Tarptautiniai ekonominiai santykiai ir ryšiai

Tarptautiniai ekonominiai ryšiai 1,Tarptaut. ekonomin. santykių raida. Užuomazgos atsirado, kai išaugo gyv. skaič. Mainai atneša daug naujovių, atsiranda bendradarbiavimas. Tenkinant trūkumus, susiformuoja įstatymai. Atsiranda pirkliai. Dabartiniai santykiai atsirado dėka mainų. Užsienio prekyba ne vien mainai- dėka jos išsiplečia valstybės galia, tauta perduoda savo kultūrą. XV a gale atsiranda tarptaut. sant., kai atsirado teisinės valstybės. TES turi 2 puses: politinę ir ekonominę. 16-18a: agrarinių valstybių klestėjimo laikotarpis. Prekyba l. silpna. Šalys tenkino savo poreikius, o prekyba tik papildomai. Vyrauja eksportas. 19a Industrinių valstybių vystymosi laikotarpis. Išsivystė pramonė, prasidėjo miestų augimas, išsiplėtė rinka. Atsiranda žaliavos trūkumas fabrikams. Vyrauja importas. 20a (iki 1960m) visiškas industrializacijos laikotarpis. Ypatingai didelė kapitalo migracija. Atsirado vienoda valiuta (Auksas). Atsirado kova dėl žaliavų; l. išaugo tarptautinis kapitalas. Jo dėka vystosi moksliniai atradimai ir kt., taip pat į šalies infrastruktūrą: mokslas, kultūra, aptarnavimas, patarnavimai (transportas). 2. Technologijų ir darbo jėgos tarptautinė migracija Darbo jėgos migracija atsiranda, jei vienoje šalyje egzistuoja stūmimo veiksniai, o kitoje- traukos. Aukščiausią kvalifikaciją turinčių gyventojų emigracija – žalinga valstybės ekonomikai, tačiau gali turėti ir naudos. Vis labiau senstant visuomenei išsivysčiusiose valstybėse ir trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, jų vyriausybės atsigręžia į kvalifikuotą darbo jėgą besivystančiose valstybėse ir sukuria geresnes sąlygas šiai darbo jėgai privilioti. Tuo tarpu besivystančiose valstybėse, kurios negali konkuruoti darbo užmokesčiais su išsivysčiusiomis, jog per tam tikrą laiką dėl kvalifikuotos darbo jėgos sumažėjimo gali sulėtėti ūkio plėtra. Kita vertus, kvalifikuotos darbo jėgos emigravimas didina darbo užmokesčius tų, kurie lieka. Technologijų migracija mažina darbo jėgos migraciją. 4. Internacionalinės vertės susidarymas Vystantis tarptautiniams santykiams, nacionalinė vertė virsta tarptautine verte. Kadangi skiriasi gamybos kaštai susidaro nacionaliniai ir intrnacional. vertybiniai kaštai. Jei gamybos kaštai mažesni- vadinasi (tarptautiniu mastu) uždirbama. Gamybos sąl. nėra vienodos, jos kinta dėl ;mokslinės-tech. pažangos, vadinasi keičiasi ir internacionalinės vertės susidarymas. Yra 2 intern. vertės susidarymo būdai: 1.- Evoliucinis, kai vystosi palaipsniui. Vertė susidaro pasaulinio gamintojo darbo sąnaudom. 2.-revoliucinis, kai pasiekiamas aukštesnis techninis gamybos būdas. Tada I.V.- mažėja. Namai, fabrikai intern. vertės neturi, nes negalima jų tarpusavy palyginti. 5. Pasaulinė kaina, jos formavimosi būdai. Pasaulinė kaina nusistato pagal internacionalinę vertę. Tai pasauliniais pinigais tarptautiniuose mainuose dalyvaujančių prekių kaina. Namai, fabrikai intern. vertės neturi, nes negalima jų tarpusavy palyginti. Skiriamos 2 prekių kategorijos: 1. Standartizuotos. Jos gali pakeisti viena kita. Nesvarbu kur pagaminta (plienas...).Šioj grupėj greičiausiai susiformuoja pasaulinės kainos. 