XXI amžiaus finansų krizė: priežastys ir poveikis pasaulio ekonomikai

VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA Neakivaizdinių studijų skyriaus 2 BA 9 grupės studentas ------------------------- XXI amžiaus finansų krizė: priežastys ir poveikis pasaulio ekonomikai Tarptautinės ekonomikos rašto darbas Darbo vadovė dr. ------------------------------------ Vertinimas Vilnius 2009 Turinys ĮVADAS...................................................................................................................................................3 1. FINANSŲ KRIZĖS SAMPRATA IR PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ................................................4 1.1. Finansų krizės samprata..............................................................................................................4 1.2. Finansų krizės pirmieji požymiai ir priežastys............................................................................4 1.3. Didžiausių XX a. Ekonominių nuosmukių trumpa apžvalga .....................................................6 2. XXI A. PASAULINĖ FINANSŲ KRIZĖ ......................................................................................8 2.1. Pirmieji nuosmukio požymiai ir priežastys.................................................................................8 2.2. XXI a. Finansų krizės poveikis ir pasekmės pasaulio ekonomikai............................................10 2.3. Antikrizinės priemonės ir labiausiai nuo krizės nukentėjusios šalys ........................................11 IŠVADOS ..............................................................................................................................................12 NAUDOTŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...................................................................................................13 ĮVADAS Pirmoji pasaulinė ekonomikos krizė prasidėjo 2008 metų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir netrukūs didžiuliu greičiu išplito po visą pasaulį. Nėra jokios abejonės, kad šis pasaulinis ekonomikos nuosmukis tiesiogiai arba netiesiogiai palietė kiekvieną žemės gyventoją. Neabejojama, kad ši pasaulinė ekonomikos krizė padarė nuostolius siekiančius keletą trilijardų JAV dolerių. Šiandien pasigirsta vis daugiau signalų apie tai, kad situacija švelnėja ir ekonomika pradeda kilti iš žemiausio taško, tačiau prireiks nemažai laiko ir pastangų norint sugrąžinti ekonomikos lygį į 2006 metų lygio. Šio darbo tikslas – atskleisti 2008 m. finansų krizės priežastis ir poveikį pasaulio ekonomikai, apžvelgiant XX a. Finansų krizes ir pasekmės, nagrinėjant ekonominio nuosmukio požymius ir priežastis,. Temos aktualumas – šiame darbe tiriama finansų krizė tęsiąsi iki šiol, taigi tai yra labai aktuali visiems. Rašant ši darbą buvo remtasi įvairiais šaltiniais literatūroje, spaudoje ir internete. 