Tarptautinis verslas ir korporacijos

ĮVADAS Pastaruoju metu beveik visos nacionalinės valstybės palaipsniui tapo funkcionaliomis sudėtinėmis dalimis ir įsitraukė i globalių transformacijų bei globalių srautų struktūrą. Transnacionaliniai tinklai ir ryšiai vystėsi beveik visose žmonių veiklos srityse. Prekės, kapitalas, žmonės, žinios, komunikacija ir ginkluotė, kaip ir nu­sikaltimai, teršalai, mados ir tikėjimai, sparčiai kerta teritorines sienas. Pasaulis jau nėra sudarytas iš "atskirų civilizacijų, jis jau nėra paprasčiausia tarptauti­nė valstybių asociacija, jis tapo iš esmės susietas globalios tvarkos, kuriai būdingos ryškios mainų, galios, hierarchijos ir nelygybes struktūros. Norint suvokti pokyčius, paveikusius ir vis dar veikiančius valstybių ir politinius spren­dimus, reikėtų išsiaiškinti keletą terminų, tarp kurių - globali politika, globali valdžia, tarptautinis rėžimas ir valstybes suverenitetas. Neišsiaiškinus šių terminų, sunku su­prasti daugybę globalių procesų ir struktūrų, pakeitusių politikos ir ypač modernios politines bendruomenes prigimtį. Nes šie terminai padeda apibrėžti politikos globali­zacijos dimensijas. Prieš pradedant analizuoti transnacionalines bei multinacionalines korporacijas ypač svarbu jas apibrežti. TNK – tai korporacijos, kurios motinės įmonės kapitalas priklauso vienos šalies kapitalui, o filialai įsikūrę įvairiose pasaulio šalyse, o MNK - tai korporacija, kurios motininės įmonės kapitalas priklauso dviems ar daugiau šalių, o filialai įsikūrę taip pat įvairiose pasaulio šalyse. Dauguma tarptautinių korporacijų šiandien sudaro transnacionalinės korporacijos. Jų šiandien yra daugiau nei 45 tūkstančiai pasaulyje. Tarptautinių korporacijų skirstymas į TNK ir MNK šiek tiek sąlyginis. Šiandien pagrindinę reikšmę turi ne tai kelioms šalims priklauso motininė kompanija, o tai kokią globalinę tarptautiniu mąstu veiklą vykdo ši korporacija ir ypač investicijų bei pelno formų gavimo sferos. 1. tarptautinio verslo raida 1.1 Tarptautinis verslas iki pramonės revoliucijos Investicijų ir gamybos pasklidimo už politinės jurisdikcijos ribų prasme tiesioginių už­sienio investicijų pradžia galime laikyti jau tokias viduramžiais buvusias "super­bendroves" kaip Peruzzi bendrovė Florencijoje (Hunt, 1994). Ši bendrovė veikė visoje Europoje ne tik kaip prekybos verslas, tačiau ir organizavo is Flandrijos importuotų audinių apdailos darbus Florencijoje. Bendrovės partneriai buvo išsklaidyti po pagrin­dinius Europos miestus ir veikė plati kurjerių sistema. Tačiau nepaisant Tanžero filialo, Peruzzi ir panašios viduramžiškos bendrovės nebuvo tarpkontinentinės. Tai tapo įma­noma tik dėl ilgų nuotolių komunikacijos pažangos. Pirmosios ekonomiškai reikšmin­gos, veikiančios keliuose kontinentuose, buvo 16-ojo, 18-ojo amžių prekybinės kompa­nijos, pavyzdžiui, Rytų Indijoje imperijoms priklausančios bendrovės (ypač Olandijos ir Britanijos), veikiančios tarp Europos ir Azijos, bendrove Hudson Bay Company, veikianti tarp Šiaures Amerikos ir Britanijos, bei British Royal Africa Company. Nors iš esmės jos veikė vieningoje imperijos teisineje erdvėje ir pirmiausia organizavo prekybą, o ne gamybą, tačiau tai, kad jos šiek tiek užsiemė gamyba, leidžia jas laikyti MNK prototipais. (išskyrus Hudson Bay Company, šios bendroves nunyko 19-ojo am­ziaus pabaigoje.) Iki šiol įprasta manyti, kad silpna komunikacijų infrastruktūra trukdė šioms preky­bos bendrovėms veikti kaip šiuolaikinčs MNK, nes kontrolė iš centro būtų neįmanoma. Naujausi tyrimai rodo, kad šis pozūris per daug supaprastintas. Carlosas ir Nicholas (1988) nustatė, kad klestėjimo laikotarpiu šios kompanlijos sudarydavo tūkstančius ar šimtus tūkstančių sandorių per metus, turėdamos didelį vadybininkų personalą ir hie­rarchines struktūras jų priežiūrai bei kontrolei. Šias organizacijas sukurti ir išlaikyti reikėjo nemažai pastangų ir išmoningumo. Nors komunikacijų greitis buvo mažas - pa­vyzdžiui, prekybos ciklas tarp Indijos ir Anglijos užtrukdavo nuo aštuonių iki trisde­šimt šešių menesių – vidinių komunikacijų lygis prilygsta 19-ojo amžiaus pabaigos ­20-ojo pradžios MNK. Pagal to laikotarpio standartus šios didžiosios prekybos bendrovės buvo labai išsi­plėtusios ir apėme didziąją 17-ojo ir 18-ojo amžių tarpkontinentinės prekybos dalį. Ta­čiau, ši prekyba dažniausiai buvo prekyba prabangos prekėmis ir sudarė tik nedidelę pasaulio ekonominės veiklos dalį. Be to, sunku būtų atskirti sių kompanijų įtaką nuo platesnio kolonializmo poveikio. Tarptautinė gamyba pramoniniame amžiuje: multinacionalinio verslo plėtra, 1850-1939 m. 19-ajame amžiuje tarptautinės investicijos augo sparčiau. Nors, kaip pažymeta 4 sky­riuje, didžioji sių investicijų dalis buvo vertybiniai popieriai, naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriuose sektoriuose ir kai kuriuose ūkiuose reiksmingą dalį sudarė TUI ir gamybos intenacionalizacija (Wilkins, 1974, 1991, 1994). 19-ojo amžiaus pradžioje uzžsienio investicijos buvo labiau nukreiptos i pirminį sektorių - zaliavų ir gavybos pra­monę. Tačiau tuo laikotarpiu svarbi buvo ir multinacionalinių bankų veikla, o nuo 1950-ųjų, kai kurios gamybinės kompanijos įsteigė savo užsienio padalinius. 19-ojo arnžiaus pabaigoje užsienio investicijos isšiplėtė į žemės ūkį su TUI Į plantacijas ir rančas. TUI iš esmės buvo nereguliuojamos, nes nebuvo jokių tarptautinių ir tik keletas nacionalinių kapitalo judėjimo apribojimų. Nuosavybės teises saugojo daugiašaliai susitarimai, 0 didziąją investicijlų dalį globojo imperinė valdžia. 1.2 Tarptautinė gamyba pramoniniame amžiuje: multinacionalinio verslo plėtra, 1850-1939 m. 19-ajame amžiuje tarptautinės investicijos augo sparčiau. Nors, kaip pažymeta 4 sky­riuje, didžioji šių investicijų dalis buvo vertybiniai popieriai, naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriuose sektoriuose ir kai kuriuose ūkiuose reikšmingą dalį sudarė TUI ir gamybos intenacionalizacija (Wilkins, 1974, 1991, 1994). 19-ojo amžiaus pradžioje uzžsienio investicijos buvo labiau nukreiptos i pirminį sektorių - žaliavų ir gavybos pra­monę. Tačiau tuo laikotarpiu svarbi buvo ir multinacionalinių bankų veikla, o nuo 1950-ųjų, kai kurios gamybinės kompanijos įsteigė savo užsienio padalinius. 19-ojo arnžiaus pabaigoje užsienio investicijos isšiplėtė į žemės ūkį su TUI Į plantacijas ir rančas. TUI iš esmės buvo nereguliuojamos, nes nebuvo jokių tarptautinių ir tik keletas nacionalinių kapitalo judėjimo apribojimų. Nuosavybės teises saugojo daugiašaliai susitarimai, o didziąją investicijlų dalį globojo imperinė valdžia. 