2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudoja šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą.
Andrius Vaivada
Įvadas
XXI amžiaus santykiuose tarp valstybių, kad ir kokie jie kartais būtų priešiški ar, atvirkščiai, draugiški, vienas reiškinys yra itin ryškus – tai didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė. Tarpusavyje susipynę ir vienas kitą įtakojantys valstybių ekonominiai, politiniai, kultūriniai, socialiniai ir kitokio pobūdžio santykiai, savaime suprantama, nevyksta chaotiškai. Jie yra nustatomi valstybių tarpusavio susitarimais – tarptautinėmis sutartimis. Tačiau natūraliai kyla klausimas dėl tokių tarptautinių sutarčių vietos susitariančių šalių nacionalinėje teisėje, kuris neabejotinai turi būti suprantamas platesniame nacionalinės ir tarptautinės teisės santykio kontekste.
Tarptautinės teisės teorijoje santykis tarp nacionalinės šalių teisės ir tarptautinės teisės paprastai aiškinamas dviem priešingomis teorijomis arba doktrinomis: dualizmu ir monizmu. Dualizmas nacionalinę konkrečios šalies teisę ir tarptautinę teisę traktuoja kaip dvi atskiras ir nepriklausomas teisės sistemas, reguliuojančias skirtingo pobūdžio santykius: nacionalinės teisės atveju - valstybės viduje vykstančius santykius; tarptautinės teisės atveju – santykius tarp valstybių. Monizmas, priešingai, turi vienalytės teisės koncepcijos vaizdinį ir mato tiek nacionalinę šalies teisę, tiek tarptautinę teisę integralia vienos ir tos pačios teisės sistemos dalimi1. Tačiau teoriniame lygmenyje monizmas nėra vienalytis: jame galima išskirti dvi pagrindines pakraipas – Lauterpacht’o ir Kelsen’o2.
Lietuvoje tarptautinės teisės santykis su nacionaline Lietuvos teisės sistema yra monistinis, kaip tai savo nutarime išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Tačiau nėra aišku kuriai iš teorinių monistinės doktrinos pakraipų Lietuvos teisinė sistema yra artimesnė. Todėl šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kuriai monistinės doktrinos pakraipai yra artimesnė Lietuvos teisinė sistema. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjamos Lauterpacht’o ir Kelsen’o pakraipos. Antrojoje dalyje nagrinėjamas Lietuvos atvejis.
1. Tarptautinių sutarčių vieta nacionalinėje šalių teisėje: monizmas
Prieš pradedant nagrinėti Lauterpacht’o ir Kelsen’o monizmo pakraipas, reikia pasakyti, kad tarptautinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!