1. FINANSŲ KRIZĖS SAMPRATA IR PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ 1.1 Finansų (ekonominės) krizės samprata Finansų krizė yra ekonominė situacija, kai tam tikros institucijos (dažniausiai finansinės) labai staigiai praranda didelę dalį savo vertės. Pagrindinis ekonomikos parametras leidžiantis spręsti apie krizę yra šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimas. Kiekvienos šalies ekonomika yra nuolatos auganti. Vienas iš esminių kiekvienos šalies ekonomikos dėsnių – nuolat augti. Įmonės turi nuolat augti, šalies ekonomika turi padidėti bent keliais procentais, žmonės turi norėti vis daugiau gaminti ir uždirbti. Kiekvienos valstybės ekonominė situacija iki 2008 m. buvo matuojama BVM prieaugiu. Natūralu, kad joks dalykas šiame pasaulyje negali augti be pabaigos. Kiekviename procese egzistuoja ciklai: po vasaros ateina ruduo, jauni ir darbingi žmonės sensta ir netenka savo produktyvumo itt. Mano nuomone, panašiai yra ir ekonomikoje. Net didžiausių ir galingiausių valstybių ekonomikos augimas gali sulėtėti, kaip ir gali įvykti atvirkštinis procesas – recesija. Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo jo padėties visuomenėje ir išsilavinimo, krizę įsivaizduoja savaip. Vieni sako, kad tai yra patogi priemonė darbdaviams sumažinti išlaidas darbuotojų uždarbiams. Antri mano, kad tai yra premjero ir visos Vyriausybės netinkamo darbo rezultatas. Tretiems atrodo, kad tai yra tiesiog labai staigaus ekonomikos augimo padarinys, kitaip sakant burbulo sprogimas. Tikriausiai, teisingiausia yra teigti, kad ekonominė krizė yra neribojamo vartojimo, nepažabojamo skolinimosi rezultatas. Trumpai tariant: finansų krizė Lietuvoje ir visame pasaulyje įvyko dėl ekonomikos perkaitymo. 1.2 Ekonominės krizės pirmieji požymiai ir priežastys Visos iki šiol ištykusių didžiųjų finansų krizių pirmieji požymiai pasireikšdavo labai panašiai. Tiek Didžioji kapitalizmo krizė, tiek ir dabar pasaulyje siaučianti krizė prasidėjo nuo ekonomikos perkaitymo t.y. per didelio vartojimo, tinkamai neįvertinant savo perkamosios galios. Pasigirstant pirmiesiems specialistų įspėjimams apie galimą šalies ekonominės situacijos pablogėjimą, rinkos reaguoja labai operatyviai. Mažiausias ir vidutines pajamas turinti visuomenės dalis operatyviausiai reaguoja į galimą pavojų ir mažina savo išlaidas. Mažėjant didžiausios visuomenės dalies išlaidoms, mažėja ir prekių paklausą rinkoje, ko pasekoje verslas mažina gamybos apimtys, kas iš esmės reiškia darbo vietų mažinimą ir nedarbo didėjimą. Pradeda veikti savotiška „grandininė reakcija“ ir jos metu atsiranda eilė papildomų veiksnių (pvz.: naftos, aukso, kitų išteklių kainų kitimai) neigiamai veikiančių šalies ir viso pasaulio ekonomiką. Kiekvienos stabiliai augančios valstybės ekonomikoje infliacija yra natūralus ir sveikas reiškinys. Infliacija nuolat kinta ir valdžios institucijos nuolat tobulina mechanizmus padedančius kontroliuoti infliacijos lygį. Šalies ekonomikai pavojų kelią tiek labai dideli, tiek labai maži infliacijos rodikliai. Jeigu infliacija yra nedidelė, vadinasi viskas yra gerai. Esant labai mažai infliacijai, arba defliacijai reikėtų sunerimti, nes tai gali būti pirmieji atriejančių finansinių sunkumų požymiai. Pavojingiausias reiškinys, galintys privesti prie finansų krizės yra labai didelis turto pervertinimas. Investuotojai, patys nesuprasdami to, kad artėja ekonomikos perkaitymas, pradeda investuoti labai didelius pinigus į dalykus, kurie to neverti. Pasirinkdamas didesnę riziką ir investuodamas į akcijas investuotojas tikisi uždirbti, be to daugiau nei iš konservatyvesnių investicijų. Bet kaip žinia šiems lūkesčiams ne visada lemta išsipildyti ir nesėkmės atveju yra tikimybė prarasti mažesnę ar didesnę dalį