Tarptautiniai ekonominiai santykiai

T.e.s. negalima sumažinti importo,neatsižvelgiant į kitų šalių interesus.Tarpt.infliaciją galima mažinti:įšaldyti kainas.Valstybės sienos saugomos dėl politinių ir ekonominių priež. T.e.s.elementai:1tarptaut.prek.2investicijos3tarp.atsiskaitymai. Santykių užuomazga:kai augo gyv.sk.,jie išplėyė sienas tarp gretimų šali,kūrėsi nauji įstatymai,santykai,atsirado grupė žmonių,kuri tenkino būtent tuos poreikius t.y. pirkliai-seniausi prekybos atstovai.Tokių santykių dėka susiformavo mūsų visuomenė.Tokios tautos gyveno vid.jūros baseine,jų ir mainų dėka ūkis buvo pertvarkytas. Išvienos pusės tai politiniai, o iš kitos ek.santykiai,abipusė kilmė.Tarp.prek. veikia 2 aspektais:išplečia savo galią už šalies ribų,taip gali perduoti savo kultūrą,papročius,mentalitetą. Vidaus ir užsienio prekyba. David rikardo analizavo gamybinius veiksnius.Apyvartinis kapitalas juda l greitai tarp šalių,taip pat juda darbas,transportas. 1.Kiekviena šalis turi savo valiutą,atsiskaitymai vyksta to krašto valiuta 2. Perkamoji pinigų galia,kainų skirtumai priklauso nuo valstybės ek galios,krašto ūkio struktūros 3. Krašto finansinė sistema priklauso nuo administracijos,ūkio struktūros,kiekviena šalis turi socialinių išlaidų paskirstymą. T.e.s. užuomazgos,kai susiformavo valstybė su atskirom sienom ir pinigais,įstatymais,kalba.Europoje 15-16a. ...Pasaulinių ek.s. pobūdį sprendžia ekonominiai subjektai-valstybės(300). Valstybių skirtumai pagal kriterijus: 1.Gamybinių šalių išsivystymo lygis 2.Gamyb.santykių pobūdis. Šalys skirstomos į: 1.Industrines 2. Socialistines(kinija,vietnamas,Kuba) 3. Besivystančios šalys(buvusios socialistinės) Pagal politologus: 1. Išsivysčiusios šalys su rinkos ekonomika(jav ir Japonija) 2.Išsivysčiusios š. Su planine ek(Rytų šalys) 3.Besivystančios šalys(buvusios soc.) Dažnai išskiriamos bendrus interesus turinčios šalys: OPEC-naftą eksportuojančios,35proc.visos produkcijos. Kodėl tarptautiniai santykiai yra būtini? 1.Didėja gyv.sk 2. Pasaulio mažėjimo problema,jis tankėja 3. Gamtiniai ištekliai nevienodi skirt.šalyse 4.Maisto problema 5.Laisvų gėrybių deficitas. Ūkinės veiklos industrializacija. Ek. Augimą skatina naujų žaliavų atradimas. Viena valstybė negali iškilti be kitos valstybės nuosmukio. Ek ryšių formos: 1.Užsienio prek. 2.Bendra veikla sutarčių pagrindu 3.Užsienio investicijos. 2 veiksniai – pasaulio ek varomosios jėgos: 1. gyv sk didėjimas 2. Mokslo ir tech. Pažanga. Liet. Integracija į es rinką išplės realizavimo rinkas,sudarys prielaidas užsienio prekybos pagyvėjimui, prekių ir paslaugų gamybos reorganizavimui tech.pažangai. Liberali Liet užsienio politika gali privesti prie siauros specializacijos,nes ji pavojinga rinkai. Pasaulio ūkio gamybos internacionalizacija Internac. Stiprina šalių priklausomybę ir gamybos procesą. Neblogai šį procesą atspindi tarp.prek. Tarptautinio darbo pasidalijimo vystymosi tempo koeficientas atspindi gamybos jėgų internacionalizavimą.Jis skaičiuojamas lyginant prekių eksporto(augimo) indexą su bendru visuomeniniu(produkto) indexu. K=E/V