2. Pramoninės. Skiriasi (įpakavimu, kokybe...). Kaina: gamybos kaštai+ pasiūla ir paklausa. Jų kaina nusistovi lėčiau. 6. Veiksniai, nulemiantys nacionalinių ūkių tarptautinius ryšius Tarptautiniai ekonominiai santykiai-tai ūkinių santykių tarp pasaulio valstybių sistema. Tai tarp pasaulyje susijusių ir vienas nuo kito priklausomų nacionalinių ūkių visuma. P.ūkio egzistavimo pagrindas tarptautinis darbo pasidalijimas, reiškiantis atskirų šalių specializaciją tam tikrų produkcijos rūšių gamyboje. Šie ekonominiai santykiai apima tokias pagrindines sritis, kaip : tarptautinę prekybą, tarptautine darbo jėgos migraciją, tarptautinius valiutinius santykius, tarptautinį kapitalo judėjimą. Struktūriniai poslinkiai pasauliniame ūkyje pereina nuo paprasto prekių išvežimo prie ilgalaikių verslo ryšių, gamybinių (socialinių), kultūrinių santykių įsigalėjimo. Tam įtakos turi: politinis klimatas, pasaulinio ūkio konjunktūra, šiuolaikinės mokslo ir pramonės technologijos. Pasaulinio ūkio egzistavimas ir vystymasis skatina šalių ekonominį augimą, padeda geriau patenkinti atskirų valstybių poreikius. Didina kiekvienos iš šalių priklausomybę nuo pasaulinių kainų kitimo, taip pat aštrina konkurenciją pasaulinėje rinkoje. 7. Veiksniai, formuojantys žaliavų, žemės ūkio produkcijos bei pramoninių prekių pasiūlą, paklausą bei kainas pasaulinėje rinkoje. Kainos tarptautinėj rinkoj suvienodėja. Egzistuoja tendencija tas pačias prekes gaminti įv. šalyse. Jei jų kaina aukštesnė nei pasaulinės rinkos, atsiras galimybė jas importuoti, atsiras pigesnės prekės, vad.- prekių kaina kris. Išaugs importo paklausa. Jei pasiūla nepadidėja- pasaulinė kaina kils. Tarpt. rinkoj jei būna tobula konkurencija, tai l. trumpai, nes yra daug veiksnių, kurie įtakoja kainas: import; valiuta; valstybės kišimasis... Vad. laisvos rinkos nėra. Paklausos pasikeitimas atvirkščiai proporcingas kainos pokyčiams. Pasiūla ir paklausa nėra tiesiogiai proporcinga kainų pokyčiams. Žaliavos- Jos gamyba l. koncentruota ir kontroliuojama įv. monopolijų, valstybių. Jei kaina ↓, g. apriboti tiekimą ir išlaikyti kainas. Kylant paklausia, pasiūlą g. didinti iki gamybos pajėgumo maksimumo. Jei paklausa didesnė už pasiūlą, pasiūlos padidinimas reikalauja l. didelių investicijų. Gamybos galimybes g. didinti palaipsniui. Žemės ūk. Pasiūla yra nelanksti.Ji priklauso nuo gamybos sezoniškumo. Paklausa krinta, tai gamintojai stengiasi parduot žema kaina. Priklauso nuo produkto sandėliavimo sąlygų. Mainų elastingumą g. sušvelnint. Įv. ž.ū. produktai sunoksta skirtingu metu, užderėjimo lygis, organizaciniai būdai; gamintojas ir eksp. sudaro sandėrius, kad palaikyti stabilias kainas; ilgalaikiai sandoriai tam tikrom kainom. Tokios priemonės turi įt. pasiūlai ir pakl. Išsivysčiusiose šalyse ž.ū paklausa visą laiką auga. Pramonių prekių kainos – koncentracijos ir monopolizacijos laipsnis aukštesnis nei žemės ūkio. Čia trumpesnis prekių gamybos ciklas. Priklauso nuo to ar tas pačias prekes gamina konkurentai; kokią rinkos dalį užima didelės įmonės ar monopolijos. Jei jų dalis nuo 10%, gali įtakoti kainas. Konkurencija vyksta tarp monopolijos ir valstybių, bei tarp pačių monopolijų. Nuo jų sumanumo ir vadybos priklauso rinkos kaina. Kad monopolistas. padidintų kainą, jis mažina pasiūlą, o smulkūs gamintojai turi mažinti kaštus. 