„Swedbank“ grupės bankų veiklos palyginamoji analizė Baltijos šalyse globalios finansų krizės kontekste

Pastaraisiais dešimtmečiais spartėjanti finansų globalizacija nulėmė uţsienio kapitalo bankų dominavimą bankų sektoriuose ir finansų krizės plitimą globaliu mastu. Ekonominis nuosmukis neigiamai įtakoja bankų, turinčių didelę reikšmę šalies ūkiui, veiklą, o tai gali dar labiau pagilinti recesiją. Todėl šio darbo tikslas – ištirti ir palyginti „Swedbank“ grupės bankų finansinės veiklos Baltijos šalyse rezultatus ir įvertinti finansų krizės poveikį šių bankų veiklai. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami bankų veiklos ekonominių pokyčių sąlygomis ir jų vertinimo teoriniai aspektai, apibūdinant bankų svarbą valstybės finansų sistemoje, jų veiklos globalėjimą, pagrindinius veiklos vertinimo metodus bei ekonominių pokyčių poveikį jų veiklos rezultatams. Antrojoje dalyje atliekama „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos šalyse palyginamoji analizė: nagrinėjamas šalių makroekonominių rodiklių kitimas, atliekama bankų finansinė analizė bei nustatoma koreliacija tarp pagrindinių makroekonominių ir bankų veiklos rodiklių. Trečiojoje darbo dalyje apibendrinami atliktos analizės rezultatai ir numatomos „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos šalyse perspektyvos 2012-2013 metams. Gauti analizės rezultatai parodė, kad neigiamą finansų krizės poveikį „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalyse pajuto 2009-2010 metais. Šiuo laikotarpiu bankų turtas ir įsipareigojimai maţėjo, o veikla nebuvo pelninga. Taip pat visi bankai susidūrė su maţesniu turto ir kapitalo naudojimo efektyvumu, nesugebėjo racionaliai uţdirbti pajamų ir valdyti išlaidų. Vis dėlto, tiriamu laikotarpiu Estijos „Swedbank“ veikla buvo efektyviausia, stabiliausia ir pelningiausia. 4 Abstract Author of diploma paper: Inga Kuizinaitė Full title of diploma paper: A comparative analysis of the “Swedbank“ group banks performance in the Baltic States in the context of the global financial crisis Diploma paper advisor: Prof. dr. Kristina Levišauskaitė Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and Management, Kaunas, 2012 Number of pages: 53 Number of tables: 12 Number of pictures: 21 Number of appendixes: 14 In recent decades, the rapid process of financial globalization has led to the domination of foreign-owned banks in the banking sectors and contagion of the financial crisis at a global level. The economic downturn adversely affects banks‟ performance and this could further deepen the recession in the country. Therefore, the aim of this work is to investigate and compare the “Swedbank” group banks‟ performance in the Baltic States and to estimate the impact of the financial crisis on banks performance. In the first part of this work, the theoretical aspects of banks performance in the conditions of economic changes and their evaluation methods are analyzed: the role of banks in the financial system, aspects of the banking sector globalization, the main methods of banks performance evaluation and the impact of the economic changes to banks performance. In the second part of this study, a comparative analysis of the “Swedbank” group banks performance in the Baltic States is performed: the analysis of the dynamics of the macroeconomic indicators, the financial analysis of banks and correlation analysis between the key macroeconomic and banks‟ performance indicators. In the third part of this work, the results of comparative analysis is generalized and the prospects of the “Swedbank“ group banks performance in the Baltic States for 2012-2013 is forecasted. The results of the analysis indicate that the “Swedbank“ group banks in the Baltic States experienced negative financial crisis‟ impact in the 2009-2010. During this period, banks‟ assets and liabilities became lower and the performance was not profitable. Banks faced with fewer assets and capital efficiency and were not able to earn and use income rationally, too. However, during 2006- 2011 the performance of the Estonia “Swedbank“ bank was the most effective, stable and profitable. 5 ĮVADAS Temos aktualumas. Šiuolaikinėse išvystytose finansų sistemose ekonomikos augimui ir stiprinimui didelę reikšmę turi subalansuota ir sėkmingai funkcionuojanti komercinių bankų veikla, atspari išoriniams ekonominiams sukrėtimams. Stabilios bankų veiklos svarba ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kuomet spartėjanti finansų globalizacija nulėmė skirtingų valstybių ekonomikų priklausomumą, konkurencijos finansų sektoriuje didėjimą ir uţsienio kapitalo dominavimą bankų sektoriuose, tokiu būdu sudarydama sąlygas neapibrėţtumo ir finansų krizės plitimui tarp susijusių šalių. Siekiant įvertinti ir išlaikyti bankų veiklos stiprumą ir efektyvumą ekonominių pokyčių sąlygomis, ypač aktuali tampa jų veiklos analizė, kurios rezultatai domina daugelį informacijos vartotojų – indėlininkus, potencialius investuotojus, savininkus, finansų prieţiūros institucijas ir, ţinoma, vyriausybę. Dėka šios analizės, gali būti ne tik įvertintas finansų krizės poveikis bankų veiklai, nustatytos neigiamų pokyčių prieţastys, tačiau ir sudarytos sąlygos ekonomiškai pagrįstiems sprendimams priimti ir bankų veiklos tęstinumui uţtikrinti. Tyrimo problema. Dėl išaugusio rinkų atvirumo, 2007 metų pabaigoje JAV kilusi krizė išplito tarptautiniu mastu ir paveikė įvairių šalių bankų sistemas ir jų veiklą. Ne išimtis – Baltijos valstybės, kuriose iki tol buvo fiksuojami aukšti ekonomikos augimo tempai. Šių šalių didţiausi uţsienio kapitalo bankai buvo kaltinami neadekvačiu skolintojų rizikos įvertinimu prieškriziniu laikotarpiu, po kurio patyrė veiklos nuostolių, galėjo susidurti su kapitalo nepakankamumo ir likvidumo problemomis. Nors atlikta nemaţai tyrimų, identifikuojančių minėtos finansų krizės prieţastis ir pasekmes šalių ekonomikoms ir bankų sektoriams (European Commission, 2009; Lo Re, 2011; Terazi, Şenel, 2011 ir kt.) bei aprašančių ekonominio ciklo pokyčių įtaką bankų veiklai (Akinboade, Makina, 2009; Albertazzi, Gambacorta, 2006; Bikker, Metzemakers, 2004; Quagliariello, 2004 ir kt.), tačiau nėra ištirtas dabartinės finansų krizės poveikis ekonomiškai ir politiškai susijusių Baltijos valstybių bankų veiklai ir rezultatams. Tad šiame darbe formuluojama tyrimo problema: koks yra finansų krizės poveikis uţsienio kapitalo bankams Baltijos šalyse? Tyrimo objektas – „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse finansinė veikla ir jos rezultatai. Darbo tikslas – ištirti ir palyginti „Swedbank“ grupės bankų finansinės veiklos Baltijos šalyse rezultatus ir įvertinti finansų krizės poveikį šių bankų veiklai. Siekiant uţsibrėţto tikslo, suformuluoti šie darbo uţdaviniai: 1. Išnagrinėti bankų veiklos ypatumus ekonominių pokyčių sąlygomis ir apibūdinti pagrindinius bankų finansinės veiklos vertinimo metodus. 