Tarptautiniai ekonominiai santykiai – viena iš svarbiausių valstybių tarpusavio bendradarbiavimo formų, be kurių praktiškai neįmanomas sėkmingas bet kurios pasaulio valstybės gyvavimas. Pasaulio ekonomikai tapus globaliai, jos funkcionavimas visiškai neįsivaizduojamas be tarptautinių ekonominių santykių – tarptautinio darbo pasidalijimo, gamybos specializavimosi ir kooperavimosi, tarptautinės prekių ir paslaugų prekybos, tarptautinių sutarčių sistemos, reglamentuojančios ekonominius santykius bei tarptautinių finansinių ir ekonominių organizacijų. Tokiu būdu valstybės atsiribojančios nuo globalios ekonomikos tuo pačiu metu lieka pasaulio vystymosi pakraštyje.
Šiame darbe bus bandoma panagrinėti tarptautinių ekonominių santykių sąvoką apibrėžiančius elementus – tarptautinę prekybą, jos ekonomines prielaidas, pobūdį bei struktūrą, tarptautinės prekybos naudą, kurią gauna jos dalyviai, tarptautinės prekybos politiką ir aplinkybes, kurios skatina importo apribojimus, muitų bei kitų priemonių įvedimą, taip pat tarptautines investicijas, nepamirštant skirti dėmesio ir Lietuvos tarptautinių investicijų klausimui.
Šiuolaikinių tarptautinių ekonominių santykių pagrindinės sritys
• Tarptautinė prekyba
• Tarptautinė darbo migracija
• Tarptautiniai valiutiniai santykiai
• Tarptautinai kapitalo judėjimai
• Tarptautinė ekonominė politika
Tarptautinių ekonominių santykių struktūra
Tarptautinių santykių struktūroje išskiriami šie elementai:
1. Tarptautautinis darbo pasidalijimas;
2. Tarptautinė prekyba.;
3. Kapitalo išvežimas ir investicijos;
4. Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai.
5. Tarptautinė darbo rinka;
6. Tarptautinė ekonominė integracija.
Tarpt. santykių struktūra nėra stabili sustingusi. Veikiama vidinių ir išorinių ekonominių veiksnių ji nuolat keičiasi kokybiškai ir kiekybiškai. Ypač didelę reikšmę pokyčiams turi netolygus nacionalinių ūkių augimas.
Tarptautinių santykių ideologija
Yra skiriamos trys grupės: Liberalizmo, Nacionalizmo ir Marksizmo ideologijos.
Liberalizmas – šio judėjimo pradininkas A. Smitas, D, Rikardo, J. S. Milis. Išaukština laisvąją rinka, pasisako prieš valstybės kišimąsi į ekonomiką. Į pirmą vietą iškelia individualius interesus, mano, jog žmonių siekimas gerinti savo padėtį yra toks stiprus, kad jei jiems netrukdysim, valstybė suklestės. Jei praranda pusiausvyrą, tai rinkos mechanizmas priverčia ją atsistatyti. Jei paklausa viršija pasiūlą, gamina mažiau prekių, pusiausvyra atsistato.
Nacionalizmas – patyrė keletą metamorfozių, keitėsi ir jų pavadinimai: merkantilizmas, vokiečių ekonomistų mokykla, keinsizmas.
Merkantilizmasas: kad pinigai virstų kapitalu, turi sukurt pridedamąją vertę. Tapatindami pinigus su turtu, reikalavo plėtoti užsienio prekybą; eksportas turi viršyti importą,...
Šį darbą sudaro 5056 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!