8. Pasaulinio ūkio raidos etapai ir bruožai. Pasaulinis ūkis atsirado, kai atsirado kapitalizmas. Pasaulinis ūkis –tai visų ūkių visuma. Atsirado, kai atsirado tarptautinis darbo pasidalijimas. Jis apima visas šalis. Tačiau kiekvienas egzistuoja savarankiškai, nors tarp jų yra l. glaudus ryšys. I-ame vystymosi etape Atsiradus laisvai konkurencijai vyko nacionalinių ūkių kūrimas ir pradinio kapitalo kaupimas. Tačiau visa ekonomika paremta merkantilistinėmis ideologijomis ir orientuota į vidinius rinkos poreikius. Norint turėti daugiau pinigų, reikia skatinti eksportą; valstybė turi kištis į ekonomiką. Pagrindinis šūkis- nacionalinio ūkio gynimas nuo užsienio konkurentų .II-ame e. (XIX- XX a). Perteklinių prekių išvežimas, žaliavų įvežimas. Kapitalų migracija tarp šalių skatino ekonominę tarpusavio priklausomybę. Prasidėjo ekonominės integracijos procesai. Protekcionizmas užleidžia vietą liberalizmui. III-ame e. (XX a antr. p.). Jam būdinga: 1). Sustiprėja valstybės vaidmuo rengiant tarptautinius projektus. Atsirado užsienio prekybos teisinių pagrindų derinimas su kt. valstybės įstat., valiutos srautų kontrolė bei reguliavimas; tarptautinės darbo teisės pripažinimas; šalies gamintojų interesų apsauga. 2) Ekonominė ir regioninė integracija. 3) L. sustiprėja transnacionalinės ir tarptautinės korporacijos. 4) Pastoviai auganti konkurencija. Nors valstybiniai susitarimai ją sušvelnina, bet nepašalina. Konk. Vyksta ne tik išorėj, bet ir viduje (EU).Pvz.: šiuo metu vyksta ekonominiai karai EU žemės ūkio srity. 9. Tarptautinių ekonominių santykių struktūra. Tarpt. sant. struktūroj išskiriami šie elementai: 1)Tarptaut. darbo pasidalijimas; 2) Tarpt. prekyba.; 3) Kapitalo išvežimas ir investicijos; 4) Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai; 5) Tarpt. darbo rinka; 6)Tarpt. ekonominė integracija. Tarpt. santykių struktūra nėra stabili sustingusi. Veikiama vidinių ir išorinių ekonominių veiksnių ji nuolat keičiasi kokybiškai ir kiekybiškai. Ypač didelę reikšmę pokyčiams turi netolygus nacionalinių ūkių augimas. 10. Tarptautinių ekonominių santykių ideologija Yra 3 grupės: Liberalizmo, nacionalizmo ir marksizmo ideologijos. Liberalizmas - pradininkas A. Smitas, D, Rikardo, J. S. Milis. Išaukština laisvąją rinka, pasisako prieš valstybės kišimąsi į ekonomiką. Į pirmą vietą iškelia Individualius interesus, mano, jog žmonių siekimas gerinti savo padėtį yra toks stiprus, kad jei jiems netrukdysim, valstybė suklestės. Jei praranda pusiausvyrą, tai rinkos mechanizmas priverčia ją atsistatyti. Jei paklausa viršija pasiūlą, gamina mažiau prekių, pusiausvyra atsistato. Nacionalizmas – Patyrė keletą metamorfozių, keitėsi ir jų pavadinimai: merkantilizmas, vokiečių ek. mokykla, keinsizmas. Merk-as: kad pinigai virstų kapitalu, turi sukurt pridedamąją vertę. Tapatindami pinigus su turtu, reikalavo plėtoti užsienio prekybą; eksportas turi viršyti importą, pinigai turi plaukti į šalį. Valstybė turi kištis: apsaugoti savo gaminius nuo užsienio konkurentų. Dilema: be importo gaminiai tampa nekonkurencingi, užkerta kelią naujom technologijom. Keinsizmas: iš esmės mažai skiriasi nuo merk., bet jie didesnį dėmesį skiria vidaus