1.3 TUI ir tarptautinis verslas klasikiniu Aukso standarto laikotarpiu: ekstensyvumas, intensyvumas ir stratifikacija Kaip ir visos užsienio investicijos, TUI ypač sparčiai augo klasikinio Aukso standarto laikotarpiu nuo 1870 iki Pirmojo pasaulinio karo. Dunningas (1988) teigia, kad Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse TUI sudarė 35 proc. vistų ilgalaikių tarptautinų investicijų. Apie 55 proc. pasaulio TUI sudarė investicijos i pirminių produktų sektorių, apie 15 proc. - i gamybą, 0 likusios - i paslaugas ir patarnavimus, daugiausia banktų ir prekybines bendroves. TUI koncentracija i pirminių produkų sektorių reiškė, kad MNK menkai dalyvavo visoje gamybinėje veikloje, nes tarptautinės gamybos lygis buvo labai ribotas. Didžiausias TUI šaltinis buvo Britanija, jos TUI sudarė apie pusė vistų 1914 m. pasau­lio TUI sumos. Toliau ėjo JAV, apimančios beveik 20 proc.,likusios buvo is Prancūzijos, Vokietijos ir kai kurių kitų Europos salių, tarp jų Švedijos investuotojtų. Nors Britanijos dalis yra palygintina su bendra jos užsienio investicijų dalimi, JAV dalis gerokai dides­nė. Ypač nuo 19-ojo amžiaus pabaigos JAV firmos ir pramonėje, ir pirminiame sekto­riuje pradėjo plėsti gamybą užsienio šalyse. Nors daugiau kaip 60 proc. tarptautinių investicijų teko besivystančioms, ne Euro­pos sritims, didžioji dalis susitelkė tam tikrose vietose. Daugiausia investicijų teko mazdaug tuzinui teritorijų. Pagrindiniai užsienio investicijų recipientai buvo JAV, Rusija ir Kanada, po jų eina pagrindiniai eksportuotojai ir Austrija-Vengrija (Wil­kins, 1994). To laikotarpio MNK struktūriškai buvo tik šiek tiek panašios i šiuolaikines MNK, tačiau iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių prekybos bendrovių. Iš pradžių daugelis in­vesticijų buvo į "pavienius" verslus, kur investuotojai valdė užsienio įmones, nesu­- darančias tarptautinės gamybos grandinės. Tačiau 19-ojo amžiaus pabaigoje kalna­kasybos ir žemes ukio įmonės labiau pradėjo organizuoti prekybą ir paskirstymą tarptautiniu lygiu. Tuo laikotarpiu atsirado daug bendrovių, kurios, pavyzdžiui, pa­grindinės naftos kompanijos, vėliau pradėjo dominuoti gaminant ir paskirstant pir­minius produktus. Komunikacijos ir transporto patobulinimai padidino verslo galimybes kontroliuoti. tarptautinį gamybos procesą iš centrinės korporacijos būstinės. Todėl MNK suvaidino svarbų vaidmenį kuriantis globaliems pagrindinių produktų prekybos tinklams klasi­kinio Aukso standarto laikotarpiu. Tačiau į apdirbamosios pramonės sektorių jos buvo daug menkiau integruotos nei pastaruoju metu. Tipiška buvo tai, kad užsienio verslas buvo kuriamas siekiant išnaudoti specifinius gamybos užsienyje savo šalies rinkai pri­valumus. Smarkiai skyrėsi savoje šalyje įsikurusios pagrindinės bendrovės kontrolės veiksmingumo lygis. Tačiau, nors šios gamybos apimtys buvo nedidelės, palyginus su šalies vidaus ekonomika, ji galejo turėti daug didesnę reiksmę, nei rodo vien apimtis. Gamybinės MNK dažnai buvo tarp to laikotarpio technologiškai pazangiausių imonių, siūlančių naujausius produktus ir procesus ir taip prisidedančių prie naujų pramonės sakų augimo. 1.4 Tarptautinis verslas tarpukario laikotarpiu: ekstensyvumas, intensyvumas ir stratifikacija Pirmasis pasaulinis karas suardė TUI srautus, tačiau po to jie greitai atsigavo, nes dauguma jų rėmėsi imperiniais ryšiais ir geografiniu artumu. Iki 1938 m. bendra TUI suma realiai buvo maždaug 50 proc. didesnė nei 1914 m. (Dunning, 1988). Didžiausiais TUI šaltiniais išliko Britanija ir JA V, kurios apėme atitinkamai 40 ir 25 proc. pasaulinių TUI. Vokietijos TUI holdingo kompanijos, kaip ir visos kitos šios šalies užsienio investicijos, dažniausiai buvo likviduotos po Pirmojo pasaulinio karo. Prancūzija vis dar turejo maždaug 10 proc. nuo bendros sumos. Tuo laikotarpiu atsirado Švedijos, Šveicarijos ir Japonijos firmų TUI. Keletas pastaruoju metu pirmaujančių Švedijos ir Šveicarijos MNK užsienyje pasirode bū­tent tuo laikotarpiu ir išnaudojo savo specifinius konkurencinius pranašumus. Japonija taip pat investavo užsienyje, kai kuriose kolonijose, ypač ryskiai gamybos lygį pakėlė Korėjoje. TUI ekstensyvumas išliko panašus kaip ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Daugiau kaip 60 proc. TUI buvo nukreipta i besivystančias šalis, tačiau daugiausia jų gavo Kanada ir JAV. Taip pat svarbios buvo Lotynų Amerikos salys, pagrindinės pirminio produkto gamintojos, ir kai kurios Europos valstybės (Wilkins, 1994). Tačiau TUI liko labai su­koncentruotos nedaugelyje salių, nors jų į pirminių produktų gamybą buvo pasklidę po daugiau krastų. JAV ir toliau daugiausia investavo i abu Amerikos žemynus, tačiau tuo laikotarpiu pastebima pirmoji JA V investicijų banga i Europą ir Japoniją. Nors TUI prieš Pirmąjį pasaulinį karą sklido laisvai, tarpukario laikotarpiu padėtis ge­rokai pasikeitė (Lipson, 1985). Po bolševikų revoliucijos Rusijoje užsienio kapitalas buvo nacionalizuotas, taip pat atsitiko ir Meksikoje. Taigi, atsiradus nacionaliniams apriboji­mams kapitalo judėjimui 1930 m., TUI srautų intensyvumas ir ekstensyvumas sumažejo. Didžioji tarptautinio verslo dalis liko sukoncentruota pirminių produktų sektoriuje. Pirmaujančios naftos firmos ir toliau dominavo šiame sektoriuje, tuo tarpu kitos MNK pradejo kontroliuoti kalnakasybą ir metalqų gamybą. JAV vaisių ir Britanijos cukraus bei arbatos kompanijos investavo i plantacijas ir pradėjo vyrauti šių produktų prekyboje. TUI į pramonę vis augo. Dažniausiai investavo firmos, tam tikru atžvilgiu pranašesnes už konkurentus, todel kai kurios iš jų gamybą perkėlė į užsienį siekdamos tapti užsienio rinkų tiekėjomis. Prekybos protekcionizmas ketvirtąjį dešimtmetį kartais pastarąsias ska­tindavo. Žinoma, gerokai pagausėjo kiekvieno sektoriaus pagrindinių firmų kartelinių susitarimų, firmų, siekiančių pasinaudoti šia priemone pasaulio rinkų savo produktams pasidalijimui ir kontrolei (Jones, 1996). Tuo metu karteliai ypač paplito pirminiame sek­toriuje, nes firmos stengėsi susidoroti su siaurejančiomis pasaulio rinkomis. 1.5 Tarptautinio verslo įtaka prieš 1945 m. Kaip ir visos užsienio investicijos tuo periodu, TUI buvo ribotos, o tarptautinė gamyba labai suvaržyta. TUI ir MNK veikla paplito po visus kontinentus, tačiau ji buvo ypač koncentruota keliose šalyse. Daugelyje šalių TUI buvo minimalios, tačiau pagrindinių iskasenų, naftos ir kai kurių žemės ūkio produktų (pvz., kaučiuko) gamyboje MNK dalyvavimo nacionalinėje ekonomikoje intensyvumas dažnai buvo didesnis nei bet ka­da iki tol (Wilkins, 1994). MNK parūpino sių salių ūkiams didziąją investicinio kapitalo dalį organizuodamos pagrindinių prekių gamybą ir eksportą. Taip minėtos šalys pri­traukė daugiau finansiniū investicijų visuomeniniam vartojimui. Todėl MNK įtaka sių salių ekonomikai buvo didelė. Šio laikotarpio pradžioje MNK vaidmuo pramonėje buvo minimalus, o įtaka šalių eko­nomikai paprastai menka, nors iki 1930-ųjų MNK dominavo kai kuriose pramonės šako­se. Kai kuriose šalyse jų įtaka buvo didesnė, nei galima būtų spręsti pagal TUI apimtį. Dar prieš 1914 m. MNK diegė naujus produktus ir procesus TUI pirmaujančiose šalyse, o tarpukario laikotarpiu tai darė dar sparčiau. MNK pradėjo gaminti naujus maisto pro­duktus ir gėrimus, kurie vėliau tapo pasaulyje žinomais prekiniais ženklais. JAV multi­nacionalinės korporacijos pradėjo gaminti užsienyje automobilius ir kitas pagrindines plataus vartojimo prekes. Pavyzdžiui, tuo metu Ford ir General Motors atidarė automobi­lių gamyklas Europoje ir Japonijoje (Wilkins, 1974,4 sk.). Laikui begant sios pagrindines MNK iš esmės pakeitė vartojimo ipročius tose šalyse ir įsteigė filialus, užemusius didelę šalies šeimininkės rinkos dalį. Jų pavyzdys ir perduodamos technologijos skatino vieti­nes pramonės vystymąsi. Tačiau gamyba net ir šiuose sektoriuose vis dar išliko naciona­linė. Šiuo laikotarpiu gamybos globalizacija buvo ribota. Daugelis Europos salių ir didelė besivystančio pasaulio dalis TUI pritraukdavo mažai. Nors tuo metu pirminis sektorius buvo svarbus pasaulio ekonomikai, o MNK vaidino didelį vaidmenį apdirbamojoje pra­monėje, daugelis produktų buvo gaminama nacionalinėse ir vietinėse gamyklose. 