investuoto kapitalo. Kartais investuotojai praranda sveiką protą ir pasiryžta mokėti absurdiškas kainas, perkant visus vertingesnius daiktus - akcijas, vertingus paveikslus, auksines monetas ar nekilnojamąjį turtą. Energingi pirkėjai ignoruoja tai, kad jų pirkiniai stipriai pralenkia realią rinkos vertę. Viršūnė pasiekiama, kai nebeatsiranda norinčių mokėti vis didėjančias kainas. Rinką ištinka griūtis, kai pardavėjai numušdami kainas beviltiškai stengiasi sumažinti savo nuostolius. Tokiu būdu Jungtinėse Amerikos Valstijose akcijų rinka buvo išpūsta 1920 m., o aukso ir sidabro - 1980 m. Japonijos investuotojai, praturtėję iš prekybos vertybiniais popieriais, pradėjo masiškai pirkti nekilnojamąjį turtą, už tai mokėdami nerealius pinigus. Bankai paskolino milijardus dolerių pervertinto nekilnojamojo turto įsigijimui. Ir kai burbulas sprogo, akcijų rinkoje kainos krito 60%, o nekilnojamojo turto - 80-90%. Praėjus devyneriems metams, Japonijos ekonomika vis dar jautė staigaus kainų kritimo padarinius. Kita dažniausia finansų krizių priežastis būna atsainus kredito įstaigų požiūris į paskolų prašančius žmones ir įmonės. Puikiai visi atsimename, kad 2006-2008 m. laikotarpiu iš komercinių bankų skolinosi visi, kas tik norėdavo. Lengva paskolų suteikimo tvarka, lėmė atsainus banko specialistų požiūris į savo skolininkų finansinės būklės analizę. Tokiu būdu ekonomika yra iškraipoma dar labiau, dirbtinai didinant perkamąją galią ir bet kokie realūs ekonominės situacijos tyrimų ar prognozių rezultatai yra dar labiau neteisingi. Lengvos bankų paskolos buvo įvardijamos kaip viena iš priežasčių lėmusią Didžiąją ekonomikos krizę, įvykusią 1929-1933 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1.3 Didžiausių XX a. Ekonominių nuosmukių trumpa apžvalga XX mūsų eros amžius savo įvykių ir išradimų gausa aplenkė visus iki tol buvusius laikotarpius per visą žmonijos gyvavimo istoriją. XX amžiuje buvo išrastas automobilis ir kitas pramoninis transportas, kuris ne tik palengvino žmonių keliones, bet pagreitino ir atpigino gamybą. Išrastos ir pradėtos plačiai naudoti žiniasklaidos priemonės žymiai padidino informacijos sklaida. Telefonas, o vėliau kompiuteris ir ypač internetas supaprastino bendravimą tarp viso pasaulio žmonių. Azoto trąšos, pesticidai ir herbicidai padidino žemės ūkio produktyvumą. Buitinės technikos išradimai (skalbimo mašina, oro kondicionierius) padidino laisvo laiko kiekį ir kokybę vidurinės klasės Vakarų valstybių piliečiams. Tai yra tik keletas svarbiausių įvykių lėmusių žmonių materialinės ir socialinės gerovės augimą. Augant žmonių skaičiui ir jų poreikiams neišvengiamai augo ir pasaulio ekonomika. Augant ekonomikai nebuvo išvengta ir finansinių nuosmukių. Gyvendami XXI amžiuje ir tūrėdami visą reikiamą informaciją galime objektyviai spręsti apie praėjusių finansų krizių mąstus ir padarytą žalą žmonijai. Didžioji ekonominė krizė (dar vadinama „Didžioji depresija“). JAV, 1929 m. Didžioji depresija buvo didžiausia kapitalistinio ūkio krizė, vykusi 1929–1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes. Krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos valstijose po juodojo ketvirtadienio (pagal kitus šaltinius – keletą mėnesių anksčiau), po panikos Niujorko vertybinių popierių biržoje Volstrite 1929 m. spalio 24 d., staiga nukritus