2. Įvertinti finansų krizės įtaką Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – ekonomikoms, atliekant jų pagrindinių makroekonominių rodiklių dinamikos analizę. 6 3. Atlikti „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse finansinę analizę, įvertinant ir palyginant bankų finansinės būklės, veiklos rezultatų ir finansinių santykinių rodiklių pokyčius finansų krizės laikotarpiu. 4. Ištirti finansų krizės poveikį „Swedbank“ grupės bankų veiklai Baltijos šalyse, atliekant ekonometrinį tyrimą, ir įvertinti šios grupės bankų jautrumą šalių ekonominės situacijos pokyčiams. 5. Nustatyti „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos šalyse probleminius aspektus ir parengti šių bankų finansinės veiklos prognozes 2012-2013 metams. Loginė darbo struktūra. Darbo nuoseklumas glaudţiai susijęs su nustatytų uţdavinių realizavimu. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami bankų veiklos ypatumų ekonominių pokyčių sąlygomis ir jų vertinimo teoriniai aspektai. Visų pirma, aptariama bankų reikšmė ir jų atliekamos funkcijos šalies finansų sistemoje, taip pat nustatomos bankų veiklos globalėjimo prieţastys ir poveikis ekonomikai. Antra, apibūdinami pagrindiniai bankų veiklos vertinimo būdai, išskiriama finansų analizės reikšmė, pagrindinės rūšys, šaltiniai ir svarbiausi finansiniai santykiniai rodikliai bei jų grupės. Trečia, įvertinamas ekonominių pokyčių poveikis bankų finansinės veiklos rezultatams. Antrojoje darbo dalyje atliekama „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos šalyse palyginamoji analizė finansų krizės laikotarpiu. Iš pradţių pristatomos analizės metodinės nuostatos ir „Swedbank“ grupės bankai, vėliau atliekama makroekonominių rodiklių dinamikos analizė ir įvertinamas finansų krizės poveikis šalių ekonomikoms. Toliau, remiantis bankų finansinėmis ataskaitomis, atliekama bankų finansinės būklės, veiklos rezultatų ir santykinių rodiklių lyginamoji analizė bei nustatomi koreliaciniai ryšiai tarp šalių makroekonominių rodiklių ir bankų veiklos rodiklių. Trečiojoje darbo dalyje apibendrinami atliktos „Swedbank“ grupės bankų veiklos palyginamosios analizės Baltijos šalyse rezultatai, išskiriami bankų veiklos ir vykdytos politikos probleminiai aspektai ir rekomenduojamos priemonės geresniems jų ateities rezultatams uţtikrinti. Taip pat nustatomos „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos šalyse perspektyvos 2012-2013 metams, remiantis pagrindinių valstybių makroekonominių rodiklių prognozėmis. Darbe naudoti metodai: loginė mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, statistinių duomenų lyginamoji analizė, finansinių ataskaitų horizontalioji ir vertikalioji analizė, santykinių rodiklių analizė bei ekonometriniai metodai – koreliacinė ir regresinė analizė. Duomenų apdorojimui ir sisteminimui panaudoti grupavimo, apibendrinimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Darbe naudoti šaltiniai: lietuvių ir uţsienio autorių knygos, moksliniai straipsniai iš įvairių mokslinių periodinių ţurnalų, duomenų bazių ir kitų elektroninių šaltinių; statistiniai duomenys, pateikiami Estijos ir Lietuvos bankų asociacijų, Baltijos šalių Finansų ministerijų, Estijos Finansų prieţiūros institucijos ir Latvijos Respublikos Ekonomikos ministerijos, Eurostat statistikos duomenų bazės bei „Swedbank“ grupės bankų elektroniniuose tinklalapiuose. 7 I. BANKŲ VEIKLOS YPATUMAI EKONOMINIŲ POKYČIŲ SĄLYGOMIS IR JŲ VERTINIMAS 1.1 Bankų vaidmuo valstybės finansų sistemoje ir jų veiklos globalėjimas Finansų sistema yra šalies ekonomikos dalis ir veikia kaip vientisas darinys. Tačiau šiuolaikinėse visuomenėse yra svarbu analizuoti šios sistemos struktūrinius elementus, tokius kaip finansinių institucijų sektorius, kuriame reikšmingą vaidmenį atlieka bankai. Tarptautinės ekonominės integracijos sąlygomis būtina įvertinti bankų globalizacijos įtaką jų veiklai, šalies finansų sistemai ir bankų galimybes prisitaikyti prie dinamiškai besikeičiančios aplinkos. 1.1.1 Bankų svarba ir funkcijos šalies finansų sistemoje Visuomenės gerovės pagrindas – sėkmingai funkcionuojanti finansų sistema, o nuo jos efektyvumo priklauso šalies vystymasis (Allen, Carletti, 2008; Dudzevičiūtė, 2006). Pagrindinės finansų sistemos sudedamosios dalys – finansų tarpininkai ir finansų rinkos – atlieka svarbią funkciją, t. y. uţtikrina piniginių išteklių paskirstymą tarp šios sistemos dalyvių: lėšų tiekėjų ir jų vartotojų (1 paveikslas). 1 pav. Finansų sistemos funkcionavimas Šaltinis: Allen, F., Carletti, E. (2008). Priklausomai nuo to, kuri iš finansų sistemos sudedamųjų dalių dominuoja ir yra labiau išvystyta, išskiriami du modeliai – finansų rinkomis paremta finansų sistema ir bankais paremta finansų sistema (Allen, Carletti, 2008; Odhiambo, 2011). Pirmajame modelyje piniginių išteklių perskirstymas daţniau yra vykdomas tiesiogiai iš fondų (lėšų) tiekėjų jų vartotojams, t. y. namų ūkiai, verslo įmonės ir kitos organizacijos atlieka prekybos sandorius vertybinių popierių birţoje (pvz., JAV) (1 paveikslas). Antrojo modelio atveju atliekamas netiesioginis investavimas, naudojantis finansų tarpininkų – bankų – teikiamomis paslaugomis (pvz., Euro zonos šalys). Vis dėlto, abiejų Finansų rinkos Pinigų rinkos Obligacijų rinkos Akcijų rinkos Fondų (lėšų) tiekėjai Namų ūkiai Verslo įmonės Centriniai bankai Fondų (lėšų) vartotojai Verslo įmonės Vyriausybės Namų ūkiai Finansų tarpininkai Bankai ir kitos pinigų finansinės institucijos Draudimo kompanijos ir pensijų fondai Kiti finansų tarpininkai 8 modelių atveju, bankai yra išskiriami, kaip vienos svarbiausių institucijų finansų sistemoje, atliekančios ne tik kapitalo perskirstymo, tačiau ir rizikos valdymo funkciją (Hetes, Miru, 2010). Remiantis G. Dudzevičiūte (2006), pagrindinė komercinių bankų atliekama funkcija – finansinis tarpininkavimas. Šios finansinės institucijos surenka laikinai laisvas lėšas iš investuotojų indėlių pavidalu ir paverčia jas įvairių rūšių paskolomis arba investicijomis. Tokiu būdu pertekliniai finansiniai ištekliai efektyviai paskirstomi tiems ūkio subjektams, kuriems jų trūksta. Atlikdami šią funkciją, bankai sumaţina tiesioginius indėlininko ir paskolos gavėjo vienas kito paieškos kaštus ir asimetrinę informaciją tarp jų, o rinkdami duomenis apie savo klientus, bankai gali vykdyti racionalią skolintojų lėšų naudojimo politiką. Tokiu būdu sumaţinama kredito, likvidumo ir investicijų portfelio rizikos (Dileep, Hung-Gay, 2004; Hu, Li ir kt., 2011; Junarsin, 2011). Daugelis autorių (Arif, Nauman Anees, 2012; Hu, Li ir kt., 2011; Kennedy, O„Sullivan, 2010) teigia, kad stipri ir patikima bankų sistema yra reikalinga, siekiant uţtikrinti ekonomikos stabilumą ir augimą. Bankai teikia būtiniausias finansines paslaugas, palengvina mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų funkcionavimą bei skatina ilgalaikes investicijas, suteikia palankias sąlygas įmonėms ir namų ūkiams skolintis. Be to, pasak R. Hetes ir O. Miru (2010), vyriausybės pramonės