2. Multinacionalinės korporacijos iškilimas ir gamybos transnacionalizacija Pokario laikotarpiu MNK jau buvo visur. Kaip rodo 5.1 Ientele, pokario laikotarpiu TUI kapitalas ir srautai augo greičiau nei pasaulio pajamos, 0 kartais ir prekyba, ypač nuo devintojo dešimtmečio vidurio. 1 lentelė. TUI metiniai augimo tempai 1960-1993 m. TUI kapitalas TUI srautai Bendrasis pasaulio produktas Eksportas 1960-1967 7,5 7,4 5,2 7,8 1967-1973 11,1 14,3 10,4 18,0 1973-1980 14,2 10,7 11,1 20,0 1980-1985 5,3 7,3 5,6 -0,4 1986-1994 15,0 19,4 8,0 10,7 (Šie skaičiai pateikti enamosiomis kaiomis, neatsižvelgta į infliaciją, todėl negalima tiesiogiai lyginti.) Ypač kapitalo apimtis reiketų vertinti atsižvelgiant i paklaidų koeficientą dėl sudėtingumo apskaičiuojant jo augimą. Tačiau neginčytina yra tai, kad multinacionalinės kor­poracijos tapo pagrindiniais pasaulio ekonomikos veikėjais: išskyrus astuntąjį desimt­metį ir devintojo pradzią, 500 didžiausiq bendrovių apyvarta augo greičiau nei pasaulio gamybos apimtys (Barnet ir Miiller, 1974, p. 15; Carnoy, 1993). Kaip jau buvo pažymėta, MNK pastaruoju metu priklauso didžioji pasaulio eksporto dalis, o užsienio filialų par­davimai viršija bendrą pasaulio eksporto apimtį. Be to, augant :MNK, vyko ryški gamy­bos transnacionalizacija per globalius gamybos ir paskirstymo tinklus. 2. 1 Tarptautinio verslo ekstensyvumas TUI ekspansiją pokario laikotarpiu pradėjo JAV kompanijos: šeštajį ir septintąjį dešimtme­čius mažiausiai pusė visų TUI srautų buvo is JAV. Amerikiečių korporacijos visame pa­saulyje investavo i kalnakasybq ir zemes ūkį, 0 ypač į naftos pramonę. Kadangi Lotynų Amerikos salių industrializacijos procesai buvo apsaugoti protekcionistiniais barjerais, JAV gamybinės :MNK, sumažėjus eksporto galimybėms, ten perkėlė savo gamybą. Tačiau pa­grindinis ekspansijos šaltinis buvo gamyba užsienyje - Europoje ir Kanadoje. Iš pradžių JAV investavo i pažįstamus regionus. Tik 7-ajį dešimtmetį investicijos i Kanadą sumažejo iki pusės visų srautų, o investicijos i Britaniją - iki pusės srautų į Europą apimties (Wilkins, 1974, p. 331). Dėl protekcionistinių barjerų, mažejančią transporto kaštų ir augančio varto­tojų poreikio dažnai buvo lengviau tiekti užsienio rinkoms per gamybą užsienyje nei eks­portą. JAV multinacionalinės korporacijos toliau plėtėsi remdamosi savo technologiniu pranašumu daugelyje sektorių. Kai kurios Europos firmos pokario laikotarpiu sustiprino ir išplėtojo savo konkurencines galimybes kai kuriose pramonės šakose. Aštuntąjį dešimt­metį Europos ir Japonijos kompanijos kai kuriuose sektoriuose pasiekė panašų gamybos lygį kaip JAV. Todėl tuo laikotarpiu jos pradėjo investuoti užsienyje. Europos firmos daž­nai plėtėsi į kaimynines rinkas. Kai Europos ir Amerikos :MNK stengėsi panaudoti savo pažangiausias gamybos technologijas užsienyje, Japonijos :MNK, priešingai, tokias techno­logijas dažniausiai naudojo gamybai namuose, kol dėl augančių algų ir brangstančios jie­nos tapo patraukliau darbo imlias veiklas perkelti i mažesnio darbo apmokėjimo kraštus. Po nedidelio TUI srautų sumažėjimo devintojo dešimtmečio pradžioje jos sparčiai išau­go šio dešimtmečio pabaigoje ir rekordinį lygį pasiekė dešimtojo dešimtmečio pabaigoje (UNCTAD, 1998). Vieninga Europos rinka Europos Sąjungoje, APEC Osakos deklaracija (skelbianti laisvą ir atvirą prekybą ir investicijas Azijos-Ramiojo vandenyno zonoje iki 2010 m.) ir NAFIA paskatino trijų pagrindinių regioninių rinkų augimą, o tai leido:MNK sutelkti gamybą šiuose trijuose "blokuose". Iš pradžių nuogąstavimai, kad šios regioni­nės rinkos gali tapti uždaros likusiam pasauliui, sustiprino šią tendenciją. Japonijos fir­mos daug plačiau savo pažangias gamybos technologijas diegė Europoje ir Šiaures Ame­rikoje, o Europos firmų gerokai padaugėjo Šiaures Amerikoje. Dažniausiai buvo įsigyja­mos jau veikiančios vietinės ir nacionalinės firmos, tiesiogiai superkant jau veikiančias gamybos struktūras (zr. 5.2 lentelę). 1986-1990 m. tokie susiliejimai ir įsigijimai sudarė 2 lentelė. Tarptautiniai susiliejimai ir įsigijimai 1990 ir 1995 m. pagal regionus, proc. I-IS IS-I 1990 1995 1990 1995 Pasaulis 100,0 100,0 100,0 100,0 Industrinės salys 95,4 89,4 83,1 70,3 Europa 61,0 45,4 41,1 31,7 Europos Sąjunga 57,0 41,9 37,6 30,9 Belgija 0,4 3,2 0,7 2,2 Prancūzija 14,0 5,7 3,9 5,6 Vokietija 10,0 9,2 5,0 2,7 Nyderlandai 2,6 4,9 1,3 1,1 Jungtinė Karalystė 16,0 10,6 15,7 15,3 Šveicarija 3,1 2,5 2,7 0,4 JAV 13,6 27,8 34,0 26,2 Japonija 15,7 6,9 0,1 0,7 Besivystančios šalys 4,7 10,5 11,3 27,7 Lotynų Arnerika 0,2 1,1 5,3 4,6 Azija 4,4 8,8 5,9 12,8 Pietryčių Azija 3,0 8,2 5,7 12,5 Honkongas 0,7 1,7 1,2 0,4 Singapūras 0,2 1,1 0,4 0,3 Remtasi verte. "I -IS" reiškia kilmės salių bendrovių susiliejimus ir įsigijimus iš užisienio. "IS - I" reiškia užsienio bendrovių įsigyjamas vietines bendroves. "Besivystančios šalys" neapima buvusios Tarybų Sąjungos ar Rytų Europos ir kt. Todėl bendra industrinių ir besivystančių Salių duomenų suma neatitinka viso pasaulio sumos (100 proc.). Šaltinis: parengta pagal JETRO is UNCTAD, World Investment Report 1996 (http:www.jetro/go/jp). apie 70 proc. visų TUI į EBPO šalis ir nuo tol paprastai sudarė nuo trečdalio iki pusės visų TUI srautų, tačiau tik apie 20 proc. - į besivystančias šalis (UNCTAD, 1994, p. 23-24; 1996, 1 sk.; 1998). Tokiam sparčiam augimui įtakos turėjo ir kiti veiksniai. Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios dauguma salių liberalizavo savo užsienio in­vesticijų reguliavimo tvarką ir aktyviai skatino investuoti i jų ekonomiką. 