rinkai. Vokiečių ek. m-kla: Valstybės suklestėjimas priklauso nuo pramonės augimo, o ją reik apsaugot nuo užsienio konkurencijos muitais ir kt. priemonėm. Pramonės augimą siejo su ekonomine ir politine nepriklausomybe. Stipri pramonė vertinama kaip karinės galios ir nacionalinio saugumo pamatas. Marksizmas – esmė: propagavo klasių kovos teoriją, reikia kovoti prieš išnaudojimą, suvienyti savo jėgas pasaulio mastu. Pasaulinis ūkis- tarptautinių ekonominių santykių sistema. T.b kapitalo judėjimas tarp šalių. Tikslas- gauti viršpelnį. Kapitalas išvežamas į besivystančias šalis, taip gaunamas viršpelnis, tačiau didina jų išnaudojimą, riboja savarankiškumą. Mark. teor. daug dėmesio skiria darbo jėgos migracijai. Emigracija- viena iš priemonių pelnui gauti. Teikia pigesnę darbo jėgą, numuša darbo jėgos kainą. Pasaulinis ūkis vystos netolygiai. Stiprios valstybės smunka, jų vietoje iškyla nauji lyderiai. 11. Tarptautinis darbo pasidalijimas. Pagrindas- visuomeninis darbo pasidalijimas. Jis pagrįstas šalių ir ekonominių regionų specializaciją gaminti tam tikrą produkciją. Pasidalijimo laipsnį ir formas lemia šalių ekonomikos lygis, gamtiniai ištekliai, darbo jėgos struktūra, vyraujantys ekonominiai santykiai. TDP vystymosi koeficientas (K) atspindi tarptautinio prekių augimo indeksą per tam tikrą laiką. K=E/v. Jei K>1, užsienio prekyba vykdoma sparčiau už materialinių gėrybių ir paslaugų augimą. O jei Kpasiūlą, tai, kad vartotojai būtų patenkinti, dalį prekių reikia atvežti. ∆G +d – pagrindas-bendras tarifų sumažėjimas aukštis-tarifas. Jis parodo valstybės nuostolius dėl tarifų. Juo galima apskaičiuoti ir empiriškai, reikia žinoti importo sumažėjimą ir tarifo dydį. Šis plotas susidaro dėka tarptautinės specializacijos privalumų, šie privalumai dingsta su muitų įvedimu. ∆d-vadinamas vartojimo efektu ir parodo importuojamos šalies vartotojų nuostolius, kurie atsiranda dėl vartojimo priverstinio sumažėjimo. Vartotojų nuostoliai vadinami absoliutiniai šalies nuostoliai t.y. b dalis atspindi gyventojų gerovės pablogėjimą nes vartotojai turi pirkti brangią vietinę produkciją. Muitas skatina vietinės gamybos padidėjimą nuo S0→S1. Visuomenė moka už prekes brangiau ir šios papildomos išlaidos susidaro dėl priverstinio pirkimo brangios vietinės prekės. Ši dalis vadinama gamybiniu efektu. Atspindi šalies absoliutinius nuostolius, kurie nepatinka nei valstybei nei gamintojui. Vėliau dalis ekonomistų rėmėsi paklausos elastingumo kainai vertinimu. Nuostoliai sudaro labai nedidelę BNP dalį .Jonsono formulė: BNN/BNP=1/2*n(%)*M(%)*IDN/BNP(%), kur n-tarifo norma, M -muito pokytis ; IDN-dalis kurią importas sudaro nac.produkte; BNN-bendro nac.nuostoliai. Tai šaliai normalu, jei ji nepriklauso nuo importo. Prekybinių barjerų taikymas pablogina padėtį šalyje. Jų panaikinimas pagerina visuomenės gerovę 1-10% nuo BNP.b ir d yra laikomi gerovės pasikeitimo standartu. Ekonomistai įvertindami visus veiksnius, kuriuos galima įvertinti pinigine išraiška, prieina išvadą kad jų pakanka norint įrodyti tarptautinės prekybos pranašumus (barjerus reikia naikint). 