kai K>1 tai užsienip prek vystosi sparčiau už materialinių paslaugų gamybą(internac.proc. gilėja,daugiau santykių su užsienio šalimis),kai K1 dėl amortizacijos,mokslo,technikos pažangos,vėliau procesas sulėtėjo,bet vistiek buvo daugiau už 1. Rinka prisotinta todėl reikia orientuotis į eksportą į užsienį.Išsivysčiusiose,besivystančiose š. Auga asmeninis ūkis,plečiasi vidaus rinka,nes neužpildyta rinka plečiasi ekstensyviai,todėl k1 elastinga.elygu1-vienetinis elast(proporcinga). E Monopolijų politika priklauso nuo to,kokią rinkos dalį kontroliuoja ar gali tą produktą gaminti kitos š. Jei kontroliuoja 15-20proc. Rinkos tai monopolija turi didelę įtaką. Tokios produkcijos tarpt.rinkoje situacija gana gera.Tokių monopolijų gana daug. Jos gali vykdyti dempinga,nuo jų galios ir poltikos priklausys ir kainų lygis.Dempingas nuostolingas,tačiau kartu gali būti ir naudingas monopolijai. Pasaulinis ūkis. PŪ esmę sudaro tarp darbo pasidalijimas ir ek. Bendradarbiavimas.PŪ apima industrines ir kt šalis. PŪ-tai ne visuma tai ne bendras ūkis.PŪ sieja objektyvūs ryšiai,priklausomybė,bendradarbiavimas. Tarp.santykai palaikomi per tarp.prekybą,kapitalo investicijas,vertybinių popierių ir valiutų judėjimą,dvišalę gamybos specializaciją ir korporaciją. PŪ susiformavo atsiradus laisvai prekybai. PŪ formavimosi etapai:1.nac.ūkio kūrimasis ir pradinio kapitalo kaupimas.Ūkyje ideologija tokia-merkantilizmo ideologija vyravo kuri viską skyrė vidaus rinkai ir jo poreikiams tenkinti,vykdyti tarp.prekybą,bet prekybos balansas turi būti teigiamas(mažiau importuojama nei exportuojama. Merkantilistai pasisakė už valstybės kišimąsi į ūkį,reikia vystyti manufaktūras ir apsaugoti rinką(savo)muitais.vyravo protekcionizmas. 2. 19-20a. nac ūkio įtraukimas į pū. Tam įtakos turėjo masinė gamyba,tech.pažanga,dalis perteklinių prekių eksportuojama,importuojama žaliava. Valstybių ūkiai pamažu tampa atviri:viskas stiprinama sutartimis,kurių pagrindu buvo reguliuojamos PŪ. Integracijos procesai pagreitino įv. ūkių įsiliejimą į įv. regioninius,ekonominius susivienijimus.Protekcionizmas mažėja. Ek integracija,šakos integruojasi.Ek.regioninė integracija-integr.tam tikroje teritorijoje(ji yra aukščiau už 1-ąją integr.) Karteliai-susivienijimai atsiranda dėl noro valdyti rinką ek.priemonėmis. 3. 20a.2pusė-nuo 50metų l.stiprėjo valstybės vaidmuo rengiant ir įgyvendinant įv.tarpt. projektus.Esminis ek.jėgų perskirstymas: iki 60m. jav,japonija vokietija ir kt padėjo lyderiauti.Atsirado daug nepriklausomų š.-besivyst.š. Keičiasi visa PŪ struktūra.Sustiprėjo ek.reg.interg.(daugiašalė,dvišalė).ES pagamina 30proc. Pasaulio produkcijos.PŪ‘e yra stambios transnac.korporacijos,jos turi nuosavybę ir valdo ūkius mažiausiai 2 šalyse. Turi didelę vadybinę patirtį.Politinė strategija gerai išdirbta.Transnac.korp.