politika gali būti lengviau įgyvendinama, naudojantis bankų paslaugomis. Visa tai lemia naujų verslo veiklų ir technologijų vystymąsi, didina gamybą, uţimtumą ir stimuliuoja ekonomikos augimą. Pereinamosios ekonomikos ir besivystančiose valstybėse su maţiau išplėtotomis finansų rinkomis, bankai daţnai yra vienintelės institucijos teikiančios finansinio tarpininkavimo paslaugas, padedančios stebėti įmonių veiklą ir uţtikrinti jų drausmingumą (Hetes, Miru, 2010; Hu, Li ir kt., 2011). Netgi ekonomikose, kuriose finansų rinkos yra pakankamai išvystytos, bankai išlieka ekonominių ir finansinių veiklų centru, centrinio banko politikos įgyvendinimo elementu ir atlieka svarbų pinigų, kurie įtakoja šalies ekonominę gerovę, kūrėjo vaidmenį. Svarbu paminėti, kad bankai, išduodami aukštos kokybės kreditus, padidina investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose ir taip skatina pastarųjų evoliuciją (Song, Thakor, 2010). Apibendrinant bankų svarbos finansų sistemai literatūrinę analizę, galima išskirti F. Allen ir E. Carletti (2008) pateiktus šių finansų tarpininkų veiklos pagrindinius aspektus:  bankai, išduodami paskolas ir atlikdami klientų monitoringą bei kontrolę, uţtikrina, kad finansiniai ištekliai yra naudojami efektyviai ir pagal paskirtį;  bankais paremtose finansų sistemose, šios finansinės institucijos yra stambių įmonių valdymo dalyvės ir, turėdamos tam tikrą akcijų dalį, atlieka išorinio stebėtojo ir priţiūrėtojo funkciją;  bankai, išduodami ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas bei sudarydami specialiuosius rezervus, prisideda prie rizikos diversifikavimo ir svyravimų rinkoje išlyginimo;  bankai taip pat prisideda prie informacijos asimetriškumo problemų sprendimo, formuodami ilgalaikius santykius su įmonėmis; 9  bankai, skolindami lėšas fiziniams ir juridiniams asmenims, prisideda prie verslo skatinimo ir vystymo bei šalies ekonomikos augimo;  finansų sistema yra ypač jautri pokyčiams bankų sektoriuje, todėl net ir sukrėtimai viename banke gali neigiamai paveikti kitų bankų padėtį ir sukelti visos finansų sistemos bei ekonomikos krizę. Taigi bankai, kaip pagrindinės finansinės institucijos, perskirstančios pinigines lėšas, transformuojančios indėlius į paskolas ir atlikdamos daugelį kitų būtinų funkcijų, uţima svarbią vietą kiekvienos šalies ekonominiame gyvenime. Stiprus ir stabilus bankų sektorius yra ne tik ekonomikos plėtros rezultatas, bet ir jos augimo prieţastis. Todėl kiekvienoje valstybėje yra svarbu, kad šios organizacijos būtų pajėgios įveikti bet kokį vidinį ar išorinį ekonomikos sukrėtimą, jų veikla būtų sėkminga ir efektyvi. 1.1.2 Bankų sektoriaus globalizacija ir poveikis ekonomikai Du pastarieji dešimtmečiai gali būti įvardinti kaip sparčios finansinės globalizacijos laikotarpis. Technologijų plėtra, finansų rinkų liberalizacija ir vis stiprėjantys ryšiai tarp skirtingų valstybių ekonomikų nuosekliai keitė bankininkystės sistemą. Šiuo laikotarpiu ypač išryškėjo finansų srautų augimo tendencija tarp išsivysčiusių valstybių bei tarp išsivysčiusių ir besivystančių ekonomikų. Bankininkystės sektoriuje vyko reikšmingi bankų susijungimai ir įsigijimai, didėjo uţsienio investuotojų dalis bankų nuosavybėje, buvo stengiamasi pasinaudoti technologijų naujovėmis ir diversifikuoti teikiamas paslaugas, siūlomus finansinius produktus (Goldberg, 2009; Hendry, 2010). Remiantis M. Lehner ir M. Schnitzer (2008), viena iš bankų sektoriaus globalėjimo prieţasčių – vyriausybių siekis pritraukti naują kapitalą ir iš esmės restruktūrizuoti neefektyvias šalių finansų sistemas, liberalizuojant bankų rinkas. Savo ruoţtu bankai, siekdami įgyvendinti pagrindinį tikslą – naudos savo akcininkams maksimizavimą, plečia tarptautines pozicijas, tikėdamiesi surasti pelno didinimo šaltinius ir diversifikuoti veiklas. Kiti sutoriai – A. F. Aysan ir S. P. Ceyhan (2008) – plačiau aptaria bankų sektoriaus globalėjimo prieţastis, išskirdami traukos ir stūmimo veiksnius. Vienas iš traukos veiksnių – minėtas liberalizacijos procesas, vykstantis valstybėse, turinčiose aukštas skolų apimtis. Šios šalys siekia pritraukti uţsienio bankus, tikėdamosis iš jų maţesnių skolinimosi kainų, didesnės paslaugų įvairovės, bankų sektoriaus modernizavimo. Kitas veiksnys, skatinantis bankus plėstis į uţsienio šalis – ţemas konkurencijos lygis tose valstybėse ir galimybė išplėsti klientų bazę. Ir priešingai, kaip stūmimo veiksniai įvardijami šalyje vyraujantys bankų reguliavimo suvarţymai ir ţemas pelningumas, priverčiantys šiuos finansų tarpininkus plėsti veiklą uţsienio rinkose. Veikiant vienam iš išvardintų veiksnių yra sąlygojama finansų globalizacija, kuri ne tik padeda valstybėms pasiekti uţsibrėţtus tikslus, bet ir neabejotinai įtakoja šalies finansų sistemą, 10 bankų veiklą ir visą ekonomiką. Apibendrinus daugelio autorių (Aysan, Ceyhan, 2008; Bhat, Kalluru, 2009; Habibullah, Sufian, 2010; Poghosyan, Poghosyan, 2010) tyrimų rezultatus, galima teigti, kad bankų globalizacija šaliai yra naudinga dėl šių efektų: 1. Uţsienio valstybių bankai, vykdydami veiklą pasirinktoje šalyje, joje įdiegia ir naujas technologijas bei rizikos valdymo priemones. 2. Padidintas šalies ūkio ir verslo subjektų kreditavimas skatina ekonomikos augimą ir veikia kaip slopintuvas prieš galimus ekonomikos sukrėtimus. 3. Uţsienio bankai paskatina šalies rinkoje didesnę konkurenciją, kuri stimuliuoja vietinius bankus maţinti kaštus, didinti efektyvumą ir teikiamų finansinių paslaugų įvairovę. 4. Uţsienio šalių bankai gali pagerinti vietinių bankų valdymą, įsigydami pastarųjų kontrolinį akcijų paketą arba įkurdami su jais bendrai valdomą finansinę instituciją. 5. Šalies bankų sistemoje veikiant uţsienio bankams, didinama ţmogiškojo kapitalo kokybė, nes yra apmokomi vietiniai darbuotojai arba importuojama kvalifikuota darbo jėga iš uţsienio. Vis dėlto, bankų sektoriaus globalizacijos teikiama nauda yra diskutuotina, kadangi uţsienio bankų dalyvavimas turi ir neigiamų pasekmių šalies vidaus rinkai. Anot S. K. Bhat ir S. R. Kalluru (2009), kaštų sumaţinimas yra galimas tik ilguoju laikotarpiu ir, norint konkuruoti su uţsienio finansinėmis institucijomis, vietiniams bankams reikia didelių investicijų, todėl pasiekti veiklos efektyvumą yra sudėtinga. Taip pat uţsienio bankai gali susilpinti vietinių finansinių tarpininkų valdybų galimybę įtakoti bankų sektorių ir ekonomiką. Be to, H. Okuda ir S. Rungsomboon (2007) teigimu, didėjanti konkurencija bankų sektoriuje trumpuoju laikotarpiu nulemia vietos bankų pridėtinių išlaidų didėjimą ir pelno maţėjimą, bankai tampa paţeidţiamesni neigiamų išorės sukrėtimų. Tačiau ilguoju laikotarpiu, tikėtina, vietinių bankų veikla gerėja ir tampa efektyvesnė. Pasaulinės finansų rinkos, vis didėjančios jų integracijos dėka, sukuria potencialą sisteminės rizikos plitimui. Pasak S. D. Bieri (2009), finansinės institucijos į šį procesą yra įtrauktos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Stiprėjantys