Tarptautinių sutarčių teisė

Pagrindiniai tarptautinių sutarčių teisės principai ir normos yra kodifikuoti dviejose universaliose sutartyse: 1969 metų Vienos konvencijoje dėl sutarčių teisės ir 1986 metų Vienos konvencijoje dėl sutarčių, sudaromų tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų bei tarp tarptautinių organizacijų. Pastaroji skirta valstybių ir tarptautinių (tarpvyriausybinių) organizacijų bei pačių tarptautinių organizacijų sytartims reguliuoti ir išplečia joms „iš esmės tas pačias mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) normas, kurios taikomos sutartims tarp valstybių pagal 1969 metų Vienos konvenciją.
Atskiros valstybės vidaus teisė taip pat gali reguliuoti šios valstybės organų ir pareigūnų kompetenciją sudaryti ir vykdyti šios valstybės tarptautines sutartis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnių 2 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas „pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti", 138 straipsnis nustato; kategorijas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kurias ratifikuoja ar denonsuoja Seimas, o taip pat, kad ratifikuotos sutartys yra Lietuyos Respublikos teisinės sistemos dalis. Konkretūs Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo ir taikymo vidaus teisiniai klausimai Reguliuojami 1991 metų gegužės 21 dienos Lietuvos Respublikos Įstatyme dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, o taip pat kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Reikia pastebėti, kad daugelio kitų valstybių vidaus teisė yra mažiau detali šioje srityje ir apsiriboja šių valstybių pagrindinėmis konstitucinėmis nuostatomis. Tokia padėtis; gali būti paaiškinta tuo, kad daugelio šalių vidaus teisės požiūriu tarptautinių sutarčių sudarymas, jų vykdymas ir t.t. yra vykdomoji veikla ir čia pakanka suteikti vykdomiesiems organams bendrą kompetenciją. Kita vertus, valstybės tarptautinių sutarčių sudarymas pirmiausia liečia valstybės užsienio politiką, o jos detalus reguliavimas vidaus teisės normomis vargu ar tikslingas. Pagaliau, tarptautinės sutartys yra pirmiausia tarptautinės teisės reguliavimo dalykas, ir šiuo atveju 1969 metų Vienos konvencijos dėl sutarčių normos yra pakankamai konkrečios.
sudarę asmenys, be abejo, turi teisę sudaryti susitarimus savo valstybių vardu, tačiau sudarydami tokį susitarimą, jie ketina jį vykdyti tik kaip garbės ir geros valios (bona fides) reikalą. „Iš tikrųjų šie aktai, kuriuos anglosaksų doktrina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!