1991-1996 m. iš 559 pakeitimų, priimtų nacionaliniuose TUI reglamentuose visame pasaulyje, 95 proc. buvo nukreipti tolesniam liberalizavimui (UNCTAD, 1997, p. 10). Ši tendencija buvo labai svarbi investicijoms i paslaugas, ypač finansines, kur anksčiau užsienio kompani­joms buvo taikomi ivairūs nacionaliniai apribojimai. Nors dauguma šio laikotarpio TUI srautų buvo tarp EBPO salių, finansų liberalizavimas kituose kraštuose ir palankesnės investicijų galimybės paskatino didesnius srautus i Rytų Aziją ir Lotynų Ameriką. Kai kuriuos srautus pritraukė privatizavimo programos, kurios sudarė apie 5-10 proc. TUI srautų i besivystančias šalis 1989-1994 m., o didžiąją šių srautų dalį - į besikuriančias 3 lentelė. Pagrindinių korporacijų ir užsienio dukterinių bendrovių skaičius pagal regionus ir šalis Regionas/Šalis Pagrindinės bendrovės, kilusios iš šalies Užsienio dukterinės įmonės, veikiančios šalies ūkyje Išsivysčiusios šalys 36380 93628 Vakarų Europa 26161 61902 ES 22111 54862 Japonija 3967 3405 Jungtinės Valstijos 3470 18608 Besivystančios šalys 7932 129771 Afrika 30 134 Lotynų Amerika 1099 24267 Pietų, Rytų ir Pietryčių Azija 6242 99522 Vakarų Azija 449 1948 Centrinė ir Rytų Europa 196 53260 Pasaulyje 1997 44508 276659 Pasaulyje 1998 53000 450000 gali gerokai skirtis nuo ankstesnių metų, nes tampa prieinama informacija apie šalis, kurių duomenys anksčiau nebuvo pateikti, keičiasi apibrėžimai ir atnaujinami senesni duomenys. rinkos ekonomikas Rytų Europoje (UNCTAD, 1996, p. 5). Pirmą kartą nuo 1945 m. Rytų Europai teko tokios didelės TUI. Atsirado keletas gerai zinomų bendrų įmonių, iš kurių pažymetina stulbinanti Volkswagen koncerno modernizuota Škoda. lki dešimtojo dešimtmečio, TUI plečiantis į pereinamosios ekonomikos šalis, jos įgavo globalų pobu­dį, MNK veikė praktiškai visų salių ūkiuose. Ši padėtis buvo sutvirtinta dvišalių inves­ticijų sutarčių modelio, sukurto skatinti TUI. 1997 m. buvo 1513 tokių sutarčių daugiau kaip 162 šalyse - gerokai daugiau nei 1992 m. (UNCTAD, 1997, p. 11; 1998). Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje tik nedaugelio salių ekonomikos nepalietė MNK veikla ir globalūs gamybos tinklai. 3 lenteles duomenimis, visi pasaulio regionai daugiau ar mažiau yra MNK kilmės ar jų užsienio padalinių vieta. Tačiau ypač įspūdinga minetų ' korporacijų veiklos apimtis besivystančiose šalyse ir iš jų kilusiose MNK. Tai rodo ne tik nuo 1989 m. didejančio besivystančių salių patrauklumo vakarietiškoms MNK tendenci­ją, bet ir besiplėčiančią jų veiklą globaliuose gamybos tinkluose, nes iš jų kyla vietinės MNK ir jos tampa reikšmingu į išorę nukreiptų TUI šaltiniu. (UNCTAD, 1997, p. 1-{j; Dicken, 1998). Devintojo dešimtmečio pabaigoje iš besivystančių salių išaugo apie 3800 vietinių MNK, iki dešimtojo dešimtmečio vidurio, 3 lentelės duomenimis, šis skaičius daugiau nei padvigubėjo. Tai rodo globalios gamybos ir paskirstymo sistemos pletrą. 2.2 TUI intensyvumas ir multinacionalinė gamyba Stiprėjant MNK galiai, intensyvėjo ir jų veikla. Nors duomenys apie TUI yra išsamus, bet duomenys apie bendrą MNK veiklą ir jų gamybą užsienyje ne tokie sistemingi. Bet neabejotinai išaugusią šių korporacijų reikšmę pasaulio ekonomikai pokario laikotar­piu rodo pateikiama analizė. Vienu iš MNK užsienio veiklos aktyvumo matų gali būti TUI įplaukos bendrojo kapi­talo formavimui (tai yra investicijos i naują gamybą). Pasaulyje TUI srautai padvigubė­jo maždaug 2 proc. nuo bendrojo kapitalo formavimui skirtų investicijų devintąjį de­šimtmetį iki 4 proc. pirmoje dešimtojo dešimtmečio pusėje (UNCTAD, 1996, p. 16). Nors tai ir atitinka didejančią užsienio gamybos reikšmę, tačiau nėra teisinga, nes MNK fi­nansuoja savo užsienio veiklą ne tik per TUI - užsienio dukterinės imonės gali finan­suoti ir finansuoja savo pletrą reinvestuodamos savo pelną ir skolindamosis vietinėse ar pasaulio kapitalo rinkose. Kaip jau pažymeta, tik 25 proc. visų investicijų į tarptauti­nę gamybą yra investuota per TUI (UNCTAD, 1997, p. 4). Be to, kadangi didelę šitų investicijų dalį sudaro susiliejimai ir įsigijimai, o ne naujos investicijos, sunku tiksliai įvertinti, kiek iš tikrųjų pagrindinis kapitalas pasaulio mastu išaugo finansuojant TUI. Kitaip multinaciona1inių korporacijų užsienio veiklą išmatuoti galima užsienio duk­terinių imonių pardavimus palyginus su pasaulio ekonomine veikla. Užsienio dukteri­nių imonių pardavimų apimtys augo greičiau nei pasaulinis eksportas: astuntąjį ir de­vintąjį dešimtmečius jų lygis artimas pasaulio eksportui, tačiau dešimtojo dešimtmečio pabaigoje šios apimtys buvo apie 30 proc. didesnės (UNCTAD, 1994, p. 130; 1997, p. 4). Užsienio dukterinių įmonių pardavimų apimtys, palyginti su pasauliniu BVP, išaugo nuo 10-15 proc. Astuntąjį dešimtmetį iki beveik 25 proc. pastaruoju metu. Tiesioginiai užsienio gamybos mastai yra mažesni, nes gamyba rodo lėšų, idėtų į gamybą, kurios kartais yra importuotos, pridetinę vertę. Šie skaičiai yra "apytikriai, nes tik nedaugelis naciona1inių statistikos institucijų sistemingai renka MNK veiklos duomenis, todėl bendri pasaulio duomenys surenkami is skirtingų nacionalinių skai­čiavimų, kurie remiasi nepakankama informacija, todėl yra preliminarūs. 4 lentelės duomenimis, užsienio dukterinių imonių dalis pasauliniame BVP išaugo nuo mažau kaip 5 proc. 1970 m. iki 7,5 proc. pastaruoju metu. Tai sudaro mažausiai 10 proc. neofi­ 4 lentelė. Dukterinių bendrovių užsienyje gamyba, proc. nuo BVP Pasaulinis BVP Pasaulinis privatusis BVP Pasaulinės gamybos apimtys Pasaulinės paslaugq apimtys Besivystančių šalių BVP Besivystan- čių šalių pri- vatusis BVP 1970 4,5 1977 5,4 11,5 2,3 1982 5,8 8,1 12,7 2,5 4,4 5,7 1988 6,3 8,8 15,6 3,1 1990 6,4 9,3 16,5 3,4 3,9 4,9 1992 6,2 9,0 17,6 3,7 4,3 5,4 1995 7,5 10,9 6,3 8,0 cialaus pasaulinio BVP. Užsienio gamyba akivaizdžiausiai išaugo apdirbamojoje pra­monėje, kur ji sudarė maždaug 10 proc. astuntąjį dešimtmetį, tačiau padidėjo iki beveik 20 proc. pastaruoju metu; paslaugų dalis gerokai mažesnė, tačiau ji taip pat padidėjo. Uzžsienio dukterinių imonių dalis besivystančių šalių BVP ir apdirbamojoje pramonėje taip pat padidėjo, nors lieka šiek tiek mažesnė nei pasaulyje. Nuo aštuntojo dešimtmečio MNK užsienio gamyba vis labiau įsitraukė į tarptautines gamybos grandis, todėl tarptautinė prekyba pačiose MNK smarkiai išaugo. Ši prekyba firmos viduje sukelia daugybę įvertinimo ir duomenų suririnimo problemų, nes neaiš­ku, kokie komerciniai santykiai susiformuoja tarp pardavėjo ir pirkėjo, kai jie priklauso tai pačiai firmai, ypač kai per pastaruosius dvidešimt metų, be visiškos dukterinių imo­nių nuosavybės, atsirado ivairių žinybinių susitarimų. Valstybinės statistikos instituci­jos ne visada sistemingai renka duomenis apie imonių vidaus prekybą. Tačiau apskri­tai apytikriai duomenys yra gana nuoseklūs. Bonturi ir Fukasaku (1993) nustatė, kad kai kurių EBPO salių nuo ketvirtadalio iki trečdalio prekybos pastaruoju metu sudaro bendrovių vidaus prekyba. JTPPK (1995, p. 23) ir EBPO (1993c) apskaičiavo, kad ben­drovių vidaus prekyb sudaro apie trečdali pasaulio prekybos. Galų gale kiti gamybos internacionalizacijos vertinimai, kaip tarptautinių susitarimų tarp bendrovių skaičius, patvirtina šią globalios gamybos didėjimo tendencijq. 1990 m. buvo sudaryta 1700 tokių susitarimų, o iki 1995 m. jų atsirado apie 4600 (UNCTAD, 1997, p. 5-6). 