akcijų kainoms, po ko prasidėjo bankrotų ir įsiskolinimų virtinė, apėmusi visas kapitalistines valstybes. Todėl sakoma, kad Didžiąją depresiją sukėlė 1929 m. Volstrito finansų krizė - "juodasis" 1929 m. spalio 29 d. antradienis. Po bankrotų ir gamyklų užsidarymo milijonai žmonių tapo bedarbiais, JAV bedarbystė pasiekė 24,9 procentų darbingo amžiaus gyventojų. Darbo netekę gyventojai pirko tik būtiniausias prekes ir taip dar sunkino nelengvą ūkio padėtį JAV. Lenkijoje ir kai kuriose Vakarų Europos valstybėse pramonės produkcija nukrito apie 50%, taip pat ūkio kritimas atsiliepė ir žemės ūkiui. JAV BVP sumažėjo - 32,6 procentais. JAV didžiąją krizę padėjo spręsti Naujasis kursas, (angl. New Deal), ekonominių reformų programa, įvesta JAV prezidento Ruzvelto 1933–1939. Tada išpopuliarėjo idėja, kad valstybė turi kištis į ekonomiką. Ši idėja paskui daugelį metų dominavo laisvosios rinkos valstybėse. Naftos kainų šokas. JAV ir Vakarų Europa, 1973 m. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje kilo dar viena ekonominė krizė, kurią lėmė 1973 metais didžiųjų OPEC (naftą eksportuojančių valstybių sandrauga) valstybių sprendimas nebetiekti naftos toms valstybėms, kurios palaiko Izraelį kare su Egiptu ir Sirija. Naftos kaina iškart šoktelėjo keturiskart – nuo 3 iki 12 JAV dolerių už barelį. JAV ir Vakarų Europos šalyse pašokus degalų kainoms, išaugo infliacija, prasidėjo ekonomikos recesija. Tokius dalykus prognozuoti, vis dėlto, tai buvo karas. Tai yra lygiai tas pats kaip žemės drebėjimas, sausra, uraganas ar kita stichija. Skirtumas yra tas, kad dabartiniais laikais naftos kainos auga palaipsniui, o tokiu atveju rinkos gali prisitaikyti. Tuo metu santykinis energijos suvartojimas buvo gerokai didesnis. 1979 m. dėl Irano ir Irako karo vėl buvo kilusi naftos kainų krizė, nes OPEC dar kartą buvo nusprendusi riboti naftos gavybą. Rusijos krizė. 1998 m. 1998 metais Rusija pareiškė, kad negali vykdyti visų savo duotų įsipareigojimų, atiduoti paimtų skolų. Pagrindinė krizės priežastis buvo didelė valstybės skola, sumažėjusios žaliavų kainos, didelis vyriausybės optimizmas ūkio klausimu, piramidės statyba (ėmė trumpalaikes valstybines paskolas). Krizė prasidėjo 1998 m. rugpjūčio 17 d. Ji turėjo teigiamų ir neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai. Rublio kursas per pusmetį nukrito daugiau kaip tris kartus – nuo 6 rublių iki 21 rublio už dolerį 1999 m. sausio 1 d. Sumažėjo gyventojų ir užsienio investuotojų pasitikėjimas Rusijos bankais ir valstybe. Nukritus pragyvenimo lygiui, bankrutavo daug mažų įmonių, kai kurie bankai. Per pusmetį bankų sistema ėmė merdėti, gyventojai prarado dalį savo santaupų. Tuo pat metu rublio devalvacija leido padidinti Rusijos ekonomikos konkurentiškumą. Tarptautinės ekonomikos koncepcijoje „negalimas trejetas“ nurodo, kad negalima vienu kartu pasiekti fiksuoto kurso, laisvo kapitalo judėjimo ir nepriklausomos pinigų politikos. Rusijoje rublio kursas buvo susietas su JAV doleriu. Laisvas kapitalo judėjimas leido investuoti į Valstybinius trumpalaikius įsipareigojimus. Pinigų politika buvo nukreipta mažinti infliaciją. Rusija už dideles palūkanas skolinosi pinigus, neatsižvelgdama į esamą mažą infliaciją. Galiausiai mažėjantys valiutos rezervai privertė sumažinti valiutos kursą per ekonominę krizę. 