23. Argumentai, pateisinantys muitų naudojimą. Muitai turi ir teigiamų pusių: 1.Jie apsaugo jaunas, nesusiformavusias ūkio šakas nuo užsienio konkurentų. Kai vietinius gamintojus remia valstybė, ji pamažu įgyja patirties ir naujų technologijų, prekės tampa pajėgiomis konkuruoti pasaulinėje rinkoje. 2.Skatina nacionalinę gamybą. Tai ypač aktualu besivystančiose šalyse. 3.Papildo biudžetą. Tai aktualu tose šalyse, kur muitai sudaro daugiau nei 10% biudžeto. Valstybei lengviau sureguliuot muitų, nei mokesčių surinkimą. Tai pateisinama tik labai silpnai išsivysčiusiose šalyse. 4.Strateginių šakų apsauga. Apsaugos muitai reikalingi, norint išsaugot ir vystyti pramonės šakas teikiančias produkciją karo bei suiručių atveju. 5.Nedarbo sumažinimas. Įvedus muitus padidėja vietinės gamyba, dėl to padaugėja darbo vietų. Šis argumentas naud. tada, kai kt. veiksniai lieka pastovūs. 6.Vietinės gamybos prekių konkurencingumo stiprinimas. Tačiau nebuvimas užsienio konkurentų g. skatinti monopolijų kūrimąsi. Taip pat muitai apsaugo nuo pigesnės darbo jėgos, prabangos prekių importo apribojimas, apsauga nuo dempingo... 24. Netarifiniai prekybos ribojimo būdai. Netarifiniai apribojimai- kiekybiniai, paslėptieji ir finansiniai. Netarifiniai apribojimai- tai administracinis prekybos reguliavimas, kai ekonominiai metodai nepakankamai efektyvūs. Dažnai pirmenybė teikiama netarifinių apribojimų metodams, kadangi jie laikomi politiškai priimtinesniais ir nėra mokesčių našta vartotojams. Kiekybiniai apr.- kai yra apribojimas prekių importo ar eksporto kiekis. Jie naudojami valstybės nutarimu vienašališkai ar tarptautinio nutarimo keliu sudaryti tam tikroms prekėms. Į kiekybinius apribojimus įeina: kvotos, licencijos ir savanoriški susitarimai. Paslėptieji apr. – daugelis šių apribojimų pažeidžia tarptautinės prekybos principus. Jais šalys g.vienašališkai apribot importo ir eksporto Išskiriamos pagr. rūšys: Techniniai standartiniai reglamentai; valstybiniai pirkimai; vietinės gamybos sąlygos; administraciniai delsimai. Finansiniai apr.-taikomi siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo importo iš užsienio. Jie paremti eksporto finansavimu, siekiant sumažinti eksportuojamų prekių kainas ir padidint vietos gamintojų konkurencingumą. Eksportas gali būti finansuojamas valstybės biudžeto, pusiau valdymo įstaigų, bankų, įvairių fondų, bei privataus sektoriaus. Labiausiai paplitę finansiniai netarifiniai apribojimai: eksporto subsidijos ir kreditavimas. 25. Importo kvotos. Importo kvotų palyginimas su importo muitais, esant laisvai ir monopolinei konkurencijai. Kvota –tai nustatyta importo ar eksporto apimtis. Jų dydis priklauso nuo importo dydžio: jei importuojama daugiau nustatytos sumos, tai didėja muitų tarifai. Ji turi tokį pat efektą kaip ir muitai. Jei kvota bus l. maža, prilygs draudžiamiems muitams, kada joks importas nėra galimas dėl l. didelių tarifų. Bet kvotų politika daug lengviau administruojama nei muitai, jas g. paprasčiau įvest neeilinių situacijų metu, muitai įvedami valstybei apsvarsčius ir pritarus. Taip pat jos kitaip veikia valstybės biudžetą. Importo kvotos g. tapti monopolijos vidaus rinkoje priežastimi. Kvotos naud. kai: 1)tokia politika apsaugo nuo tolimesnio importo augimo 2)kai vyriausybei reikia vykdyti lanksčią ekon. politiką, o GATT įtakoja muitų tarifus Kai laisva konkurencija kvotos pakelia didmeninę kainą, nes visa numatyta kvotinė nauda pereis eksportuotojams. Kvotos ir muito įvedimo poveikis identiškas, nes: nustatyta kvota → skatina vietinės pramonės augimą → kainos išauga → ∆b . Ribinės gamybos išlaidos išauga, kenčia vartotojai, nes negali vartot tiek nori dėl ↑ kainų. 