2.3 TUI: stratifikacijos pobūdis Nors TUI ir multinacionalinės gamybos intensyvumas ir ekstensyvumas pokario laiko­tarpiu didėjo, tačiau tai vyko skirtingais būdais ir netolygiai. Daugiausia TUI vis dar yra iš nedaugelio EBPO šalių. Pokario laikotarpiu, TUI tik iš aštuonių šalių MNK - G5 ir Nyderlandų, Švedijos bei Šveicarijos - sudarė daugiau kaip tris ketvirtadalius visų pasaulio TUI. Kapitalo vertė nustatoma to meto kainomis, 5 lentelė. Pagrindinių investuojancių šalių TUI apimtys 1960-1994 m., mlrd. JAV dol (skliausteliuose proc.) 1960 1975 1980 1985 1994 JAV 31,9 124,2 220,0 251,0 610,1 (47,1) (44,0) (42,9) (36,6) (25,3) Prancūzija 4,1 10,6 23,6 37,1 183,3 (6,1) (3,8) (4,6) (5,4) (7,6) Vokietija 0,8 18,4 43,1 59,9 199,7 (1,2) (6,5) (8,4) (8,7) (8,3) Nyderlandai 7,0 19,9 42,1 47,8 146,2 (10,3) (7,1) (8,2) (7,0) (6,1) Švedija 0,4 4,7 5,6 12,4 51,2 (0,6) (1,7) (1,1) (1,8) (2,1) Šveicarija 2,3 22,4 21,5 21,4 99,6 (3,4) (8,0) (4,2) (3,1) (4,1) Jungtinė Karalystė 12,4 37,0 80,4 100,3 281,2 (18,3) (13,1) (15,7) (14,6) (11,7) Japonija 0,5 15,9 18,8 44,3 284,3 (0,7) (5,7) (3,7) (6,5) (11,8) Besivystančios šalys 67,0 275,4 507,5 664,2 2243,8 (99,0) (97,7) (98,8) (96,9) (93,0) Bendra pasaulio suma 67,7 282,0 513,7 685,5 2412,2 Šaltiniai: UNCTC, 1988; UNCTAD, 1996. tai sumenkina einamąją jų vertę, kuri tikriausiai yra apie 50-70 proc. didesnė nei fik­suota vertė (Graham, 1996, p. 11). Pastaruoju metu pasiskirstymas gerokai pakito. JAV akivaizdžiai vis dar lieka di­džiausia užsienio investuotoja, jų TUI apimtis absoliutine išraiška nuolat didėja. Ta­čiau jų dalis pasaulio TUI sumažėjo nuo mazdaug 50 proc. 1960 m. iki 25 proc. pasta­ruoju metu. Panašiai ir dviejų tradiciškai pagrindinių investuotojų - Jungtinės Karalys­tės ir Nyderlandų - dalys šiuo laikotarpiu sumažejo, nors jų TUI apimtys absoliutine išraiška padidėjo. Japonijos ir Vokietijos bendrovės - priešingai: ryškiai padidino savo TUI dalį pasaulyje nuo septintojo dešimtmečio iki pastarųjų dienų. Japonų bendrovės dabar yra antroje vietoje, Prancūzijos ir Švedijos dalis taip pat padidėjo. Besivystančių šalių TUI 1996 m. taip pat pasiekė rekordinį lygį (UNCTAD, 1997, p. 13). Analogiškai, nors šeštąjį ir septintąjį dešimtmečius beveik visos didžiausios pasaulio firmos buvo kilusios iš EBPO valstybių, nedaugelis (tačiau jų gausėjo) besivystančių šalių MNK taip pat pasiekė pasaulinį lygį (Bergesen ir Fernandez, 1995; Dicken, 1998). Iš tiesų dešimtą­jį dešimtmetį Pietų Korėjos konglomeratas Daewoo ir Venesuelos bendrovė Petroleas de Venezuela SA pateko i didžiausiųjų pasaulio MNK šimtuką (UNCTAD, 1997, p. 8). Vis dėlto daugiausia MNK ir TUI srautų kyla is EBPO salių ir juda jose. Tačiau, paižy­metina, kad TUI srautų koncentracija (priešingai nei kapitalo) EBPO šalyse vis mažėja. 6 lentelė. Įvežamo TUI kapitalo pasiskirstymas tarp issivysciusių ir besivystančių šalių 1960-1994 m., proc. Išsivysčiusios šalys Besivystančios šalys 1960 67,3 32,3 1973 72,9 27,1 1980 77,5 22,5 1985 73,5 26,4 1994 73,8 25,3 ir "nuo 1989 m. pastebimas nuolatinis jų dalies sumažejirnas pasaulio [TUI] įplaukose" (UNCTAD, 1997, p. 13). TUI iš besivystančių šalių daugėja, nors jos sudaro mažiau negu 10 proc. pasaulio TUI kapitalo. Šį faktą dar labiau patvirtina tarptautinių įsigiji­mių ir susiliejimų geografija (žr. 5.2 lentelę). Ši veikla tarp EBPO šalių tampa ne tokia koncentruota ir plačiau išsibarsčiusi. Tai svarbūs pokyčiai, rodantys šiųlaikų TUI tarp­tautinės veiklos skirtumus nuo ankstesnių jos istorinių fazių. Pokariniu laikotarpiu TUI srautai į besivystančias šalis nuolat plėtėsi kaip ir kapita­las. TUI ekstensyvumas yra toks, kad faktiškai visos pasaulio šalys turi kažkiek TUI kapitalo. Tačiau didziąją pokario laikotarpio dalį TUI tarp EBPO šalių augo greičiau nei besivystančiose šalyse. Taigi TUI kapitalas jose (priešingai nei srautai) lieka kon­centruotesnis. 5.6 lentelės duomenimis, iki 1960 m. du trečdaliai TUI kapitalo buvo sutelkta išsivysčiusiose šalyse, t.y. beveik priešingai nei prieškariniu laikotarpiu. Nuo to laiko besivystančių šalių dalis išaugo beveik iki trijų ketvirtadalių. 7 lenteles duomenys rodo tikslesnį TUI kapitalo įplaukų pasiskirstymą. Jungtinės Karalystės svarba išlieka, o Kanados padėtis tapo gerokai prastesne. Vakarų Europa atgavo savo poziciją kaip priimanti 40 proc. TUI kapitalo, neseniai šoktelėjo ir TUI įplau­kos. Tuo tarpu didziąją pokarinio laikotarpio dalį JAV buvo stambi investuotoja, o nuo 1980 m. ji tapo reikšmingu TUI įplaukų kraštu. Nors TUI ateina faktiškai į visas besivystančias šalis, tačiau jos pasiskirsčiusios labai netolygiai. Vargingiausioms šalims tenka mažiau kaip 1 proc. pasaulio TUI įplaukiančio kapitalo. Beveik nuo aštuntojo dešimtmečio dešimties didžiausių be­sivystancių šalių - TUI recipienčių - dalis išaugo nuo mažiau kaip pusės iki beveik dviejų trečdalių visa besivystančių salių TUI kapitalo (apskaičiuota iš VNCTC, 1983 ir VNCTAD, 1996). Afrika buvo nustumta į šalį, sumažėjus TUI į pirminį sektorių, nors yra šiek tiek pasikeitimų (VNCTAD, 1997). Lotynų Amerikos reikšmė santyki­nai sumažėjo, nors ji vis dar lieka labai svarbi. Ryškiausiai pakilo Rytų Azija, tačiau vargu ar ši padėtis išsilaikys dėl regiono ekonominės krizės. Didelės TUI įplaukos pasiekė Kiniją, kadangi MNK nujaučia milžinišką augimą dėl jos ekonominės trans­formacijos. 1994 m. TUI kapitalo įvežimas į Kiniją sudarė apie 15 proc. visos besivystančių šalių sumos, o TUI įplaukų srautai - daugiau kaip trecdalį (UNCTAD, 1996). 1 Skirti TUI kapitalą nuo jo srautų ypač svarbu, nes pirmasis imamas kaip istoriskai sukauptos TUI, o srautai matuojami kaip ivežamos ir išežamos TUI per tam tikrą laiko tarpą. 7 lentelė. Įvežamas TUI kapitalas pagal priimančias šalis 1960-1994 m., mlrd. JAV dol. (proc. skliausteliuose) 1960 1973 1980 1985 1994 JAV 7,6 17,3 83,0 184,6 504,4 (13,9) (10,4) (17,2) (25,1) (21,5) Kanada 12,9 27,6 54,2 64,7 105,6 (23,7) (16,8) (11,2) (8,8) (4,5) Vakarų Europa 12,5 60,8 200,3 244,8 972,0 (22,9) (36,5) (41,6) (33,3) (41,5) Prancūzija 22,6 33,4 142,3 (4,7) (4,5) (6,1) Vokietija 36,6 36,9 125,0 (7,6) (5,0) (5,3) Švedija 3,6 5,1 19,1 (0,7) (0,7) (0,8) Jungtinė Karalystė 5,0 14,8 63,0 64,0 214,2 (9,2) (8,9) (13,1) (8,7) (9.1) Japonija 0,1 1,3 3,3 4,7 17,8 (0,2) (0,8) (0,7) (0,6) (0,8) Afrika 3,0 4,8 20,8 27,0 55,0 (5,5) (2,9) (4,3) (3,7) (2,3) Lotynų Amerika 8,5 20,9 48,0 76,3 199,2 (15,6) (12,5) (10,0) (10,4) (8,5) Besivystančios Azijos šalys 4,1 8,0 38,0 91,8 334,8 (7,5) (4,8) (7,9) (12,5) (14,3) Centrinė ir Rytų Europa 0,1 0,2 19,7 (0,8) Bendra suma pasaulyje 54,5 166,7 481,9 734,9 2342,2 ŠaItiniai: Dunning, 1988; UNCTAD, 1996. Dėl TUI koncentracijos EBPO šalyse daugelis skeptikų pareiškė, kad TUI srautai labai priklauso nuo regiono, tiksliau, kad jie telkiasi apie Europos (E5), NAFIA ir APEC "triadą" (žr. Hirst ir Thompson, 1996b, 4 sk.; Ruigrok ir Tulder, 1995, p. 148-151; d. UNCTC, 1991). Šiuo požiūriu pateikiami du svarbūs teiginiai: • Pirma, nors TUI kapitalą galima grupuoti pagal regionus, duomenys neabejotinai rodo ryškius TUI tarpregioninius srautus. Musų tyrimo požiūriu šie srautai - aiškus globalus reiškinys. TUI koncentracija EBPO šalyse rodo jų stratifikaciją, o ne regionalizaciją, t.y. jos netolygumą ir hierarchinę struktūrą. 