1998 metų ekonominė krizė buvo netikėta užsienio investuotojams, besivadovaujantiems principu „Rusija didelė, jai niekas neduos žlugti“. Visai prieš krizę, 1998 m. liepos 13 d., Tarptautinis valiutos fondas išskyrė Rusijai 22 milijardus JAV dolerių kreditą, bet biudžete nebuvo rasta lėšų padengti valstybinę skolą. Valiutos devalvacija akivaizdžiai sumažino importą ir sutvirtino eksporto pozicijas. Rusijos įmonės, eksportuojančios prekes, tapo konkurencingesnės, nors gali būti, kad dalį prekių gamintojai pardavinėjo nukritus rubliui žemiau savikainos. 2. XXI A. PASAULINĖ FINANSŲ KRIZĖ 2.1 Pirmieji nuosmukio požymiai ir priežastys Pirmosios prognozės apie artėjančia JAV bankų ir nekilnojamo turto krizę pasirodė 2008 pavasarį, nors pirmieji simptomai jau buvo matomi 2006 metais, pradėjus kristi nekilnojamo turto kainoms ir išaugus žemarūšių (angl. subprime) būsto paskolų neišmokėjimui . Dalis JAV gyventojų ir kompanijų jau tada rimtai pažiūrėjo į galimą pavojų ir pradėjo tam ruoštis. Ekonomikos analitikų įspėjimai buvo skelbiami vis dažniau. Krizė įsisiūbavo 2008 m. rugsėjį, kai JAV ir kitų didžiausių pasaulio valstybių ekonomikos įėjo į lėtą recesiją. Visos skeptiškos kalbos apie krizę ir jos neigimas visame pasaulyje baigėsi tada, kai buvo paskelbta apie vieną iš didžiausių Amerikos investicinio banko Lehman Brothers bankrotą. Šioje finansinėje institucijoje dirbo apie 23 tūks. darbuotojų ir jos atstovybės buvo įkurtos didžiausiuose pasaulio miestuose, tarp jų Tokijuje, Londone. Buvo skaičiuojama, kad banko metinis pelningumas ikikriziniu laikotarpiu buvo 4 mlrd. dolerių. Lehman Brothers banko griūtis buvo didžiausias bankrotas JAV finansų istorijoje, nusinešęs su savimi 613 mlrd. dolerių skolą. Dabar jau yra aišku, kad ši krizė yra didžiausia nuo Didžiosios depresijos laikų. Krizės kilimo priežastys ekspertų vertinamos skirtingai. Krizės metu nustojo sklandžiai funkcionuoti tokie ekonomikai svarbūs finansiniai procesai kaip vartojimo, būsto ir verslo paskolų išdavimas, tarpbankinis skolinimas, įmonių vertinimas ir kt. Bankrutavo daug įvairių finansinių institucijų, o vyriausybės buvo priverstos teikti finansinę pagalbą. Finansų sektoriuje kilusi krizė atsiliepė „tikrajai“ ekonomikai ir sukėlė tokius ekonominiams sunkmečiams būdingus padarinius kaip įmonių bankrotai, padidėjęs nedarbo lygis, vertybinių popierių rinkos griūtis ir pan. Ikikriziniu laikotarpiu vyko ir svarbios permainos pasaulio finansų ir kredito sistemoje. Ikikrizinės pasaulio ekonomikos sąlygos ir raida XX a. bei XXI a. pradžioje apsprendė ir daugelį 2008-2009 m. krizės bruožų. Ekspertai aptardami pasaulio finansų krizės, pagilinusios ekonomikos krizę, priežastis plačiai komentuoja ne tik neadekvatų pinigų kiekį rinkoje, gilinusį infliaciją, bet ir nesklandumus kredito rinkoje - jų apyvartą sustabdė ir atsiskaitymai negrynais - "kliringo" nebuvimas. JAV fondų rinka apima apie 40 proc. pasaulio fondų rinkos vertės, todėl procesai vykstantys šių fondų biržose turi įtakos be išimties visam pasauliui. Fondų vertės nuosmukis per metus yra vertinamas 8,3 trilijono USD. Vienas seniausių pasaulio biržų indeksų Dow Jones smuko per savaitę 17% ir nusileido žemiau 1000 punktų. Kaip tiesioginė pasaulinės krizės priežastimi yra įvardijama JAV nekilnojamojo turto rinkos burbulo susidarymas, kuris didžiausią