-didekių valstybių įsigalėjimo įrankis. Vyksta pastovi konkurencija tarp tarp tai pačiai sistemai priklausančių šalių.4. pramoninė revoliucija,atsirado mašinininė gamyba,išaugo darbo našumas,prekių gamyba įgavo masinį pobūdį,prieita prie tarp. Darbo pasidalijimo pagristo specializacija,kurią nulemia šalies ek.lygis,darbo jėgos struktūra,vyraujantys ek. Santykai ir kt.buvo manufaktūros,darbo pasid.l.menkas,PŪ apėmė visas š. Šis proc.suformavo pastovius ilgalaikius stiprius ryšius tarp valstybių. Svarb.tarpt.darbo pasid.formos:specializacija ir kooperacija(grindžiama tam tikros ūkio šalies šakos plėtojimu,kurios gamybos kaštai mažiausi,susiduriama su santykiniu ir absoliučiu dėsningumu. Absoliut.pranaš.kai šalis gamina prekę mažais kaštais lyginant su kt šalim,esant šiam pranašumui pravartu specializuotis. Santyk.pranaš. nustatomas remiantis alternatyviais kaštais (vienos prek.kaštus lyginant su gamybos sąnaudomis) Kurios prek kaštai mažesni,tą prekę gamins specializacija,plės tarp.mainus.specializuojasi kad plėstų apimtis. Investicijos 19-20a. Kapitalo migracija įgavo masinį pobūdį. Kapitalo dydis rodo poreikio dydį todėl jis juda iš vienos šalies į kitą. Pelnas susietas su rizika, kur rizika didesnė ten pelnas didesnis. Seniau kapitalas buvo investuojamas į draugiškas šalis. Kapitalo dydžiui įtakos turėjo susiekimas. Priežastys skatinančios kapitalo judėjimą: 1) objektyvios: kai atsiranda kapitalo perteklius savoje šalyje; jeigu yra sąlygos investuoti į kitas šalis nac.kapitalui naudinga; jeigu yra galimybė įsitvirtinti svetimoje šalyje; kapitalo neatitikimas įvairiose šalyse kapitalas užsienyje investuojamas jei yra pigi darbo jėga. 2)subjektyvios: neprognozuojama politinė aplinka; palanki teisinė apl.; palankūs mokesčiai; jei yra išvystyta g-bos infrastruktūra; gerai sutvarkyta biurokratija. Kapitalo migravimas spartina: technologijų tobulėjimą tada šalys gali įsitvirtinti su savo konkurencinga produkcija. Neigiamos pasekmės į silpnąsias šalis įvežama ekologiškai nešvari technologija, siekiama apriboti vietinės valdžios ekonominį savarankiškumą. Dėl šių požymių atsirado antiglobalistiniai judėjimai: priklausomybė, autonominio ir savarankiško vystymosi, ekonominio vystymosi mokykla. Judėjimo kūrėjai įsitikinę jog PŪ leidžia paimti iš besivystančių šalių pelną ir pervesti į išsivysčiusias, kuris naudojamas tolesniom invazijom. Kapitalo pervedimo formos 1) susiję su dovanojimais, kontribucija, reparacija, restitucija. 2)investicijos 3)transferuojamos. Investicijų teorijos (klasikinės mokyklos, tobulos konkurencijos) 1) monopolistinio pranašumo teorija teigia,kad užsienio investicijas vykdo oligopolinių pramonės šalių atstovai o ne firmos veikiančios tobulos konkurencijos sąlygomis 2) produkto ir g-bos veiksnių rinkų netobulumo teorija, 1-osios teorijos tęsinys įsiveržusios į svetimą rinką pateikia produktą tobulesnį nei siūlo vietiniai, ima diktuoti savo sąlygas. 3) tarpt. produkto gyvavimo ciklo teorija, pagrįsta,kad priverstos investuoti į kitas šalis kad neprarastų eksporto rinkos 4) sekimo paskui įmonę lyderę teorija, jei oligopolija investuoja į kt.rinką kiti seka,nes yra įsitikinę,kad oligo žino geriau. 