8 lentelė. Išvežamo kapitalo regioninis intensyvumas 1990 m. Šiaurės Lotynų Europa Afrika Pietų Rytų Amerika Amerika Azija Azija Šiaurės Amerika 2,03 1,12 0,84 0,49 0,32 0,80 JAV 1,99 1,15 0,88 0,53 0,32 0,84 Europa 0,97 0,53 1,30 1,13 1,77 0,55 Prancūzija 1,00 0,23 1,56 1,33 0,00 0,14 Vokietija 0,82 0,52 1,55 1,00 0,46 0,38 Švedija 0,61 0,31 1,90 0,00 0,00 0,00 Jungtinė Karalystė 1,32 0,56 0,79 2,11 0,72 1,01 Rytų Azija 1,28 1,09 0,50 I,ll 0,28 1,95 Japonija 1,34 1,13 0,46 1,20 0,31 1,94 Skaičiai rodo dalį, kurią sudaro konkrečios šalies investuojamas kapitalas priimančiame regione, padalytą iš priimančios šalies dalies pasaulio TUI kapitalo apimtyje be investuojančios šalies TUI kapitalo. Kuo didesni skaičiai, tuo didesnė TUI koncentracija regione. Šaltinis: UNCTAD, 1993, p. 169. • Antra, net ir atsižvelgiant i čia pateiktų stratifikaciją, neatrodo, kad egzistuotų aki­vaizdi regioninė TUI srautų koncentracija. Skaičiavimais, kur lyginami prekybos ir TUI srautai 1985 ir 1990 m., nustatyta, kad TUI srautų regionine koncetracija yra netgi mažesne negu prekybos srautų (De Jong ir Vos, 1995). 8 lentelėje pateiktas i kitas šalis investuoto kapitalo regioninis intensyvumas. Ka­dangi matuojamas kapitalas, o ne srautai, negalima jo tiesiogiai lyginti su prekybos duomenimis, tačiau tai vis delto rodo, kad nors investuotojai prijaučia „savo regionui”, tai nelabai ryšku ir neprieštarauja tarpregioninėms TUI. Be to, tokio regioninio šališku­mo lygmuo mažesnis nei prekyboje (UNCTAD, 1993, p. 170). Iš tiesų už "triados" ribų TUI regioninis „prisirišimas” yra didesnis. 2.4 Multinacionalinė gamyba: stratifikacijos pobūdis Kadangi nacionalinės statistikos tarnybos sistemingai nerenka duomenų apie MNK ar tarptautinę gamybą, bet kokie statistiniai rodikliai yra fragmentiški ir daugiausia liečia tik gamybą. MNK veikla kiekvienoje iš šešių čia tyrinejamų išsivysčiusių kapi­talistinių visuomenių šalių bus nagrinėjama kartu su besivystancių ir pereinamosios ekonomikos šalių veikla. Kaip rodo 9 lentėles duomenys, užsienio dukterinės imonės šiame tyrime nagrine­jamose šalyse sudaro didelę pramoninės produkcijos dalį, išskyrus Japoniją. Tai, kad 9 lentelė. Užsienio įmonių dalis pramoninėje gamyboje 1970-1991 m., proc. 1970 1980 1991 Jungtinės Valstijos 3,1 3,9 14,8 Kanada - 50,6 49,0 Japonija 2,3 4,6 2,8 Prancūzija - 26,6 26,9 Vokietija 14,0 15,7 13,8 Jungtinė Karalystė 12,1 19,3 25,5 Švedija 5,2 7,9 18,0 JAV iš daugiausia vien eksportavusios TUI dabar tapo didžiausia TUI importuotoja (kaip ir eksportuotoja), rodo užsienio dukterinių imonių gausėjimas JAV vidaus pra­monėje: dešimtojo dešimtmecio viduryje jos sudarė apie 20 proc. (Ham ir Mowery, 1997). Iki aštuntojo dešimtmečio JAV pramonė akivaizdžiai pirmavo daugelyje sektorių. Kai padėtis pasikeitė, užsienio firmoms tapo pelninga įsikurti JAV. Jungtinių Valstijų mul­tinacionalinių korporacijų dalis jų privačios gamybos apimtyje (išskyrus bankus) su­mažėjo nuo trečdalio iki ketvirtadalio per 1977-1993 m., tačiau tai slepia svarbius sek­torinius skirtumus, nes JAV MNK toliau vyrauja vietinėje pramonėje (Lipsey et. aI., 1995). Šio sumažejimo priežastis, ko gero, didejantis paslaugų sektorius, į kurį MNK tradiciškai skverbiasi mažiau, o ne tai, kad JAV multinacionalinės korporacijos praran­da savo rinkos dali del užsienio dukterinių imonių. Pokariniu laikotarpiu Britanija buvo pagrindinė TUI eksportuotoja ir importuotoja. Tai rodo jos labai liberalią politiką TUI atžvilgiu. Nors iš pradžių britų MNK investici­jos buvo sukoncentruotos Sandraugos šalyse, tačiau ypač nuo aštuntojo dešimtmečio investicijos buvo sutelktos EBPO šalyse (Hood ir Young, 1997). Britų MNK pranašes­nės vartojimo prekių, chemijos ir mašinų gamyboje, todėl jos sukūre globalius gamy­bos tinklus kai kuriose šių sektorių dalyse. Antra vertus, TUI i Britaniją buvo didelės. Užsienio koncemai buvo gerokai produktyvesni nei vietinės bendrovės, o investicijos į kai kurias šakas, pavyzdžiui automobilių, buvo svarbios jų transformacijai. Dėl to už­sienio dukterinių įmonių desimtąjį dešimtmeį Britanijos pramonėje padaugėjo apie ketvirtadalį, nes užsienio kompanijos vyravo būtent automobilių ir kompiuterių pra­monėje. Be to, tenkindamos britų rinką, JAV,o dabar ir Japonijos MNK pradėjo gamy­bą Britanijoje, pasinaudodamos ja kaip placdarmu patekti i Europos rinką. Tačiau libe­ralizavus vietinių finansinių paslaugų rinką devintojo dešimtmečio viduryje, Britanija pritraukė dideles TUI i finansinių paslaugų sektorių, o kai kurias City firmas perėmė užsienio bendrovės. Taigi, nors Londono City išlaikė pranašumą kaip pagrindinis savo zonos finansinis centras, britų finansinės bendrovės prarado savo konkurenecinį pranašumą ir užleido vietą užsienio MNK. Pokariniu laikotarpiu Prancūzija ilgą laiką skatino nacionalines pirmaujančias bendro­ves. Atsirado keletas MNK, veikiančių EBPO ir besivystančiose šalyse. 1992 m. 300 di­džiausią Prancūzijos MNK daugiau kaip puse pardavimų ir daugiau kaip ketvirtis lešų buvo užsienyje (Michalet, 1997). Nors Prancūzijos vyriausybė ribojo TUI ivežimą, kai kurios minėtos investicijos buvo isileistos ir net skatintos. Devintojo dešimtmečio vidury­je Prancūzija liberalizavo TUI režimą, atsisakė daugelio savo industrinės politikos ele­mentų ir aktyviai skatino ne ES MNK įsikurti Prancūzijoje suteikiant galimybę pasiekti Europos rinką. Augant TUI ivežimui, užsienio dukterinių įmonių dalis Prancūzijos pra­monėje padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Nors Vokietija laikėsi liberalios politikos TUI atžvilgiu, ivežimas yra nedidelis, tuo tarpu jos TUI kitose šalyse yra dvigubai didesnis. Industrinų Vokietijos firmų galia ir didelis darbo užmokestis atbaidė TUI ivežimą, todėl užsienio dukterinių įmonių vieti­nėje pramonėje nedaug. Vokietijos MNK plačiau diegė gamybą užsienyje ir buvo pir­maujantys investuotojai Rytų Europoje dešimtąjį dešimtmetį. Pagrindinės gamybinės bendrovės Švedijoje nuo senų laikų dažniausiai visos yra MNK. Švedijos MNK daugiausia investavo i EBPO šalis. TUI eksporto politika buvo liberalizuota aštuntąjį dešimtmetį, tačiau jų įplaukų politika liberalizuota tik devin­tąjį dešimtmetį. TUI iplaukų ir užsienio dukterinių imonių Švedijos pramonėje pa­gausėjo. TUI įvežimq ir užsienio imonių Japonijos pramoniniame sektoriuje yra nedaug. Pa­vyzdžiui, Japonijos MNK pasinaudojusios savo konkureneiniais pranašumais automo­bilių gamyboje ir elektronikoje, perkėlė gamybą į užsienį ir tapo pagrindiniu TUI šalti­niu. Japonijos bendrovės is pradžių augo gamindamos vietinei rinkai ir eksportui, tik aštuntąjį dešimtmetį jos perkėlė gamybą į užsienį. Iki devintojo dešimtmečio TUI įplau­kos į Japoniją buvo griežtai ribojamos. Nors ir liberalizuotos, bet labai spaudžiamos TUI ivežimai liko nedideli. Akcinės nuosavybės pobūdis kliudo užsienio firmoms isi­gyti japoniškas bendroves, joms dažnai sunku prasiskverbti i uždarus Japonijos ukio gamintojų ir platintojų tinklus. Kai kuriais duomenimis, vietinėms MNK priklauso apie pusė Japonijos pramonės pridetosios vertės, o tai rodo, jog vyrauja vietinė gamyba. (Lipsey et al., 1995). Be šių šešių išsivysčiusių kapitalistinių šalių, besivystančios ir pereinamosios ekono­mikos šalys tampa vis svarbesnėmis internacionalizuotos gamybos sritimis. Tai, be kita ko, matyti is užsienio dukterinių įmonių besivystančiose šalyse skaičiaus (žr. 3 lente­lę).Ji taip pat rodo naują globalų darbo pasiskirstymą. Tačiau MNK įsitraukimo būdai labai skiriasi. Dar gana neseniai užsienio MNK sudarė nedide­lę nacionalinės gamybos dalį daugelyje besivystančių šalių, taip pat ir Indijoje. Tarp kitų Azijos salių tik apie 10 proc. Korėjos ir 20 proc. Taivano pramoninio produkto priskiriama užsienio MNK. Tai iš dalies rodo TUI įvežimų apribojimus (žr. Lipseyet al., 1995). Padėtis Honkonge, Indonezijoje ir Tailande taip pat panaši. Pavyzdžiui, Ma­laizijoje užsienio MNK sukuriama daugiau kaip 40 proc. pramoninės gamybos pride­tosios vertės, Singapūre atitinkamai - (apie 70 proc. žr. Lipsey et al., 1995). 