apimtį pasiekė apie 2005–2006 m. XXI a. pirmo dešimtmečio pradžioje JAV būsto paskolų rinkoje buvo sukurta sistema, kuri, anot jos kūrėjų, turėjo be didesnės rizikos leisti skolinti mažas pajamas gaunantiems būstų savininkams. Sistema rėmėsi prielaida, jog dėl augančios ekonomikos būstų kainos taip pat turėjo nuolat augti. Visos naujai išduotos paskolos bankų buvo grupuojamos į vadinamąsias paskolomis grįstas akcijas (angl. mortgage-backed securities) ir parduodamos įvairiems investiciniams bankams, kurie nupirktas PGA versdavo vėliau į tokias išvestines finansines priemones kaip antriniai skolos įsipareigojimai (angl. collateralized debt obligations). Prielaidą PGA sukūrimui davė tuo metu galiojusios bankininkystės normos, kurios tokio tipo finansines priemones reikalavo garantuoti 1,6 % kapitalo, kai atitinkami reikalavimai būsto paskoloms siekė 4 %. Po 2000-ųjų Dot Com akcijų rinkos griūties, pirmo dešimtmečio pradžioje, dėl žemų centrinių bankų palūkanų normų ir atitinkamų komercinių bankų maržų, susidarė ypač palankios sąlygos skolinimuisi ir verslo finansavimui. Eurozonos palūkanų normos svyravo tarp 2% ir 4,5%, Anglijos Banko (Bank of England) 3,8% ir 6,8%, o JAV Federalinio rezervų banko 1% ir 6,5%. Skolinimuisi lengvai prieinami pinigai išjudino pasaulio ekonomikų augimą, todėl akcijų biržų indeksai, nekilnojamo turto ir žaliavų kainos pasiekė ankščiau neregėtas aukštumas. Tokie miestai kaip Maskva, Sankt Peterburgas, Dubajus, Abu Dabis tapo didžiausiomis pasaulyje statybų aikštelėmis, finansuotomis naftos ir dujų eksporto pelnų. Perspektyviausiomis investavimui laikytos taip vadinamos BRIC (angl. Brazil, Russia, India, China) šalys. Investicinis klimatas Baltijos šalyse nežiūrint šio regiono spartaus ekonomikos augimo buvo vertinamas atsargiai dėl šių šalių rinkų mažumo ir palyginti labai neaukšto patikimumo lygio. Viena ryškiausių užsienio kapitalo užimtų sferų trijose Baltijos valstybėse buvo bankininkystė. Lietuvos paskolų rinkoje įsitvirtinę Skandinavijos bankai švelnino būsto paskolų išdavimo sąlygas. Būsto paskolos 2000 m. sudarė 0,4% Lietuvos BVP, o 2008 m. - jau 19% BVP. Didžioji dalis statybų šiuo laikotarpiu buvo vykdoma už skolintas lėšas. Butų kainos Vilniaus centre 2004 m. pakilo - 29%, 2005 m. - 45%, 2006 m. - 56%. Vidutinė kvadratinio metro kaina 2002 m. buvo 3200 LTL (€927), o 2006 m. pabaigoje jau 12000 LTL (€3475). Didžiausia paskolų išdavimo vertė buvo pasiekta tarp 2006 m. kovo ir 2007 m. birželio ir sudarė €132 mln. 2.2 XXI a. Finansų krizės poveikis ir pasekmės pasaulio ekonomikai 2008 m. rugsėjo 15 d. Bank of America sutiko už centrinio banko suteiktus $50 mlrd. nupirkti prie bankroto ribos atsidūrusį tarptautinį investicinį banką Merill Lynch, tuo tarpu kitam, vienam iš 20 didžiausių JAV investicinių bankų, Lehman Brothers tą pačią dieną buvo leista bankrutuoti. Rugsėjo 17 d. JAV vyriausybė sutiko skirti $85 mlrd. draudimo kompanijos AIG palaikymui ir vėlesniam nacionalizavimui. Kilus panikai ir nepasitikėjimui bankais, Europos Sąjungos vyriausybės nekoordinavo veiksmų garantuodamos klientų indėlius. Airijos finansų ministrui Brian Lenihan paskelbus apie indėlių garantijas iki 2010 m., pinigai iš kitų Europos valstybių bankų ėmė plūsti į šios šalies bankus. Šio proceso sustabdymui kitų Europos Sąjungos valstybių