ryšiai tarp bankų vietoje to, kad uţtikrintų vienodos rizikos pasidalijimą finansų rinkose, faktiškai padidino visuotinę sisteminę riziką. Šaliai liberalizavus finansų rinkas, prasidėjusi ekspansyvi kredito plėtra gali sukelti finansų krizę arba trumpalaikę ekonomikos recesiją. Tokiu atveju bankai tampa potencialiais ekonominių krizių platintojais tarp bendrų kreditorių, vidaus ir tarptautinių rinkų. Vis dėlto, pereinamosios ekonomikos šalyse bankų globalizacija, nors ir padidina galimą krizės plitimą tarp šalių, tačiau sumaţina ekonominių sukrėtimų daţnumą (Goldberg, 2009; Lakštutienė, Breiterytė ir kt., 2009). Apibendrinant galima teigti, kad bankų globalizacija – tarptautiniu mastu vykstantis procesas, kurio metu bankų veikla plečiasi geografiniu aspektu, siekiant pasiekti jos efektyvumą. Šio proceso metu maţėjantys atstumai ir stiprėjantys ryšiai tarp valstybių nulemia jų finansinį priklausomumą ir didesnį paţeidţiamumą ekonominių sukrėtimų atveju. Bankų sektoriaus 11 globalizacijos nauda yra neginčytina, tačiau ji priklauso tiek nuo laikotarpio trukmės, tiek nuo šalies išsivystymo lygio. 1.2 Bankų finansinės veiklos rezultatai ir jų vertinimo metodai Kaip minėta, stabilus ir sėkmingai funkcionuojantis bankų sektorius yra svarbus kiekvienos valstybės finansų sistemai. Šiuolaikinėmis ekonominių pokyčių ir konkurencingo verslo sąlygomis, didėjant atskirų bankų priklausomumui, ypač aktuali tapo šių institucijų finansinės veiklos rezultatų analizė ir jų vertinimas. Tad svarbu išnagrinėti finansinės analizės reikšmę bet kurios įmonei funkcionavimui ir išskirti pagrindinius bankų veiklos rezultatų vertinimo būdus. 1.2.1 Finansinės veiklos analizės svarba ir turinys Siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje ir uţtikrinti veiklos efektyvumą, ypač svarbu analizuoti įmonėje kaupiamą informaciją ir nuolat vertinti organizacijos finansinę būklę bei veiklos rezultatus. Vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti surinktą informaciją – finansinė analizė. Remiantis L. Juozaitiene (2007), J. Mackevičiumi ir kt. autoriais (2011), šios analizės objektas – įmonių finansinė veikla ir jos rezultatai, todėl daţnai sąvokos – finansinė analizė ir finansinės veiklos analizė – yra tapatinamos. Vis dėlto, organizacijos finansinė veikla yra susijusi su investicine ir pagrindine (pvz., paslaugų teikimo) veiklomis bei sąlygoja viena kitą, todėl finansinė analizė – kompleksinis tyrimas, padedantis atskleisti įvairių vidaus ir išorės veiksnių įtaką įmonės finansiniams rezultatams (Buškevičiūtė ir kt., 2010; Juozaitienė, 2007). Finansinę įmonės veiklą apibūdina finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų rodikliai, todėl pagrindiniais finansinės analizės šaltiniais įvardijami apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose kaupiama informacija apie įmonės materialinių ir finansinių išteklių judėjimą (Bagdţiūnienė, 2011; Juozaitienė, 2007; Mackevičius, Valkauskas, 2010). J. Mackevičius ir R. Valkauskas (2010) nurodo, kad finansinė atskaitomybė suteikia 70-80 % visos ekonominės informacijos apie įmonę, todėl finansinė analizė daţnai dar vadinama finansinių ataskaitų analize. Remiantis VšĮ Audito ir apskaitos tarnyba (2011), pilną finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:  balansas, kuriame pateikiami – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – atspindi įmonės finansinę būklę;  pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje parodomos ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatas – pelnas arba nuostoliai;  pinigų srautų ataskaita, kurioje nurodomos ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos;  nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;  aiškinamasis raštas. 12 Šių ataskaitų straipsnių analizės pagalba galima įvertinti esamą organizacijos padėtį ir finansinį stabilumą, priimti teisingus valdymo sprendimus bei pasiekti numatytus tikslus (Juozaitienė, 2007; Mackevičius, 2007; Mackevičius ir kt., 2011). Be to, tinkamai atlikta finansinė analizė padeda įmonės vadovybei įvertinti finansinių, materialinių išteklių naudojimo efektyvumą ir išsiaiškinti veiksnius, nulėmusius neigiamus pokyčius. Finansinės veiklos analizė yra klasifikuojama pagal tikslą, laiką ir įvairius kitus poţymius (2 priedas). Vis dėlto, daugelio autorių (Kansal, 2007; Mackevičius, 2007; Mackevičius ir kt., 2011) teigimu, daţniausiai atliekamos ir pagrindinės finansų analizės rūšys yra šios:  Horizontalioji analizė atliekama lyginant 2-5 metų laikotarpio finansinių ataskaitų duomenis. Ji dar vadinama dinamikos analize, kadangi padeda nustatyti rodiklių kitimą absoliučiais ir santykiniais dydţiais bei nukrypimus nuo bazinių arba planinių rodiklių. Horizontalioji analizė yra taikoma nagrinėjant finansinės būklės, pajamų ir pinigų srautų ataskaitų duomenis. Ši analizė turi vieną trūkumą – ji neišryškina prieţasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pasikeitimai. Horizontaliosios analizės atmaina – tendencijų (trendo) analizė, atliekama analizuojant 5-10 metų laikotarpio finansinių ataskaitų duomenis. Tokiu būdų atskleidţiamos įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų kitimo tendencijos ir dėsningumai.  Vertikalioji analizė, dar vadinama struktūrine analize, nes jos tikslas – nustatyti konkretaus rodiklio lyginamąją tam tikro dydţio (pvz., pajamų, sąnaudų, turto ir pan.) dalį procentais. Ši analizė padeda nustatyti ataskaitų rodiklių struktūros per tam tikrą laikotarpį pasikeitimo prieţastis bei išskirti esminius finansinių ataskaitų elementus, darančius didţiausią įtaką įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams.  Santykinė analizė. Šios analizės pagrindas – horizontaliosios ir vertikaliosios analizių rezultatai. Atliekant santykinę analizę yra skaičiuojami finansiniai santykiniai rodikliai, t. y. vieno ar kelių absoliučių dydţių santykis su vienu ar keliais kitais absoliučiais dydţiais. Gauti koeficientai padeda objektyviau įvertinti įvairias įmonės veiklos sritis ir veiksnius, turėjusius įtakos konkrečių rodiklių pokyčiams. Remiantis šia analize, galima palyginti įmonės finansinius rezultatus ir nustatyti jų kitimą skirtingais laikotarpiais. Kiti autoriai – L. Juozaitienė (2007) ir R. Kansal (2007), kaip svarbias finansų analizės rūšis, dar išskiria vidinę ir išorinę analizę. Pirmoji atliekama organizacijos darbuotojų, kurie turi priėjimą prie informacijos duomenų bazės, todėl ši analizė paprastai būna tikslesnė ir išsamesnė. Antroji analizės rūšis, priešingai, atliekama įmonėje nedirbančių ekspertų (pvz., potencialių investuotojų, kreditorių ir pan.), todėl būna labiau standartizuota. Finansų analizės rūšies pasirinkimas priklauso nuo organizacijos poreikių, tačiau daţnai yra atliekama kompleksinė analizė, taikant įvairius veiklos ir jos rezultatų vertinimo būdus. Apibendrinant galima teigti, kad finansų analizė yra reikšminga kiekvienos įmonės valdyme, 13 kadangi padeda išsiaiškinti organizacijoje vykstančius procesus, reiškinius ir priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Tik nuolat analizuojami finansiniai rezultatai, taikant įmonės pasirinktą vertinimo metodą, gali uţtikrinti veiklos tęstinumą ir padėti numatant jos gerinimo galimybes. 