26. Sąlygos, prie kurių kvota tampa pavojingesnė už muitą Importo kvota l. patraukli esant laisvai konkurencijai, bet esant kai kuriom sąlygom, kvota g. tapt baisesnė už muitą, jei licencijos paskirstomos neefektyviai ar stiprina monopoliją. 27. Importo licenzijos ir jų paskirstymo būdai. Yra 3 licencijos paskirstymo būdai: 1)Aukcionas 2)Sistema akivaizdaus pirmumo 3)paskirstymas pagal išlaidų metodą. 28. Muitų sąjungos teorija. Muitų sąjunga - tai sistema, kuria užtikrinamas laisvas prekių judėjimas. Muitų sąjungoje dalyvaujančios valstybės panaikina tarpusavio prekybos apribojimus. Tai reiškia, kad visi muitai prekyboje tarp tų valstybių panaikinami. Valstybės narės trečiųjų šalių prekėms taiko bendrąjį muitų tarifą ir vykdo bendrą prekybos politiką. 29. Eksporto muitai Eksporto muitas – tai muitas, kuris imamas, kai eksportuojamų prekių šalyje ir taip trūksta, o jos vis tiek išvežamos, arba jos išvežamos, nes niekas kitas jų daugiau negamina. Eksporto muitai taikomi norint sulaikyti negausią šaliai reikalingą žaliavą. Ekstremaliomis sąlygomis eksporto muitai g.b taikomi norint karo metu sulaikyti šaliai reikalingus išteklius;kai piniginės infliacijos metu bijoma, kad tvirtos valiutos šalys pasinaudos šalies žemų kainų lygiu ir krašte susidarys prekių trūkumas. Eksporto barjerai taikomi retai ir jie turi būti atvirkštiniai importo barjerui. Eksporto apmokestinimas daro jį mažiau pelningu, gamintojui dalį produkcijos apsimoka parduoti vidaus rinkoje. Perteklinis produkcijos kiekis verčia gamintojus dalį savo išteklių pervesti į rentabilesnes šakas. Gamintojų nuostoliai dėl eksporto muito: a+b+c+d. Vartotojai išlošia dalį a dėl sumažėjusių kainų. Į šalies biudžetą dėl muito patenka sritis c. Jei šalis turi eksporto monopolį, ji gali padengti savo mokesčius, nustatyti optimalų eksporto mokesčio dydį. Jis bus tiesiogiai proporcingas importuojančių šalių skaičiui, kurios priklauso nuo tos šalies eksporto. Eksporto muitai dažniausiai taikomi besivystančių šalių pereinamosios ekonomikos laikotarpiu. 30. Eksporto subsidijos ir kompensaciniai muitai Kompensaciniai muitai- taikomi toms prekėms, kurių gamyboje naudotos subsidijos (jei jų importas teikia žalą vietiniams analogiškų prekių gamintojams). Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Būtent šios rūšies muitai apsaugo šalies vidaus ekonomiką nuo nesąžiningos konkurencijos. Eksporto subsidijos-finansinis netarifinės prekybos politikos metodai, numatantys biudžetines išmokas nacionaliniams eksportuotojams, kai leidžiama pardavinėti prekę kitų šalių pirkėjams daug žemesne kaina nei vidaus rinkoje ir kartu greitinti eksportą. Eksporto subsidijos yra dvejopos: Tiesioginės eksporto subsidijos- piniginės išmokos, skiriamos šalies vyriausybės eksportuotojui. Tiesioginės eksporto subsidijos irgi yra dvejopos:specifinės eksporto subsidijos, kai nustatoma fiksuota suma už eksportuojamos prekės vienetą:ir vertybinės eksporto subsidijos kai nustatomas fiksuotas procentas nuo eksportuojamos prekės vertės. Netiesioginės eksporto subsidijos-vyriausybės teikiama parama eksportuotojams, padedant organizuoti užsienyje parodas,muges: pateikiant informaciją apie verslo rinkos konjunktūrą; padedant užmegzti verslo kontaktus. Kai kada netiesioginio eksporto subsidijos vertinamos ne itin palankiai, nes skatina užslėptą eksportuotojų dotavimą,teikiant jiems įvairias verslo lengvatas. 