10 lentelė. TUI j pereinamosios (buvusios planingos) ekonomikos šalis 1993 m. Grynasis TUI įvežamas, mln. JAV dol. Procentai nuo BVP Procentai nuo bendrųjų vietinių investicijų Bulgarija 55 0,5 2,7 Kinija 25800 4,5 10,9 Čekijos Respublika 950 3,4 20,0 Estija 160 3,2 12,5 Vengrija 2349 6,9 34,4 Kzachstanas 150 0,6 1,8 Latvija 20 0,4 3,5 Lietuva 12 0,2 1,4 Moldova 14 0,3 0,4 Lenkija 1715 2,0 12,4 Rusijos Federacija 700 0,2 0,8 Slovėnija 112 0,9 4,5 Ukraina 200 0,2 2,2 Uzbekistanas 45 0,2 0,7 Vietnamas 300 2,5 11,8 Kitur padėtis taip pat smarkiai skiriasi. Kinijos ekonomika labai keičiasi - devintojo dešimtmečio pražzioje faktiškai ten nebuvo užsienio firmų, o pastaruoju metu jose jau sukuriama apie 10 proc. pridėtosios pramoninės gamybos vertės (ir ši dalis sparčiai didėja) bei 19-20 proc. visų privačių įmonių produkcijos (Ramstetter, 1998). Vien Gu­andong provincijoje užsienio MNK produkcija sudaro mažiausiai trečdalį visos gamy­bos apimties. Daugelyje Lotynų Amerikos šalių užsienio MNK dalis vietinėje pramo­nėje yra maždaug apie 30 proc. Mažai duomenų turime apie Afriką, ir nors MNK vaid­muo kai kuriose šakose gali būti reikšmingas, apskritai jų dalis visoje gamyboje tikriausiai yra nedidelė. Nors pereinamosios ekonomikos šalims tenka nedidelė (tačiau didėjanti) TUI kapita­lo ir srautų dalis, jos greitai buvo įtrauktos i MNK gamybinius tinklus. 10 lentelės duomenimis, TUI srautų indėlis į investicijas šiose šalyse dabar yra gana svarbus. Kini­jos ir Vietnamo duomenys tikriausiai gerokai nuvertinti. Iš tiesų šie skaičiai turetų būti didesni nei kitų besivystančių šalių. Mažiau nei per dešimtmtį Europos MNK, ypač automobilių pramonėje, įtraukė Rytų Europos ūkius į savo gamybinius tinklus. Kaip jau mineta, reikšmingos ir auganęios yra besivystančių šalių TUI ir daug :MNK yra kilusių biūtent iš šių šalių. 1993-1995 m. penkiasdešimties didžiausių MNK, kilusių iš besivystančių šalių, užsienio turtas padidėjo apie 280 proc., palyginti su pasaulio didžiau­siųjų MNK šimtuko (beveik vien iš EBPO) 30 proc. (UNCTAD, 1997, p. 8). Globalios gamybos modeliai tampa sudėtingesni nuosavybės ir valdymo geografijos prasme. Kintantis tarptautinės gamybos stratifikacijos pobūdis rodo ne tik sudėtingesnį glo­balų darbo pasidalijimą, tačiau ir yra glaudžiai susijęs su globalios gamybos sektorių 11 lentelė. TUI kapitalo pasiskirstymas tarp pirminio, antrinio ir tretinio sektorių 1970-1994 m., proc. 1970 1975 1980 1985 1990 1994 Išsivysčiusios šalies investicijų eksportas Pirminis 22,7 25,3 18,5 18,5 11,2 8,7 Antrinis 45,2 45,0 43,8 38,7 38,7 37,4 Tretinis 31,4 27,7 37,7 42,8 50,1 53,6 Išsivysčiusios šalies investicijų importas Pirminis 16,2 12,1 6,7 9,2 9,1 Antrinis 60,2 56,5 55,2 46,2 42,5 Tretinis 23,7 31,4 38,1 44,5 48,4 Besivystančios šalies investicijų importas Pirminis - 20,6 22,7 24,0 21,9 Antrinis - 55,9 43,6 49,6 48,6 Tretinis - 23,S 22,7 26,4 29,S struktūros pokyčiais. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo dauguma TUI buvo sutelkta pir­minių produktų sektoriuje (Jones, 1996, p. 61). Tačiau, kaip rodo lentelė 11, TUI i pirminę gamybą nuo to laiko linkusios mažėti. Mažejant bendrai pirminei gamybai pasaulio ekonomikoje, šaltojo karo laikotarpiu daugelis besivystancių salių nacionali­zavo gavybos pramonę. o šių šakų MNK dažniausiai susitelkė žaliavlų apdirbimo ir paskirstymo srityse, nors nemažai didelių MNK vis dar dominuoja gavybos ar žemes ūkio, taip pat apdorojimo ir paskirstymo veikloje. Pastaruoju metu MNK priklauso didžiausia pasaulio 'apdirbamosios pramonės eks­porto dalis. Augant tarptautiniam apsiriipinimui iš dukterinių įmonių ir subrangovų, prekyba pusfabrikačiais išaugo, kai MNK išplėtė savo gamybos procesus tarptautiniu lygmeniu. Taip MNK naujq globalų darbo pasidalijimą kuria per vidinę bendrovių prekybą, nes gamyba organizuojama pasauliniu mastu, kad būtų pasinaudota mažesnėmis gamybos išlaidomis ar specifinėmis nacionalinėmis konku­rencijos sąlygomis. Šiuo požiūriu MNK reikšmė apdirbamosios pramonės eksportui kai kuriose naujai industrializuotose šalyse vis didėja (Blomstrom, 1990). MNK užsie­nio dukterinėms įmonėms šiuo metu priklauso 25 proc. ar daugiau viso eksporto iš G5 salių (JAV, JK, Vokietijos, Prancūzijos ir Japonijos). Be to, net ir tuomet, kai eksportuoja smulkios ir vidutinės įmonės, susitarimai su MNK dėl paskirstymo ar marketingo dažnai yra lemiamas dalykas norint apsisaugoti einant į pasaulio rinkas. Nors didžioji TUI dalis sukoncentruota gamyboje, TUI į paslaugų sferą nepaprastai išaugo ir dabar sudaro didelę tarptautinio verslo ir TUI kapitalo dalį. Daugiausia ši veikla sutelkta tradicinėse bankininkystės ir prekybos srityse, tačiau neseniai išaugo ir kituose sektoriuose: kitų finansinių ir verslo paslaugų, duomenų apdorojimo ir turiz­mo. Iš dalies tai yra MNK sukurtos tarptautinės paslaugų prekybos infrastruktfuos rezultatas. Kai MNK veikia užsienyje, joms reika­lingos atitinkamo standarto paslaugos kaip ir "namie". Tai paskatino globalų buhalte­rijos, teises ir korporacinių finansinių paslaugų pletrą. Didziulį tarptautinio verslo au­gimą paslaugų sektoriuje lydi šiek tiek menkesnė tarptautinio verslo plėtra mažmeni­neje prekyboje ir paskirstymo sferoje. Tokia kintanti šios veiklos pusiausvyra - išskirtinis šių laikų bruožas. 3. Istorinės verslo globalizacijos formos Kartais teigiama, kad tiesioginės užsienio investicijos tik pastaruoju metu pasiekė klasikinio Aukso standarto am­žiaus lygi. Šis teiginys, gal ir tinkantis keletui EBPO ir besivystančių salių, klaidina dėl keturių priežasčių : • Pirma, kaip pažymėta anksčiau, šiuolaikinės tiesioginės užsienio investicijos, kapitalo apimtys nėra pakanka­mai įvertintos; • Antra, amžiaus pradžioje, verslo galimybės organizuoti tarptautinę gamybą buvo ribotos, nes didžioji transnacionalinės verslo veiklos dalis buvo žaliavų gavyba, prekyba ir finansai, o ne gamyba. • Trečia, ankstesniu laikotarpiu gamybos ir vadybos technologijos nebuvo labai paplitusios, nes imperijos ekonomika išlaikė ryškų darbo pasidalijimą tarp šiaurės ir pietų. • Ketvirta, vien TUI įvertinimo duomenys tik iš dalies parodo tarptautinės gamybos apimtis. Kaip pažymėta, TUI rodo tik dalį visų investicijų i užsienio gamybą 1996 m., o naujų globalios gamybos ir paskirstymo formų augimo (subrangovines sutartys ir strateginiai aljansai), neskaitant užsienio padalinių nuosavybes, užfiksuoti nepavyksta. Palyginti su ankstesniais verslo globalizacijos laikotarpiais, šiuolaikinė fazė yra ir ekstensyvesnė ir intensyvesnė matuojant TUI, MNK skaičių ir dydį, užsie­nio dukterines įmones ir kt. Kaip pažymi Gopinath' as, šiandien "gamybiniai pajėgu­mai neįtikėtinai yra pasklidę daugelyje besivystančių ir industrinių šalių". Nors