1.2.2 Bankų finansinės veiklos vertinimo santykiniai rodikliai Norint objektyviai įvertinti banko finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, nepakanka atlikti tik horizontaliąją ir vertikaliąją finansinių ataskaitų analizę, t. y. apskaičiuoti jų straipsnių dinamikos ir struktūros pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Santykiniai rodikliai, gauti palyginus du ar daugiau absoliučių dydţių, suteikia daugiau įvairesnės informacijos apie įmonę. Remiantis E. Buškevičiūte ir kt. (2010), šie koeficientai atspindi ryšius tarp organizacijoje vykstančių finansinių procesų bei leidţia analizuoti įvairias įmonės veiklos sritis. Finansinių santykinių rodiklių naudojimas ne tik padeda įvertinti banko efektyvumą, bet ir leidţia nustatyti silpnąsias verslo vietas, neišnaudotas galimybes, suteikia reikalingos informacijos potencialiems investuotojams ir kreditoriams, ieškantiems pelningai veikiančio verslo. Vis dėlto, finansinių koeficientų naudojimas turi ir tam tikrų apribojimų. Visų pirma, siekiant, kad rodikliai teisingai atspindėtų situaciją institucijoje, būtina patikrinti duomenų, esančių finansinės atskaitomybės dokumentuose, tikrumą. Be to, vienas koeficientas neatspindi tikrosios situacijos ir juo remiantis negalima daryti patikimų išvadų, todėl būtina naudoti tam tikrą šių rodiklių sistemą (Bhat, Rau, 2008; Kansal, 2007). Pasak J. Mackevičiaus (2007), santykiniai rodikliai yra reikšmingi tik tuo atveju, kai jie yra palyginami su tos pačios įmonės praėjusio laikotarpio ir planiniais rodikliais, tos pačios ūkio šakos kitų įmonių ir konkurentų rodikliais bei agreguotais ekonomikos rodikliais. Tokiu būdu galima nustatyti šalies ekonominės situacijos įtaką įmonės veiklai ir rodiklių kitimo kryptį kitų įmonių atţvilgiu. Remiantis finansinėmis ataskaitomis, galima apskaičiuoti daug ir įvairių banko santykinių rodiklių, tačiau svarbu atrinkti tuos, kurie yra praktiškai pritaikomi ir objektyviai atspindi organizacijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus (Mackevičius, 2006). Anot J. Mackevičiaus ir R. Valkausko (2010), maţų ir vidutinių įmonių veiklai vertinti pakanka skaičiuoti ir analizuoti 8-10 rodiklių, o didelių įmonių (pvz., bankų) – 15-20 rodiklių. Siekiant palengvinti analitikų darbą ir padėti informacijos vartotojams lengviau priimti su organizacija susijusius sprendimus, finansinius santykinius rodiklius tikslinga sujungti į vienarūšes grupes. Išanalizavus įvairių autorių pateiktas bankų finansinių santykinių rodiklių klasifikacijas, pastebėta, kad bendros grupavimo sistemos nėra (1 lentelė). Autorių nuomone, svarbiausių rodiklių grupių skaičius svyruoja nuo 3 (Ahram ir kt., 2011; Farooq ir kt., 2011) iki 6 (Jalbani ir kt., 2011; Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius, 2010), o bendras pateikiamų koeficientų skaičius nuo 7 (Ahram ir kt., 2011) iki 50 (Jalbani ir kt., 2011). Taip yra todėl, kad skiriasi ne tik 14 grupių pavadinimai, bet ir joms priskiriami rodikliai. Pavyzdţiui, N. Kathitziotis ir M. Stefancic (2011) investavimo kokybės koeficientų grupei priskiria efektyvumo ir finansinio sverto rodiklius, išskiriamus kitų autorių, o M. Akram ir kt. (2011) efektyvumo rodiklius sutapatina su pelningumo rodikliais. Vis dėlto, daţniausiai autorių išskiriamos bankų finansinių rodiklių grupės – pelningumo, likvidumo, kapitalo pakankamumo, finansinio sverto ir efektyvumo. 1 lentelė Bankų finansinių santykinių rodiklių grupavimas Autorius (-iai) Rodiklių grupės Rodiklių skaičius grupėje iš viso Akram, M., Farhan, M., Raza, A. (2011) 1. Efektyvumo / pelningumo 2. Likvidumo 3. Kapitalo / finansinio sverto 5 1 1 7 Farooq, M., Fawad, M., Khan, Z. (2011) 1. Pelningumo 2. Likvidumo 3. Mokumo 4 3 3 10 Jalbani, A. A., Laghari, M. K., Rani, I. (2011) 1. Kapitalo pakankamumo 2. Turto kokybės 3. Valdymo teisingumo 4. Pelningumo 5. Likvidumo 6. Jautrumo rinkos rizikai 4 9 10 21 3 3 50 Junarsin, E. (2011) 1. Kapitalo pakankamumo 2. Rizikos 3. Pelningumo 4. Efektyvumo 5 3 3 3 14 Kansal, R. (2007) 1. Likvidumo 2. Ilgalaikio mokumo ir finansinio sverto 3. Veiklos 4. Pelningumo 7 5 7 11 30 Kathitziotis, N., Stefancic, M. (2011) 1. Turto kokybės 2. Investicijų kokybės 3. Pelningumo 4. Likvidumo 3 2 5 1 11 Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius (2010) 1. Likvidumo 2. Kapitalo pakankamumo 3. Pelningumo 4. Efektyvumo 5. Finansinio sverto 6. Rinkos vertės 4 3 16 7 6 8 44 Pastaba: lentelė sudaryta autorės. Pagrindiniai finansiniai santykiniai rodikliai – bankų veiklos riziką ribojantys likvidumo ir kapitalo pakankamumo normatyvai (3 priedas, 1 lentelė). Remiantis Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius (2010), likvidumo normatyvas, išreiškiamas kaip santykis tarp greitai paverčiamo pinigais banko turto ir einamųjų įsipareigojimų, yra skirtas likvidumo rizikai valdyti ir neturi būti maţesnis kaip 30 %. Antrasis rodiklis – kapitalo pakankamumo normatyvas – atspindi kredito, rinkos ir operacinę rizikas bei neturi būti maţesnis kaip 8 % (Basel Committee on Banking Supervision, 2006; Hussain Shar ir kt., 2010; Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius, 2010). 15 Taip pat svarbi finansinių koeficientų grupė – pelningumo rodikliai, parodantys banko veiklos rezultatyvumą, aktualų investuotojams ir kreditoriams (3 priedas, 2 lentelė). Šie rodikliai yra interpretuojami vienareikšmiškai: kuo didesnis pelningumas, tuo finansinės institucijos veikla geriau valdoma. Daugelis autorių (Farooq ir kt., 2011; Jalbani ir kt., 2011; McGowan ir kt., 2011; Hudgins, Rose, 2008), analizuodami bankų pelningumą, daţniausiai išskiria turto grąţos ir nuosavybės grąţos rodiklius, atspindinčius turto ir nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumą, taip pat grynųjų palūkanų pajamų marţą, kuri „parodo banko finansinės veiklos, susijusios su kreditavimu, ir lėšų, uţ kurias mokamos palūkanos, pritraukimu, pelningumą“ (Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius, 2010). C. B. McGowan ir kt. (2011) teigimu, turto pelningumo rodiklį dar galima išskaidyti į keletą sudėtinių dalių – turto panaudojimo efektyvumo rodiklį (veiklos pajamų ir turto santykį) ir pelno marţą. Jų sandauga apibendrina šių dviejų veiksnių poveikį turto grąţos dydţiui ir jo pasikeitimui. Aptartinas ir pelno, tenkančio vienai paprastajai akcijai, rodiklis. Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius (2010), šį koeficientą priskiria rinkos vertės rodiklių grupei, kadangi jis yra naudojamas finansų rinkose investicijų į bankų akcijas palyginimui ir vertinimui, tačiau autorių – M. Akram ir kt. (2011), M. Farooq ir kt. (2011) ir R. Kansal (2007) – priskiriamas pelningumo rodikliams. Banko finansinė veikla turi būti įvertinta ir efektyvumo aspektu, kuris neatsiejamas nuo pelningumo (3 priedas, 3 lentelė). Remiantis Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius (2010), vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių finansinių išteklių naudojimo efektyvumą – išlaidų ir pajamų santykis, parodantis kaip racionaliai bankas uţdirba pajamas ir valdo su palūkanomis nesusijusias išlaidas. Kitas svarbus rodiklis – palūkanų išlaidų koeficientas, kuris įvertina banko veiklos efektyvumą, pritraukiant ir naudojant finansinius išteklius. Jo maţėjimas rodo banko išlaidų valdymo efektyvumą, ir atvirkščiai. Autoriai N. Kathitziotis, M. Stefancic (2011) ir Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius (2010) taip pat skaičiuoja atidėjinių paskolų nuostoliams padengti koeficientą, priskirdami jį skirtingoms grupėms – atitinkamai banko investicijų kokybės ir efektyvumo. Minėtas rodiklis padeda įvertinti ne tik kredito riziką, bet ir paskolų portfelio kokybę – kuo didesni atidėjiniai paskolų nuostoliams, tuo maţesnė išduodamų paskolų kokybė (Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius, 2010). Kita santykinių koeficientų grupė – finansinio sverto rodikliai, susiję su banko finansavimo šaltinių ir turto struktūra (3 priedas, 4 lentelė). Daţniausiai autoriai (Akram ir kt., 2011; Hussain Shar ir kt., 2010; Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius, 2010) išskiria finansinio sverto koeficientą bei atidėjinių blogoms paskoloms padengti ir paskolų santykį, iš kurių pirmasis rodiklis neturėtų būti ţemesnis kaip 2 %. M. Akram ir kt. (2011) finansinio sverto koeficientą sutapatina su kapitalo pakankamumo normatyvu, taip įvertindami turto rizikingumą. Remiantis Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius (2010), antrojo rodiklio maţėjimas rodo didėjančią paskolų portfelio kokybę, o N. Kathitziotis ir M. Stefancic (2011) teigimu – investicijų kokybę. Taip pat 16 reikšmingi finansinio sverto rodikliai – įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis, atspindintis įsipareigojimų padengimo riziką, bei paskolų ir indėlių santykis, parodantis kokiu masto banko paskolos yra finansuojamos indėliais (Vertybinių popierių birţa NASDAQ OMX Vilnius, 2010). Taigi finansiniai santykiniai rodikliai turi didelę reikšmę vertinant bankų finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Nepriklausomai nuo jų grupavimo, šie koeficientai ne tik objektyviau, bet ir įvairiapusiškiau uţ absoliučiuosius įvertina tiriamąjį objektą. Tinkamai parengta santykinių rodiklių sistema ekonominių pokyčių sąlygomis gali suteikti daug naudingos informacijos apie bankų veiklą ir padėti priimti teisingus ekonominius sprendimus. 1.3 Ekonominio ciklo pokyčių įtaka bankų veiklos rezultatams Pasaulio ekonomikos vystymasis yra cikliškas, natūralus ir neišvengiamas reiškinys. Kiekvienos valstybės ekonomika po ilgo ekonominio pakilimo laikotarpio susiduria su nuosmukiu, po kurio ir vėl vyksta ekonomikos atsigavimas. Verslo ciklų trukmė nėra grieţtai apibrėţta (svyruoja nuo 3 iki 12 metų), tačiau jie nuolat kartojasi, sukeldami visuminės ekonominės veiklos svyravimus įvairiuose sektoriuose, tarp jų ir bankų (Akinboade, Makina, 2009). Siekiant įvertinti bankų sektoriaus stiprumą ir stabilumą, svarbu analizuoti ekonominio ciklo svyravimų poveikį bankų veiklos rezultatams. 2 pav. Ekonominis (verslo) ciklas ir jo stadijos Šaltinis: Račickas, E., Vasiliauskaitė, A. (2011). Ekonominis, arba kitaip – verslo ciklas susideda iš keturių stadijų: kilimo, viršūnės, kuriame visuminė ekonominė veikla pasiekia aukščiausią tašką, nuosmukio ir ţemiausio ciklo taško – krizės (2 paveikslas). Vis dėlto, svarbiausiomis stadijomis yra laikomos nuosmukis ir pakilimas, kitaip dar vadinami plėtros ir lėtėjimo fazėmis (Akinboade, Makina, 2009; Račickas, Vasiliauskaitė, 2011). Ekonominio pakilimo metu vienas pagrindinių ekonominių kintamųjų, atspindinčių visuminės ekonominės veiklos svyravimus – realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) – didėja, kartu augant įmonių pelnui ir turto kainoms. Šiuo laikotarpiu gyventojų lūkesčiai yra optimistiniai, Plėtra Plėtra Sulėtėjimas Krizė Viršūnė Nuosmukis Pakilimas Vidutinės visuminės ekonominės veiklos augimo trajektorija Laikas V is u m in ė ek o n o m in ė v ei k la 17 todėl didėja kredito paklausa, investavimas ir banko veiklos pajamos. D. Baran (2011) teigimu, verslo ciklui pasiekus viršūnę, ekonomika tampa perkaitinta – ţemas nedarbo lygis ir aukšta infliacija ima sukelti problemas ir prasideda nuosmukio fazė. Jos metu įmonių nekilnojamojo turto vertė sumaţėja, todėl jis tampa netinkamas būti uţstatu, siekiant gauti banko paskolą, o didėjantis nedarbas panaikina potencialių klientų galimybes skolintis (2 lentelė). To pasekmė – bankų veiklos pajamų ir pelningumo sumaţėjimas (Akinboade, Makina, 2009; Quagliariello, 2004). 2 lentelė Ekonominio ciklo pokyčių įtaka bankų veiklos rezultatams Autorius (-iai) Nustatyta verslo ciklo įtaka bankų veiklai Akinboade, O. A., Makina, D. (2009) Ekonomikos recesija sumaţina verslo vienetų turto vertę ir gyventojų pajamas bei paklausą kreditui, taip pat padidina banko klientų įsipareigojimų nevykdymą, kuris neigiamai įtakoja šių finansinių institucijų pelningumą. Be to, bankai yra priverčiami sugrieţtinti kreditavimo standartus. Albertazzi, U., Gambacorta, L. (2006) Blogos ekonomikos sąlygos sukelia kredito nuostolius, kurie sumaţina paskolų portfelio kokybę ir bankų pelną. Bankų veiklos rezultatai tampa dar blogesni ir dėl to, kad ekonominio nuosmukio metu sumaţinama kredito pasiūla. Bikker, J. A., Metzemakers, P. A. (2005) Sulėtėjęs BVP augimas ekonominio nuosmukio metu atspindi padidėjusią kredito riziką ir bankų turto kokybės blogėjimą. Šiuo laikotarpiu yra didinami atidėjiniai paskolų nuostoliams padengti, o išryškėjusi kredito rizika sukelia bankų nuostolius. European Commission (2009) Finansų krizės metu bankų patirti kredito nuostoliai sumaţina nuosavą kapitalą ir padidina finansinį svertą, dėl ko jie priversti pakelti paskolų palūkanų normas. Račickas, E., Vasiliauskaitė, A. (2011) Ekonomikai smunkant maţėja organizacijų pardavimų apimtis, gamyba ir didėja gyventojų nedarbas, todėl išauga įsipareigojimų bankams nevykdymas. Quagliariello, M. (2004) Ekonominio pakilimo metu bankai daţnai didina kredito pasiūlą, išduodami ţemesnės kokybės kreditus. Pasiekus verslo ciklo viršūnę, klientų pelningumas ir kreditingumas pablogėja, o dėl patirtų negrąţintų paskolų nuostolių sumaţėja paskolų portfelio kokybė ir pelningumas. Pastaba: lentelė sudaryta autorės. Ekonominio nuosmukio metu bankų pelną įtakoja ne tik sumaţėjusi kredito paklausa, tačiau ir klientų įsipareigojimų nevykdymas bei grieţtesnė banko kreditavimo politika (2 lentelė). Esant palankioms ekonominėms sąlygoms, bankai paprastai yra linkę vykdyti ekspansyvią skolinimo politiką, daţnai nepakankamai įvertindami klientų riziką ir išduodami