5)kryžminė investicijų teorija, oligo investuoja viena į kitą kur mažiausi g-biniai motyvai 6) internacionalizavimo t. Investuoja į tą šalį kur yra filialas 7)Elektinė Deringo t. Investuoti užsienyje reikalingi 3 firmos pranašumai: reikia turto kurio negali įsigyti konkurentas; firma turi žinoti jog geriau svetimoje šalyje investuoti negu parduoti licenziją; firma turi būti įsitikinus kad fitoje šalyje investuoti pelningiau nei savoje Rizikų kvalifikacijos 1) valiutinė 2)makroekonominė 3) nacionalizavimo 4) teisinės aplinkos sukeliama 5) rizika surišta su neramais darbo rinkoje Kapitalo investicijų formos 1 tiesioginės (užsienio) skiriamos įmonės steigimui, reorganizacijai, investitorius tampa tampa įmonės savininku, dalyvauja valdyme, turi balso teisę. Skirstomos pagal paskirtį: naujos technologijos įsigijimui; užsienio šalies veikiančių įmonių akcijų obligacijų pirkimui, Užtenka supirkti 25proc.akcijų ir gali disponuoti turtu. 2 portfelinės skiriamos vertybinių popierių supirkimui, investuojama į kitos šalies popierius, platinamos obligacijos ir paprastosios akcijos. Neleidžia valdyti įmonės. Skirtumas nuo 1 nes ši susijęs su kitų šalių valdymo problemomis. 3 skolinamojo kapitalo tai piniginis kapitalas kurį viena šalis skolina kitai ir kuris duoda palūkanas, sudaromas paskolos sandoris, nustatomi grąžinimo terminai. Yra 2 dalys pinigų ir kapitalo rinkos. Pinigų rinka- trumpalaikės paskolos iki 1m. Pinigai naudojami papildyti įmonės apyvartines lėšas, kapitalo rinka- vidutinės trukmės ir ilgalaikės paskolos filialų ir įmonių steigimui. Kapitalo nutekėjimas- pinigų pervedimas iš vieno banko į kitą 4investicijos ekonominės pagalbos forma teikiama valstybėm ir org. Nemokamai arba su lengvatom, keliami įvairūs politiniai ir ekonominiai reikalavimai Naujos kapitalo investicijų formos (atsirado 20a2pusėj susiję su dabartiniais tarpt.prekybiniai ir fin.santykiais: 1)licenzijų pardavimas leidimas komercinis įformintas susitarimas naudotis ženklu pirkėjui ir pardavėjui. Frančizė –licenzijų verslo atmaina, teisių perdavimas vienos įmonės kitai teikti paslaugas tam tikram laikui, jų teisės tik vienai įmonei, keliom neišskirtinė teisė, kad ją gauti reikia santykinai nedaug kapitalo 2)lizingas nuomos sutartis atsirado telefonų g-boje 1952m JAV ,6 deš.pab. jis paplito Europoje 1995m Vilniaus banke. Pagal lizingo rodiklius jis pirmauja Australijoje. Lizingas nuomos sutartis, sistema apjungianti nuomą ir kreditavimą. Yra 96 lizingo formos. Jos sutartys būna trumpalaikės ir ilgalaikės (daugiau 20m) Suteikia palūkanas ir praplečia kilnojamo ir nekilnojamo turto realizavimą. Lizingo kompanija perka objektą ir suteikia teisę disponuot šiuo turtu per nustatytą laikotarpį. 20-30% pradinis įnašas o palūkanos 18-20proc. Lizingą galima jau ir išpirkt. Dabar naudojamos virš 30 jo atmainų. Eksporto lizingas piniginis sandoris kuris suteikia lizingo bendrovei pirkti kilnojamą turtą savo šalyje ir išnuomoti lizingo gavėjui gyvenančiam užsienyje. Importo l. tada kai lizingo davėjas perka užsienyje ir išnuomoja savo šalies firmoms. Sublizingas finansinė operacija mažiausia iš 3 šalių subjektai turi dalyvauti: 1)pagr.lizingo suteikėjas 2)tarpininko funkcijas atliekantis(atsakingas tik už fin.sutartį o atsakomybė lizingo gavėjui) 3)lizingo gavėjas. Faktoringas tarpininkavimas, fin.