Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie globalizaciją. Šis terminas vartojamas įvairiose kontekstuose, talpinant ir teigiamus ir neigiamus šio reiškinio aspektus. Globalizacijos kaip reiškinio atsiradimas siejamas su XX a. antrąja puse kai ėmė stiprėti tarptautinės organizacijos, plėstis transnacionalinės organizacijos ir didėti ekonominė nepriklausomybė tarp valstybių.
GLOBALIZACIJOS SAMPRATA.
Kalbant konkrečiai apie globalizacijos samprata tikslaus, plačiau pripažinto apibrėžimo nėra. Žodis globalizacija kilęs iš žodžio „global“ (angl. „pasaulio, pasaulinis“). Žodis global skirtingose kalbose gali įgyti skirtingas reikšmes, bet bendriausia jo reikšmė yra erdvinė geometrinė figūra. Pasak Meydan Larousse „global“ tai „visuotinai apsiimtas“. Prancūzų kalboje šis terminas reiškia „vienarūšiškumą“. Pasak kai kurių tvirtinimų, terminas globalizacija pirmą kartą buvo pavartotas 1980 metais prestižiniuose Amerikos Harvaro, Stanfordo ir Kolumbijos koledžuose ir išpopuliarintas šių aplinkų. Kita nuomonė, kad globalizacijos formavimosi užuomazgas ir prognozes aprašė Amerikos verslininkas, ministras Charles Taze Russel, 1897 metais pavartodamas terminą „korporaciniai gigantai“.
Globalizacija visų pirma gali būti suprantama kaip visų šiuolaikinio socialinio gyvenimo aspektų (nuo kultūrinio iki kriminalinio, nuo finansinio iki dvasinio) tarpusavio ryšio plėtotė, gilėjimas iš greitėjimas pasauliniu mastu (Held D. ir kt., 2002). Skeptikai Hirstas ir Thompsonas įrodinėja, kad globalizacija tai mitas, kuris maskuoja tarptautinę ekonomikos segmentaciją į tris regioninius blokus. Transformacionalistai, Rosenau ir Giddens, teigia, kad globalizacija neturi istorinio pretendento, nes valstybės ir visuomenės visame pasaulyje patiria didžiulius pokyčius, nes stengiasi prisitaikyti prie labiau tarpusavyje susieto, tačiau labai neapibrėžto pasaulio (Giddens A., 2001). O hiperglobalistai teigia, kad šiuolaikinė globalizacija tai nauja era, kur visos tautos vis labiau paklusta globaliai rinkai. Visų atstovų nuomonės apie globalizaciją skirtingos, tačiau apibendrinant visų trijų krypčių nuomones galima rasti ir panašumų.
Globali civilizacija
Regioniniai blokai
Neapibrėžta, globali integracija
Vyraujančios savybės
Globalus kapitalizmas, globali valdžia, globali pilietinė visuomenė
Pasaulyje mažiau tarpusavio nepriklausomybės nei 1890 m.
Intensyvi ir ekstensyvi globalizacija
Nacionalinių vyriausybių galia
Mažėjanti ar nykstanti
Tvirtesnė ir didesnė
Pertvarkyta, restruktūrizuota
Varančiosios globalizacijos jėgos
Kapitalizmas ir technologija
Valstybės ar rinkos
Kombinuotos, modernumo jėgos
Globalizacijos sąvoka
Kaip žmonių veiklos struktūros pertvarka
Kaip internacionalizacija ir regionalizacija
Kaip tarpregioninių santykių pertvarka ir veikla...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!