vadovybės buvo priverstos taip pat suteikti bankinių indėlių garantijas. Islandijos bankams atsidūrus prie bankroto ribos, šios šalies vyriausybė atsisakė garantuoti klientų indėlius, dėl to D. Britanijos vyriausybė, remdamasi 2001 m. antiterorizmo straipsniu, 2008 m. spalį užšaldė D. Britanijoje buvusių Islandijos bankų filialų aktyvus. Kiti stambūs JAV, D Britanijos bankai, atsidūrę prie bankroto ribos buvo nacionalizuoti arba perpirkti kitų bankų. Pasaulio vyriausybių finansų normalizavimui skirta suma iki 2009 m. pradžios siekė $1.9 trln. 2009 m. kovo 4 d. Japonijos vyriausybė patvirtino $20 mlrd. vertės planą, pagal kurį kiekvienam šalies gyventojui buvo duodama apie 12,000 yen ($121) vertės piniginė suma. 2009 m. kovo 5 d. D. Britanijos centrinis bankas (angl. Bank of England) oficialiai pranešė pradėjęs papildomų pinigų spausdinimo procedūrą (angl. quantitative easing), kuri turėjo atgaivinti grynųjų pinigų pristigusias pinigų rinkas. Banko numatyta suma siekė £75 mlrd. ir sudarė 5% D. Britanijos nacionalinių metinių pajamų. JAV FED taip pat taikė agresyvias naujų grynųjų pinigų pumpavimo į rinkas priemones, 2009 m. kovo 19 d. FED nustebino investuotojus netikėtu sprendimu pinigų spausdinimo (angl. quantitative easing) procese pirkti obligacijas už $300 mlrd. vertės sumą. Ši ekonominė krizė neabejotinai yra lydima visos eilės tiesioginių ir netiesioginių pasekmių. Neabejojama, kad ekonomikos raidos istorija bus visiems laikams paženklinta šios krizės randais. Bedarbystės didėjimas, infliacija, finansų sistemos griūtis, bei valiutų devalvaciją papildo ir netiesioginės pasekmės, tokios kaip socialiniai protestai, nusikalstamumas, savižudybės. Kilęs gamybos lėtėjimas į gatves išmetė šimtus tūkstančių darbininkų, netekusių darbo. 2009 m. pradžioje bedarbystė JAV pasiekė 3 mln. Kylant naftos, benzino, kitų žaliavų bei maisto kainoms pasaulio rinkose padaugėjo pinigų, kuriuos vartotojai naudojo iš savo santaupų. Dėl šios priežasties daugelyje pasaulio valstybių augo infliacija. Per pasaulį nusirito akcijų kursų kritimo banga bei prasidėjo 2008–2009 m. pasaulio finansinė krizė, kuri, iš dalies, vystėsi nepriklausomai, nuo žaliavų, maisto, būsto krizių. Savo valiutas prasidėjus krizei pagal specifinius ekonomikos gaivinimo planus, siekiant užtikrinti pakankamą pinigų kiekį rinkose ir mažint bedarbystę nuvertino Jungtinė Karalystė, Rusija. Kitos ES valstybės ekonomikų gaivinimui pasirinko griežtos kontrolės ir taupymo planus. 2008 m. pavasarį dėl nepakeliamų benzino kainų kilo Prancūzijos ir Olandijos vairuotojų streikai bei manifestacijos. 2009 m. sausio 16 d. kilo lokalios riaušės prie Lietuvos seimo. Pablogėjus finansinei piliečių situacijai pastebėtas nusikalstamumo (plėšimų gatvėse, vagysčių …) didėjimas, prognozuojamas ir savižudysčių augimas. 2010 m. vasarį dėl mažinamų atlyginimų streikuoja didžiausios Vokietijos skrydžių bendrovės darbuotojai ir Graikijos kelių transporto darbuotojai. 