-prekybinė operacija kurią atlieka spec.faktoringo firmos: faktoriai ir bankai. Pvz:bankai superka įvairių įmonių skolas už mažesnę kainą o parduoda už brangiau. Įmonės kreditorius skolos pardavėjas gaunantis gryn.pinigus iš faktoringos įmonės. Pagal tarptautinę konvenciją kada patenkinami 2 iš 4 reikalavimų tada faktoringas gali būti atliekamas. Yra įvairių operacijų: 1)vidinės (tiekėjas ir gavėjas vienoje šalyje) 2)tarptautinės (skirtingose šalyse) 1) atviras f. (kai visi žino kad bus atliekamas faktoringas) 2)uždaras kai fakt.įm.turi pilną info bet ji neinformuoja. Eksporto srityje pagr.fakt.rūšys: uždarasis (eksportuojančios prekes firmos pastoviai informuoja faktorių apie sudarytos prekybos sandorius su užsienio partneriais. Kaina priklauso nuo prekybos apyvartos ir pirkėjų pajėgumų. 0.5-1%sandėrio vertės priklauso nuo apimties ir mokumo laipsnio) atvirasis (reikalauja kad eksportuotojas parduotų savo reikalavimus pirkėjo šalies bankui nes taip faktorius garantuoja kad eksportuotojas gaus100%apmokėjimą.Šiai formai yra 15m.) Fortfeitingas (atsisakymas nuo teisių) tai eksporto kreditavimas kai nuperkama vekseliai ir kt.dok. Eksportuotojui pinigai išmokami iš karto. Fortfeiteris gali būti pvz.bankas. Tarpt.prekyba kertinis akmuo tarpt.santykiuose. Prekyba ir karas 2 seniausios tarpt.santykių formos. Iš prekybos gaunamos paj. Vienas iš pagrindinių buvo turto šaltinių. Buvo kariaujama dėl prekybinių kelių. Kad tarpt.prekyba vyktų:skirtingos g-bos sąlygos 2)skirtingi g-bos lygiai (gamina prekes kurių g-ba pralenkia pasaulinį lygį.Importuoja tik tą ko negali pasigaminti) 3) skirtingi žmonių polinkiai Skatina vykti mainus 1)visos šalys turi ribotus išteklius 2) prekių srautų judėjimas surištas piniginio srauto judėjimu, todėl valiutų keitimo kursas turi did.įtaką ir santykinę ir absoliučiam pranašumui 3) gamina tai kas yra efektyviau Palyginimo pranašumo dėsnis (D.Rikardas) šalis turėdama žemesnį darbo našumą, pelną gali gauti iš specializacijos,kad prekyba būtų pelninga reikia,kad darbo našumas bųtų santykinai aukštesnis vienoje šakoje negu kitur. Tarpt.prekybos santykiai kai 2 šalys užsiiminėja analogiškais verslais bet kažkas skiriasi pvz.kaštais. Pvz.žvejybos verslu Norvegija prieš Ispaniją turi abs.pranašumą. Ričardo teorija: Gaminti tas prekes, kurias galima pagaminti pigiau negu visas pasaulis. JAV turėjo absoliutų pranašumą visose šakose, nors šią teoriją naudojo ir DB, tačiau jos atsilikimas įv.šakose neleido aplenkti JAV. Be to darbo našumas JAV buvo aukštesnis.Hekšeris Oblinas tikrino šią teoriją panaudodamas kelis gamybinius veiksnius.Padarė išvadą:šalis, kuri turi daug darbo rankų, bet neturi kapitalo, turi palyginamąjį pranašumą prieš tas šalis, kurios turi mažai darbo rankų, bet daug kapitalo.Leontjevo paradoksas:pagal jį buvo sukurtas Japonijos ekonominio vystymosi modelis.leotjevas išaiškino priešingą vaizdą Hek.O. vaizdą.