Lietuvos ir Lenkijos valstybės tarptautiniai ekonominiai santykiai ir galimybė plėtoti verslą

4.Galimybės plėtoti savo verslą Lenkijoje
5. Galimybės Lenkijos verslui skverbtis į Lietuvą
6. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG-SWOT) analizė
Išvados
Literatūros ir informacijos šaltiniai
1. Lietuvos tarptautinės patirties pristatymas
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įsijungė į Europos Sąjungos bendrąją užsienio prekybos politikos erdvę bei perėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat ES taikomus prekybos instrumentus trečiosioms valstybėms. Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad prekyboje su trečiosiomis šalimis Lietuva taiko vieningus su kitomis ES valstybėmis muitų tarifus bei prekybos instrumentus. Lietuvoje pagaminti produktai taip pat turi Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys lietuviškoms prekėms taiko tokius pačius muitų tarifus, kaip ir kitoms ES valstybėms [1].
Lietuvai perėmus ES prekybos režimą, santykiai su trečiosiomis šalis yra reguliuojami atsižvelgiant į ES bendrosios prekybos politikos priemones – prekybos liberalizavimą daugiašaliu mastu (naujas PPO derybų raundas), regioniniu (dvišalės ir regioninės preferencinės prekybos sutartys) bei vienašaliu pagrindu (ES bendroji preferencijų sistema) [1].
DDA derybos. Prekybos liberalizavimas pasauliniu mastu įgyvendinamas vykdant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos derybų raundo darbotvarkę. 2001m. prasidėjusio Dohos derybų raundo (DDA) metu siekiama liberalizuoti prekybą žemės ūkio bei pramoninėmis prekėmis, paslaugų sektorių, kitaip lengvinti tarptautinės prekybos vystymąsi; šiame etape kol kas diskutuojama tik dėl liberalizavimo principų, dar nėra sutartos liberalizavimo formulės; planuojama derybų dėl DDA pabaiga – 2006 m. gruodžio mėn., tačiau po derybų pabaigos, rezultatų įgyvendinimui gali būti numatytas pereinamasis laikotarpis[1].
Preferencinės prekybos sutartys. Šiuo metu ES yra sudariusiu sutartis, kurios (be kitų nuostatų) nustato preferencinį prekybos režimą su Viduržemio jūros regiono valstybėmis (EuroMed – Izraelis, Libanas, Sirija, Egiptas, Marokas, Alžyras, Jordanija, Tunisas, Palestina), Meksika, Čile, Pietų Afrika, ACP šalimis, taip pat Vakarų Balkanų valstybėmis ir šalimis – kandidatėmis (Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Turkija). Be jau galiojančių preferencinių prekybos sutarčių, derybos dėl laisvosios prekybos sutarčių sudarymo vyksta su MERCOSUR (Urugvajus, Paragvajus, Brazilija ir Argentina) bei GCC (Gulf Cooperation Council - Saudo Arabija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!