ţemesnės kokybės paskolas. Neigiama kryptimi pasikeitusi makroekonominė situacija nulemia gamybos, pardavimų daugelyje ekonomikos sektorių ir uţimtumo smukimą, todėl sumaţėja įmonių pelningumas ir gyventojų disponuojamosios pajamos. Tokiu atveju išauga įsipareigojimų nevykdymas ir didėja negrąţintų paskolų dalis (Akinboade, Makina, 2009; Albertazzi, Gambacorta, 2006; Račickas, Vasiliauskaitė, 2011; Quagliariello, 2004). Patirti kredito nuostoliai neigiamai paveikia finansinių tarpininkų pelningumą ir nuosavo kapitalo dydį. Remiantis įvairiais autoriais (Akinboade, Makina, 2009; Albertazzi, Gambacorta, 2006; European Commission, 2009), siekiant sumaţinti riziką ir 18 išlaikyti kapitalo pakankamumo rodiklį, bankai yra priversti didinti paskolų palūkanų normas, sugrieţtinti įkeičiamo turto reikalavimus ar sumaţinti kredito pasiūlą. Tad paskolos tam tikrai daliai klientų tampa neprieinamos, dėl ko šios finansinės institucijos praranda potencialas veiklos pajamas. Ekonominio ciklo pokyčiai taip pat turi įtakos bankų turto kokybei, kuri yra susijusi su pelningumu (2 lentelė). Autorių (Akinboade, Makina, 2009; Floro, 2010; Bikker, Metzemakers, 2005) teigimu, bankų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti vykdoma politika yra priešinga verslo ciklui, arba kitaip – procikliška, t. y. šie atidėjiniai paprastai padidinami ekonominio nuosmukio ir ypač finansų krizės metu, kuomet sumaţėja išduodamų paskolų apimtis ir išauga įsipareigojimų nevykdymo mastas, o ne ekonominio pakilimo laikotarpiu. Pasak D. Floro (2010), vienos iš šio procikliškumo prieţaščių – sudėtingas verslo ciklo vystymosi fazės identifikavimas ir institucijų finansų apskaitos ribotumai, dėl ko atidėjiniai paskolų nuostoliams padengti padidinami tik pablogėjus ekonominėms sąlygoms ir materializavusis kredito rizikai. Tokiu atveju paskolų portfelio kokybė sumaţėja, o nepakakus atidėjinių paskolų nuostoliams padengti rezervo, įsipareigojimų nevykdymo ţala turi būti kompensuojama banko grynojo pelno sąskaita. Taigi ryšys tarp ekonominio ciklo (makroekonominės šalies situacijos) pokyčių ir bankų veiklos rezultatų yra labai stiprus. Svarbu paminėti, kad tam tikrą laiką besitęsiantis ekonominis nuosmukis gali įtakoti ne tik bankų pelningumą, tačiau ir sukelti šių finansų institucijų bankrotus. Savo ruoţtu bankų ţlugimas dėl globalizacijos proceso gali sumaţinti kredito pasiūlą, įmonių investavimą ir gyventojų vartojimą ne tik vidaus, tačiau ir uţsienio rinkose. Tad siekiant išlaikyti stabilią ir patikimą finansinių institucijų veiklą, bankams būtina taikyti atitinkančią verslo ciklą blogų paskolų valdymo politiką ir būti finansiškai pasiruošusiems krizės laikotarpiams. Apibendrinant bankų veiklos ypatumus ekonominių pokyčių sąlygomis, daroma išvada, kad stabilus, patikimas ir sėkmingai funkcionuojantis bankų sektorius atieka ypatingą vaidmenį palaikant makroekonominį stabilumą šalyje. Vykstant globalizacijos procesui pasikeitė bankų veiklos sritys, tačiau jų pagrindinė atliekama funkcija – finansinis tarpininkavimas – išliko ir nesusilpnėjo. Vis dėlto, didėjanti ekonominė integracija paskatino ekspansyvią bankų veiklos plėtrą uţ vienos valstybės ribų, siekiant didesnio pelningumo ir efektyvumo, kas nulėmė sisteminės rizikos plitimą tarp nacionalinių ekonomikų tarptautiniu mastu. Dėl šios prieţasties ekonominė krizė prasidėjusi vienoje šalyje, greitai persikelia į kitas finansiškai susijusias valstybes ir sukelia negatyvius padarinius. Paminėtina, kad atlikta ekonominio ciklo pokyčių įtakos bankų veiklos rezultatams literatūrinė analizė atskleidė, kad ekonominis nuosmukis neigiamai įtakoja bankų veiklą ir jų rezultatus, apsunkina verslo subjektų ir gyventojų kreditavimą, o tai gali dar labiau pabloginti šalies ekonominę situaciją ir sukelti recesiją. Tad ypač svarbi tampa nuosekli ir nuolatinė susijusių bankų veiklos įvairiose šalyse finansinė analizė, padedanti išsiaiškinti finansinėse institucijose vykstančius procesus, nustatyti veiklos rezultatų pokyčių prieţastis ir įvertinti valstybės ekonominės situacijos įtaką bankų veiklai. 19 II. „SWEDBANK“ GRUPĖS BANKŲ VEIKLOS PALYGINAMOJI ANALIZĖ BALTIJOS ŠALYSE Bankai, kaip vienos svarbiausių bet kurios valstybės finansinių institucijų, glaudţiais prieţastiniais ryšiais yra susiję su makroekonomine situacija tiek šalyje, tiek ir visame pasaulyje. To įrodymas – 2007 metų pabaigoje JAV kilusios pasaulinės finansų krizės neigiamas poveikis įvairių šalių bankų veiklos rezultatams. Vis dėlto, ekonominis nuosmukis turėjo nevienodą įtaką finansinių institucijų veiklai ne tik dėl skirtingos valstybių ekonominės padėties, bet ir dėl įvairaus pasireiškimo momento. Todėl reikšminga tampa bankų veiklos atskirose šalyse analizė globalios finansų krizės kontekste. 2.1 Bankų veiklos palyginamosios analizės metodinės nuostatos Siekiant išanalizuoti bankų veiklą ekonominių pokyčių sąlygomis skirtingose valstybėse, pasirinktos trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, kurios yra panašios ekonomikos išsivystymu ir geografine padėtimi. Dar vienas Baltijos šalių panašumas – uţsienio kapitalo bankų dominavimas jų bankų sektoriuose, t. y. šiose valstybėse didţiąją bankininkystės rinkos dalį uţima tarptautinėms finansų grupėms – „Swedbank“, „SEB“, „Nordea“, „DNB“ – priklausantys bankai. Analizei pasirinkta „Swedbank“ finansų grupė, kadangi Baltijos šalyse šios grupės bankai veikia itin aktyviai ir uţima didţiąją rinkos dalį. Nagrinėjant šios grupės bankų veiklą, taip pat galima įvertinti „Swedbank“ grupės vykdomą politiką Baltijos šalyse ir parodyti finansų krizės poveikį bankų sektoriams. Vertinant pasirinktų finansinių institucijų – „Swedbank“ grupės bankų – veiklą Baltijos šalyse taip pat svarbu nustatyti verslo ciklo stadiją ir įvertinti makroekonominės šalių situacijos pokyčius prieš ekonominį nuosmukį ir jo metu, todėl tyrimo laikotarpiu pasirinkti 2006-2011 metai. Bankų veiklos analizė atliekama tokiu nuoseklumu: 1. Pasirinktų finansų institucijų – „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse – pristatymas. 2. Baltijos šalių pagrindinių makroekonominių rodiklių (statistinių duomenų), atspindinčių verslo ciklo stadijas – bendrojo vidaus produkto, eksporto, galutinio vartojimo išlaidų ir infliacijos – dinamikos lyginamoji analizė. 3. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse finansinių ataskaitų struktūros bei pagrindinių straipsnių dinamikos palyginamoji analizė ir vertinimas. 4. Bankų finansinių santykinių rodiklių kitimo lyginamoji analizė ir vertinimas. 5. Ekonometrinis tyrimas, siekiant nustatyti finansų krizės poveikį „Swedbank“ grupės bankų veiklai Baltijos šalyse. Koreliacine analize nustatytas ryšys ir jo stiprumas tarp svarbiausių šalių makroekonominių rodiklių ir pagrindinių bankų finansinių ataskaitų elementų – turto, paskolų, indėlių ir grynojo pelno. Siekiant analizės rezultatų patikimumo, 2006-2011 metų laikotarpis suskirstytas į ketvirčius. 