iki 1914 m. TUI srautai, palyginti su nacionaline ekonomine veikla, buvo gana dideli, dabar jie, ko gero, net didesni. Nors investicijos sutelktos išsivysčiusiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, dešimtąjį dešimtmetį pastebima didžiulė investicijų banga i anksčiau neprieina­mas šalis, tokias kaip Kinija ir Rytų Europa, o daugelis besivystančių šalių tapo atvires­nės ir patrauklesnės TUI. Susiformavus pasauliniams gamybos ir pa­skirstymo tinklams, verslo globalizacija pasiekė ir svarbias daugelio šalių ekonomikos industrinės bazės sritis, nes MNK ir jų kontroliuojami gamybos tinklai yra linkę veikti pažangiausiuose ūkio sektoriuose, kurie yra gyvybiškai svarbūs naciona­linės ekonomikos turtingumui ir saugumui. Daugelis įeinančių ir išeinančių investicijų srautų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse pastaruoju metu nu­kreipta į paslaugų sektorių. TUI perkelimas i paslaugų sferą - dar vienas skiriamasis šiuolaikinės epochos bruožas. Tuo tarpu klasikiniame Aukso standarto amžiuje tarp­tautinis verslas buvo labiau sukoncentruotas i pirminį sektorių. TUI ir globalios gamy­bos erdvinė struktūra kinta, nors jos vis dar labiausiai sutelktos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, nes perei­namosios ir besivystančios ekonomikos šalys tampa svarbia MNK gamybos ir užsienio investicijų vieta. Be to, kai kurios naujai industrializuotos šalys tampa svarbiais TUI srautų šaltiniais, o MNK, įsikūrusių šiose šalyse, gausėjimas yra naujas svarbus reiški­nys. Šiuo požiūriu globalios gamybos stratifikacija skiriasi nuo klasikinio Aukso stan­darto amžiaus stratifikacijos. Greita globali tarptautinio verslo konkurencijos sklaida yra dar vienas skirtumas, palyginus su ankstesniais laikotarpiais. Globalių, beveik momentinių komunikacijų infrastruktūra iš esmės pakeičia firmų galimybes organizuoti savo veiklą globaliu mastu, jų sugebėjimą pritaikyti organizacines formas ir gamybos pakopas prie spar­čiai besikeičiančių konkurencijos sąlygų, suderinti prekių ir paslaugų srautų judėji­mo greitį gamybos ir paskirstymo tinkluose. Šiuo požiūriu transnacionalinis verslas ir gamyba įgijo įvairias organizacines formas, kur klasikinė, labai centralizuota, ver­tikaliai integruota korporacija yra tik viena iš jų. Gamyba užsienyje taip pat tampa vis svarbesnė MNK. Pagal prekybos ir plėtros organizaciją (IT Prekybos ir plėtros konferencija) didžiausios MNK tampa labiau transnacionalinės nei, ko gero, bet kada anksčiau. Dunningo skaičiavimais, 1982 m. užsienio gamyba sudarė 30 proc. bendrosios 500 svar­biausių pasaulio gamybinių kompanijų gamybos apimties (1993b, p. 37), ir šis skaičius nuolat auga. Didžiausių 350 kompanijų užsienio pardavimai išaugo nuo 30 iki 40 proc. jų bendrosios pardavimų apimties per aštuntąjį dešimtmetį, tuo tarpu 1980 m. apie trečdalis bendro jų turto buvo užsienyje. Tarp svarbiausių 100 (ne­finansinių) MNK (nustatytų pagal turto dydi užsienyje) užsienio pardavimai 1994 m. sudarė iki 55,3 proc. jų pardavimų apimties. Toms pačioms bendrovėms priklausė treč­dalis pasaulio TUI kapitalo. Be to, tų 100 MNK, apie kurias yra duomenų, 49,5 proc. turto ir 46,9 proc. darbuotojų yra užsienyje. Pagrindinėms MNK, kilusioms iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių ar iš kitur, užsienio veikla jau nėra (jei kada buvo) papildoma korporacijos procesų dalis, kaip dažnai teigia skeptikai, o vis labiau tampa pagrindine. Be to, konkurencijos sąlygos ir globali infrastruktūra paskatino ir mažų bei vidutinių įmonių gamybos ir paskirstymo transnacionalizaciją, todėl tarptautinė verslo veikla jau nėra vien tik milžiniškų korporacinių imperijų monopolis, nors neabejotinai jos lie­ka vyraujančios. Šiuo požiūriu šiuolaikinė gamybos globalizacija nėra tik MNK kili­mas ar TUI gausėjimas, kaip dažnai mano daugelis skeptikų ir hiperglobalistų, bet tai daug platesnis ir apimantis verslo tinklų globalizaciją procesas. Tačiau šiuolaikinės glo­balios korporacinės imperijos (Ford, GM, Hoescht, BP, ir kt.) įgijo daug didesnę galią ir įtaką nei kada nors anksčiau (Korten, 1995: Strange, 1996). Nors per pastaruosius tris dešimtmečius vyko ryški transnacionalinės gamybos eks­pansija, ji tapo labiau institucionalizuota, kai strateginiai aljansai, subrangovines sutar­tys, bendros įmonės ir kitos sandorių formos sureguliavo firmų sutartis ir tinklus. Tokius susitarimus skatino TUI ir kapitalo judėjimo kontrolės bei kitų ribojančių priemonių liberalizavimas. Tam tikra prasme tai yra grįžimas prie pa­lankesnių dvidešimtojo amžiaus pradžios investavimo sąlygų, tačiau be imperinių pri­oritetų ir politikos suvaržymų. Tai rodo besikeičiantys stratifikacijos modeliai, kai dau­giau TUI srautų nukreipiama i naujai industrializuotas ir besivystančias šalis, globalios gamybos organizavimas skatina naują darbo pasidalijimą, o verslo transnacionalizaci­ja besivystančiose šalyse tampa akivaizdžiu globalios politinės ekonomijos bruožu. Nepaisant kai kurių panašumų su praeitimi (pvz., vis dar egzistuojančią imperinių ryšių poveikio - Europos TUI ir MNK), šiuolaikinė verslo ir gamybos globalizacija per­tvarkė "tai, kokios prekės ir paslaugos kur ir kieno yra gaminamos". Žinoma, multinacionalinė gamyba vis dar sudaro mažąją visos pasaulio gamy­bos dalį. Tačiau nuolat didėjanti jos svarba turi didelę reikšmę nacionalinių valstybių ekonominiam savarankiškumui ir suverenitetui, nors specifinę jos įtaką sąlygoja nacio­nalinio įsitraukimo i globalius gamybos tinklus modeliai. 4. MULTINACIONALINĖS KORPORACIJOS Multinacionalinės korporacijos (MNK) ar transnacionalinės korporacijos (TNK) yra korporacijos/įmonės, kurios gamina produkciją ir teikia paslaugas nemažiau dviejose šalyse. Kitaip sakant, tai įmonė, kuri per tiesiogines užsienio investicijas kontroliuoja ir valdo padalinius daugelyje šalių. Tiek TNK tiek MNK yra labai panašios ir glaudžiai susijusios, tik TNK – tai korporacijos, kurios motinės įmonės kapitalas priklauso vienos šalies kapitalui, o filialai įsikūrę įvairiose pasaulio šalyse, o MNK - tai korporacija, kurios motininės įmonės kapitalas priklauso dviems ar daugiau šalių, o filialai įsikūrę taip pat įvairiose pasaulio šalyse. Multinacionalinės korporacijos apima apie du trečdalius pasaulio gamybos, o maždaug trečdalį šios prekybos sudaro vidinė prekyba tarp tos pačios kompanijos padalinių. Multinacionalinės korporacijos pagrinde kuria ir skleidžia technologijas, kadangi apima apie 80 proc. pasaulio technologijų prekybos ir didesnę privačių tyrimo bei projektavimo darbų dalį. Multinacionalinės korporacijos tapo pagrindiniais tarptautinių finansinių rinkų žaidėjais dėl milžiniško kapitalo poreikio ir vis atsirandančio grynųjų pinigų pertekliaus. Labiausiai multinacionalinės korporacijos siejamos su gamybos ir paslaugų internacionalizacija: jos gali būti laikomos išplitusiais po regionus ir kontinentus verslais. Anot Wilkinso, „multinacionalinė įmonė nepalieka šalies a dėl šalies B. Ji išsiplečia už tėvynės sienų bei pasilieka savo šalyje, nors ir plisdama daugelyje svečių kraštų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!