Tarptautinė sutarčių teisė

Tarptautinių sutarčių teisė – tai visuma tarptautinių teisinių normų (paprotinių ir sutartiniu), nustatančių tarptautinių sutarčių sudarymo tvarką, galiojimo ir pasibaigimo sąlygas.
Tarptautinių sutarčių teisės objektas – pati tarptautinė sutartis kaip tarptautinės teisės šaltinis.
Lietuva laikotarpiu nuo 1920 – 1940 metų sudarė daugiau kaip 200 dvišalių ir daugiau kaip 20 daugiašalių tarptautinių sutarčių.
Konvencijos 232.
Pagrindiniai tarptautinių sutarčių teisės principai ir normos yra kodifikuoti dviejuose universaliuose sutartyse: 1986 metų Vienos konvencijoje dėl sutarčių teisės ir 1986 metų Vienos konvencijoje dėl sutarčių, sudaromų tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų bei tarp tarptautinių organizacijų.
Atskiros valstybės vidaus teisė taip pat gali reguliuoti šios valstybės organų ir pareigūnų kompetenciją sudaryti ir vykdyti šios valstybės tarptautines sutartys.
LR konstitucija teigia, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys ir teikia jas Seimui ratifikuoti. Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
6.1 Tarptautinės sutarties sąvoka
Doktrinoje nėra vieningo tarptautinės teisės apibrėžimo, skirtingi autoriai akcentuoja skirtingus tarptautinės sutarties požymius.
Doktrina pateikia tokį tarptautinės sutarties apibrėžimą. Tarptautinė sutartis – tai tarptautinės teisės reguliuojamas susitarimas tarp dviejų ar daugiau valstybių, kuris pakeičia, nustato ar panaikina šių valstybių tarpusavio teises ir pareigas.
Pagal 1969 m. Vienos konvencijos 2 str. 1a punkto bendrą tarptautinės sutarties apibrėžimą, “Sutartis” reiškia tarptautinį susitarimą, sudarytą tarp valstybių raštu ir reguliuojamą tarptautinės teisės nepriklausomai nuo to, ar šį susitarimą sudaro vienas dokumentas, du, ar keli tarpusavyje susiję dokumentai, ir nepriklausomai nuo jo pavadinimo.”
Išsireiškimas “reguliuojamą tarptautinės teisės tarptautinį susitarimą”, reiškia, kad turimos omenyje tik tarptautinės viešosios teisės sutartys. Tačiau yra išlyga, nes tarptautiniai susitarimai gali būti sudaromi ir žodžiu – “džentelmeniški susitarimai”, kuriem netaikoma minėta konvencija. Džentelmeniški susitarimai paprastai neturi privalomojo teisinio pobūdžio. Jus sudarę asmenys, be abejo, turi teisę sudaryti susitarimus savo valstybių vardu, tačiau sudarydami tokį susitarimą, jie ketina jį vykdyti kaip garbės ir geros valios aktą.
1986 metų Vienos konvencijos apibrėžimas identiškas įtvirtintam 1969 metų konvencijoje, skiriasi tik susitarimo subjektas t.y. susitarimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!