∆pasitvirtino tada,kai mainų struktūra nagrinėjama tada,kai mainų struktūra nagrinėjama pasitelkiant daugiau nei 2 gamybinius veiksnius.Jis panaudojo 5v:kapitalas.kvalif.darbas,nekvalif.d,žemės ūkio naudmenos,fin.kapitalas.Vėlesni tyrinėjimai patvirtino,kad ši teorija teisinga tik prie kai kurių sąlygų.Teorija ir modeliai yra besikeičiantys dydžiai.Pagrindinį dėmesį šios teorijos skiria prekių pasiūlai.Šių laikų prekių mainų specifiniai bruožai:1labiau prekiauja išsiv.šalys 2 šalys importuoja ir eksportuoja tų pačių šalių produkciją.Vyksta kryžminė prekyba.Po IIkaro JAV užsienio prekybos deficitas pasiekė labai aukštą lygį,ji mažai eksportavo,daug importavo.,dėl to prarado konkurencingumą.Vyko ne tik prekių,bet ir vertybinių popierių pardavimai.Buvo neatsižvelgiama į valiutą.Komentarai:1 prekyba vyksta vykdant finansines operacijas,dėl jų šalis gali importuoti daugiau prekių negu eksportuoja.2 prekyba vyksta remiantis pinigais kiekviena šalis turi savo valiutą,dėl to perkant prekes reikia savo valiutą pakeisti į kt šalies valiutą.Jos kursą nustato pasiūla ir paklausa.Taigi prekių konkurencija priklauso ne tik nuo gamybos veiksnių,bet ir nuo valiutos kurso.Protekcionistinė prekyba: Po IIkaro būdinga: liberalizmo tendencijos;sukurtas tarpt.valiutos fondas,kurio tikslas sukuti vieningą valiutų sistemą;sukurta SATT org.,kurios pagr.uždav. kovoti su atgimstančiu protekcionizmu.Ji leido apdėti mokesčiais importuojamas prekes,bet apribojo muito dydį.Jai priklausančios šalys turi uždėti vienodus muitus.Dėl šios org. per pastar.30m muitai sumažėjo iki 10% jų vertės.Taip pat org. stengėsi pašalinti visus kt barjerus,trukdančius prekybai.Buvo stengiamasi sukurti regioninius prekybinius susivienijimus.Labiausia žinoma EB.JAV IR Kanada sudarė sąjungą dėl laisvos prekybos,kvotas nustatė tik žemės ūkio produktams ir miško parmonės prekėms. Neoprotekcionizmas paplitęs liberaliose šalyse.Jos nustato kvotas, surengia lab.patikrinimus, naudoja paslėptą grąsinančią politiką, antidempingą. Laisvosios šalys pasisako prieš antidempingą: 1)teigia kad esant žemai paklausai g-bos efektyvumas reikalauja,kad įmonės parduotų savo prekes žemesne negu vid.išlaidų kaina. 2)dempinginis importas duoda naudą vartotojui. Jis turi būti palyginamas su šalies gamintojų nuostoliais. Protekcionizmas reikalingas nes paėmus pelną pažiūrėt kaip šalis pasiskirsto kt.narių tarpe.Pvz.Norvegai atsisako ž.ū. bet užsiima žvejyba ir tam kapitalo daugiau skiria todėl ir skiriasi ž.ū.struktūra pvz.nuo Ispanijos. Atsiranda perteklius darbo rankų ž.ūkyje. Darbo jėgos pusiausvyra galės nusistovėti tada kai DU sumažės esančiai kapitalo pelno normai. Ispanijoje atvirkščiai. Gaus didesnį pelną,nes: 1)tarpt.prekyba padidins patį pyrago dalį 2)kn.postūmis priraukiamam g-bos faktoriui (kapitalas ir d.jėga). G-bos savininkus veikia priešingai nei darbuotojus. Iš to jie gaus naudą, bet ta pyrago dalis bus mažesnė arba gali negaut naudos. Darbininkai negali keisti savo darbo taip lengvai todėl vyksta specializacija. Jei trūksta d.jėgos tai bedarbiai turi persikvalifikuot.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!