31. Socialinis ir valiutinis dempingas Valiutinis dempingas –prekių eksportas sumažintomis kainomis iš tų šalių, kurios valiuta nuvertinta, į šalis ,kur valiuta stabilesnė. 32. Dempingo finansavimo būdai Dempingas- prekių pardavimo ir paslaugų teikimo užsienio rinkose kaina, kuri gerokai mažesnė už vidaus rinkos kainą arba net už savikainą. Dempingas taikomas tokiais atvejais: 1.siekiant įsigalėti užsienio rinkose, jis taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pasitraukia iš konkurencinės kovos arba su jais sudaromas kontrolinis susitarimas. Po to kainos pakeliamos ir dažnai viršija iki dempingo buvusį lygį. Tai įvyksta tada, kai įmonės,taikančios dempingą, įgyja toje šalyje monopolinę ar oligopolinę padėtį. 1.dempingas gali būti taikomas,kai įmonės siekia išplėsti gamybą,kad gautų didesnę ekonomiją dėl gamybos masto. Šiuo atveju jos,taikydamos dempingą realizuoja rinkose tą savo produkcijos dalį ,kurios nebegali realizuoti šalies vidaus rinkoje. 2.įmonės dažniausiai taiko dempingą,kai nori realizuoti savo produkcijos perteklių,atsiradusį klaidingai įvertinus prekės paklausą. 3.Nustatant dempingą taikytina tokia taisyklė. Jeigu kokia nors šalis taiko žemas dempingo kainas,tai tų prekių kainų šalies viduje ir užsienio šalyse skirtumas turi būti mažesnis negu prekių transportavimo kaštai ir tai prekei nustatyto muito dydis. 33. Antidempinginiai muitai, jų taikymas, įtaka šalies gerovei. Antidempingo muitai-muitai, taikomi kai prekės išvežamos ar įvežamos į šalį mažesne kaina už panašių arba tiesiog konkuruojančių prekių kainas jų išvežimo ar įvežimo metu ir jei išvežant ar įvežant šias prekes gali būti padaryta žalos šalies interesams. Netaikant antidemp. muitų įmonėms gaminančioms prekes šalies viduje gresia bankrotas. Netaikant šių muitų nukentėtų šalies nacionalinis ūkis. 34. Valiutų rinka, jos teikiamos paslaugos, kursai, išankstinis kursas. Valiutų rinka- rinka,kurioje vyksta įvairių valiutų mainai. Tokios rinkos finansiniai instrumentai-įvairių šalių pinigai. Valiutų rinka yra tarptautinės finansų rinkos sudedamoji dalis. Valiutos kursas- dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporcija. tai vienos šalies piniginio vieneto išraiška kitos šalies piniginiais vienetais, t.y. vienos valiutos perskaičiavimo į kitą koeficientas, kuris nustatomas pasiūlos ir paklausos santykiu rinkoje. Iš esmės – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, kuris nustatomas iš tų valiutų perkamosios galios ir iš jų santykio su kitais tarptautiniais piniginiais apskaitos vienetais. Išankstinis valiutos kursas – kontraktų numatytas valiutos kursas valiutos sandoriams kurie atsiras nustatytu laiku. Laukiamas valiutos būsimosios datos kursas būtų lygus išankstiniam valiutos kursui tik tada jeigu prekiautojų viltys būtų tiksliai realizuotos. 