2.3 Antikrizinės priemonės ir labiausiai nuo krizės nukentėjusios šalys Niekam nekyla abejonių, kad krizė neigiamai paveikė visas pasaulio valstybes. Visame pasaulyje didėja nedarbo rodikliai, mažėja žmonių perkamoji galia, smunka šalių bendrasis vidaus produktas. Įvairios valstybės pasitelkė skirtingas priemones kovai su ekonomine krize. Pasaulio valstybės pasidalino į dvi savotiškas stovyklas: vienos valstybės pasirinko griežtą taupymo politiką, kitos stimuliuoja savo vidaus ekonomikas itin didelėmis finansinėmis priemonėmis, taip skatinant vartojimą ir gamybą. Pasakyti kuris būdas mažinti krizę yra geresnis – sudėtinga. Šalių praktika ir istorija rodo, kad drastiškos taupymo priemonės neduoda tokių rezultatų, kokius duoda ekonomikos stimuliavimo planai. Lietuvos valdžios praktikuojama ir daugelio žmonių kritikuojama drastiško taupymo politika leidžia sumažinti biudžeto deficitą ir nereikalauja skolinimosi labai dideliai mąstais. Tačiau tokia valdžios politika stiprina socialinių neramumų grėsmę ir lemia dar didesnį ekonomikos rodiklių mažėjimą. Didinami PVM ir socialinio draudimo mokesčiai dar labiau apsunkina verslo vystymąsi šalyje. Labai tikėtina, kad sumažintas pelno mokestis realios naudos verslui neduos, nes reta įmonė šiuo metu uždirba pelno. Makroekonomikos pradmenų vadovėliuose yra rašoma apie tai, kad krizės metu valdžia privalo didinti išlaidas ir stimuliuoti ekonomikos augimą. Šio scenarijaus laikosi galingiausios pasaulio valstybės ir matome, kad ši strategija tikrai veikia. Pastaraisiais mėnesiai ženkliai atsigauna JAV ir kitų galingųjų pasaulio valstybių rinkos. 2009 m. pavasarį JAV ekonomikos žurnalas „Forbes“ paskelbė labiausiai nuo pasaulinės ekonominės krizės nukentėjusių šalių sąrašą. Šio žurnalo redaktorių nuomone labiausiai nukentėjo šios valstybės: Islandija, Airija, Venesuela, Ukraina, Jamaika, Seišelių salos. Į šį dešimtuką pateko visos trys Baltijos šalys. IŠVADOS Šio finansinio sprogimo priežastys yra kelios: pirma – perdėtas investuotojų tikėjimas sėkme, investuojant labai dideles sumas į abejotinos vertės sandorius, antra – nepamatuotas ir nekontroliuojamas nekilnojamo turto kainų burbulas, kuris, kaip ir buvo tikėtasi sprogo. Prie finansinės krizės prisidėjo ir mažiau reikšmingi faktoriai tokie, kaip bankų nepamatuota rizika, išduodant paskolas. Lengva paskolų išdavimo tvarka paskatino nepažabojamą skolinimąsi ir galimybių gražinti paskolas neįvertinimą. Nepažabojamas skolinimasis didžiąja dalimi prisidėjo prie nekilnojamo turto kainų augimo. Bankrutavus vienam iš didžiausių Amerikos investiciniam bankui Lehman brothers, atsirado didžiulė įtampa visoje pasaulio bankinėje sistemoje. Šios finansų krizės pasekmės pasaulio ekonomikai bus itin skaudžios. Analitikų vertinimu, ekonomikos lygis dėl krizės šiuo metu pasiekė 2003 metų lygį. Mažėjančius valstybių bendrojo vidaus produkto rodiklius galima paaiškinti labai paprastai – smunkant vartojimui yra mažinamos prekių ir paslaugų gamybos ir pardavimo apimtys, ko pasekoje naikinamos darbo vietos, šalių biudžetai surenka mažiau pajamų negu planavo. NAUDOTŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Mikroekonomika. Ats. redaktorius V.Skominas. Vilnius: Enciklopedija. 2000 2. Skominas Vytautas. Makroekonomika: vadovėlis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006 3. Finansų krizė: priežastys, pasekmės ir pamokos. [žiūrėta 2010 m. sausio 11 d.] Prieiga per internetą: 4. JAV finansų krizės užkratas plinta. [žiūrėta 2010 m. sausio 11 d.] Prieiga per internetą: 5. Pasaulinė finansų krizė: priežastys ir pasekmės Lietuvai. Dr. Raimondas Kuodis [žiūrėta 2010 m. sausio 11 d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!