35. Fiksuotas ir plaukiojantis valiutos kursai. Fiksuotas valiutos kursas, tai toks, kai jį reguliuoja valstybė.Jis sukuria stabilesnę aplinką importuotojam ir eksp. Jei kursas fiksuotas, jie tikisi, kad jis išliks toks ir ateityje ir nereikės jaudintis dėl rizikos, bet jis visiškai atmeta kurso keitimo galimybę: negali prisitaikyti prie nominalių ir realių deformacijų. Lankstusis(plaukiojantis) – kai kursas kinta priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos. T.y., kai valstybė nesikiša į valiutų rinką. Šalys neribotai išlaiko skirtingus vidaus infliacijos tempus. Privalumai: 1) greit reaguoja į rinkos pasikeitimus. 2) Balansas lygus 0, šaly g. vykdyti ekonomine politiką, kuriai negresia išorės įtaka. 3) Šalims nereikia ginti esamo valiutos kurso, taikant vidaus paklausą ribojančią ekonominę politiką. Trūkumai:1) Svyravimai g. sugriaut tarpt. prekybos ir investicijų sisitemą, didėja rizika tarpt. prekyboj. 2) g. sukelt didelių vidinių ekonominių problemų, nes jei kris nacionalinės valiutos vertė, užsieninės prekės brangtų, o tai vėl sąlygotų infliacijos atsiradimą. 36. Valiutos arbitražas, palūkanų arbitražas, perkamosios galios lygybės hipotezė. Valiutų arbitražas skatina nacionalinių pinigų “persiliejimą” iš vienos valiutų biržos į kitą ir, keisdamas pinigų pasiūlą ir paklausą, gali laikinai išlyginti valiutų kursus pagrindiniuose pasaulio finansų centruose. Perkamoji galia tai skirtingų laikotarpių pinigų suma, reikalingų vienodam prekių kiekiui įsigyti, santykis. 37. Valiutinė intervencija. Valiutinė intervencija – tai vyriausybės atliekami nacionalinės arba užsienio valiutos pirkimai ar pardavimai, siekiant pakeisti tarptautinės valiutos kursą. Kai tarptautinėje valiutos rinkoje nėra oficialios intervencijos, tai tada valiutos kursas yra laisvai kintantis priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos. Intervencija gali apimti daugelį veiksmų pradedant nuo valiutos keitimo kontrolės iki veiksmų kurie neturi tiesioginės įtakos tarptautinės valiutos rinkai, tačiau valiutine intervencija siekiama stabilizuoti ar kontroliuoti valiutos kurso pokytį. 38. Monetarinė sistema. Sukūrus Bretton Woods monetarinę sistemą prasidėjo tarptautinės prekybos plėtra ir vis didėjančios tarpusavio priklausomybės laikotarpis. JAV ekonomika tapo pagr. pasaulio ekonomikos augimo varikliu. Šios šalie pinigų politika lėmė viso pasaulio piniginę sist. BW sist. Veikė kol pakako JAV aukso rezervų savo mokėjimų balanso deficitui padengti. Naujoji monetarinė sist. (nuo 1976m) Kingstono konferencijoje buvo nutarta: 1.Įteisinti svyruojančius nacionalinių valiutų kursus; 2.Atsisakyti aukso pariteto ir nutraukti bet kokį popierinių pinigų ryšį su auksu; 3.Įvesti naują tarptautinę mokėjimo priemonę – „Specialiąsias atsiskaitymo teises“; 4.Padidinti Tarptautinio valiutos fondo narių, ypač OPEC šalių pinigines kvotas; 5.Daugiau lėšų skirti mažiau išsivysčiusioms šalims jų ekonomikų plėtrai finansuoti; 6.Suteikti šalims teisę pačioms nustatyti nacionalinių valiutų kursus remiantis dviem veiksniais – perkamąja pinigų galia vidaus rinkoje ir valiutų pasiūla bei paklausa pinigų rinkoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!