20 Koreliaciniams ryšiams tarp pasirinktų kintamųjų nustatyti naudota statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programinė įranga SPSS. Šios analizės rezultatai – poriniai koreliacijos koeficientai (angl. Pearson correlation coefficient), kurių reikšmės svyruoja nuo -1 iki 1. Reikšmė lygi ±1 rodo, kad nagrinėjami dydţiai yra susieti pilna tiesine priklausomybe (neigiama arba teigiama), o kai porinis koreliacijos koeficientas lygus 0 – nagrinėjami dydţiai yra statistiškai nepriklausomi. Reikšmės nuo ±0,5 iki ±1 atspindi stiprią nagrinėjamų kintamųjų koreliaciją, nuo ±0,3 iki ±0,5 – vidutinę, o reikšmė lygi ar ţemesnė nei ±0,3 rodo silpną koreliaciją (Weinberg, Knapp Abramowitz, 2008). Svarbu paminėti, kad atliekant „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos šalyse analizę, susidurta su tam tikrais apribojimais. Dėl statistinių duomenų ir darbo apimties apribojimų darbe nebus analizuojamos „Swedbank“ grupės bankų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pinigų srautų ataskaitos, likvidumo normatyvas ir vienas iš pelningumo koeficientų – bankų pelnas, tenkantis vienai akcijai. 2.2 „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse pristatymas „Swedbank“ – pirmaujantis komercinis bankas Švedijoje, kurio atsiradimas siejamas su 1820 metais pradėjusiu veikti pirmuoju taupomuoju banku. 1991 metais Estijoje buvo įsteigtas „Hansabank“ bankas, kuris netrukus, t. y. 1995 metais, įsigijęs 100 % „Deutsche − Lettische“ banko akcijų, pradėjo veiklą Latvijoje, o po metų – 1996 metais – ir Lietuvoje. 2005 metais „Swedbank“ įsigijo 100 % „Hansabank“ banko akcijų, todėl jau 2006 metais metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta banko pavadinimą pakeisti į „Swedbank“ („Swedbank“ grupės elektroninis tinklalapis, 2012). 3 lentelė Pagrindiniai „Swedbank“ grupės bankų rodikliai 2011 metų pabaigoje Rodiklio pavadinimas Estija Latvija Lietuva Švedija „Swedbank“ grupė Padalinių skaičius 63 59 84 317 852 Privačių klientų skaičius 1 200 000 1 000 000 1 886 000 4 100 000 9 600 000 Verslo klientų skaičius 114 000 73 000 101 000 263 000 630 000 Veiklos pajamų dalis (%) 7 5 5 n. d. 100 Veiklos pelno dalis (%) 10 6 6 n. d. 100 Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis „Swedbank“ grupės 2011 metų gruodţio 31 d. pristatymu (2011), „Swedbank“ grupės 2011 metų metiniu pranešimu (2011) ir „Swedbank“ grupės banko Lietuvoje elektroniniu tinklalapiu (2012). Šiandieninis „Swedbank“ bankas siūlo įvairias finansines paslaugas (taupomąsias sąskaitas, būsto ir kitas paskolas, draudimą, mokamąsias korteles, pensijas ir investicijas privatiems, verslo klientams ir įmonėms) ne tik vidaus rinkose – Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, bet ir kitose nišinėse rinkose: Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, JAV, Liuksemburge, Kinijoje, Ispanijoje, Ukrainoje ir Rusijoje („Swedbank“ grupės banko Lietuvoje elektroninis tinklalapis, 2012). Vis dėlto, Švedijos bankininkystei ir Baltijos šalių bankininkystei teikiama didţiausia 21 reikšmė, kadangi šiose rinkose įkurta 49 % arba 523 visos „Swedbank“ grupės padalinių, t. y. Švedijoje – 317, Estijoje – 63, Latvijoje – 59, o Lietuvoje – 84 padaliniai (3 lentelė). Baltijos valstybių bankai „Swedbank“ grupei taip pat yra svarbūs dėl klientų skaičiaus ir uţdirbamų veiklos pajamų bei pelno (3 lentelė). Šiose šalyse paslaugos teikiamos 4,086 mln. privačių klientų ir 288 tūkst. verslo klientų, kas sudaro atitinkamai 42,6 % ir 45,7 % visos „Swedbank“ grupės paslaugų gavėjų. Be to, 2011 metais „Swedbank“ bankai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje uţdirbo 17 % visos grupės veiklos pajamų ir 22 % veiklos pelno. Paminėtina, kad Baltijos valstybėse daugiausia klientų aptarnauja „Swedbank“ bankas, esantis Lietuvoje – apie 1,9 mln. paslaugų gavėjų, o Estijos bankas pasiţymėjo didţiausiu indėliu į bendras grupės veiklos pajamas ir pelną – atitinkamai 7 % ir 10 %. „Swedbank“ grupės bankas Estijoje gali būti laikomas lyderiu tarp kitų šalies finansų tarpininkų, kadangi 2006-2011 metais indėlių ir paskolų fiziniams bei juridiniams apimtis sudarė atitinkamai vidutiniškai 50 % ir 44 % visų Estijos bankų priimamų depozitų ir skolinamų lėšų šalyje, o hipotekos paskolos – 48 % (3 paveikslas). Aptariamu laikotarpiu „Swedbank“ bankų kitose dviejose Baltijos valstybėse rinkos dalys buvo perpus maţesnės nei Estijoje, tačiau šios finansinės institucijos dėl didesnio dalyvių skaičiaus bankininkystės sektoriuje išliko vienomis iš pirmaujančių tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje. Pastarojoje šalyje „Swedbank“ bankas kasmet priimdavo vidutiniškai 30 % visų šalies indėlių, suteikdavo 23 % visų paskolų ir 26 % būsto paskolų, o Latvijos „Swedbank“ bankas – atitinkamai 16 %, 25 % ir 28 %. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės 2010-2011 metų metiniais pranešimais (4 priedas). Taigi „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalyse yra pirmaujančios finansinės institucijos uţimančios didţiąją bankininkystės rinkos dalį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Teikdami finansines paslaugas daugiau nei 4 mln. klientų trijose šalyse, šie bankai yra įpareigoti vykdyti atsakingą skolinimo politiką ir uţtikrinti atitinkamą grąţą klientams. Stabili ir sėkminga „Swedbank“ grupės bankų veikla šiose valstybėse yra ypač reikšminga, kadangi ekonominio sunkmečio atveju apie 50 % ir daugiau kiekvienos šalies gyventojų – bankų klientų – susidurtų su galimų finansinių sunkumų ir nuostolių tikimybe. 0 10 20 30 40 50 60 Indėlių rinka Paskolų rinka Būsto paskolų rinka % 3 pav. „Swedbank“ grupės bankų vidutinės rinkos dalys Baltijos šalyse 2006-2011 metais Estija Latvija Lietuva 22 2.3 Baltijos šalių makroekonominių rodiklių dinamikos analizė Kaip ţinoma, makroekonominiai rodikliai atspindi šalies ekonominę situaciją ir jos pokyčius, taip pat sąlygas verslui plėtotis ir visuomenės gerovę. Pagrindinių makroekonominių rodiklių dinamikos analizę tikslinga atlikti, siekiant nustatyti valstybių ekonominės padėties panašumus, skirtumus ir kitimo tendencijas, galinčias padėti identifikuoti finansų krizės pradţią ir plėtojimąsi. Šiuo tikslu nagrinėjama BVP, eksporto, galutinio vartojimo išlaidų ir infliacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dinamika 2006-2011 metais (5 priedas). Analizuojant vieną svarbiausių makroekonominių rodiklių – BVP rinkos kainomis, pastebimas cikliškas jo kitimas panašiu tempu visose trijose Baltijos šalyse (4 paveikslas). Ypač spartus BVP augimas buvo 2007 metais – Lietuvos galutinių prekių ir paslaugų vertė per metus išaugo 19,2 % ir buvo didţiausia, nepaisant Latvijos ir Estijos BVP didėjimo tempų, lygių atitinkamai 31,6 % ir 20 %. Tokie rezultatai rodo, kad 2007 metų pabaigoje kilusi pasaulinė krizė dar nepasiekė Baltijos šalių ir neįtakojo jų BVP. Pirmaisiais recesijos ţenklais galima laikyti 2008 metų III ketvirtį Estijoje ir Latvijoje bei IV ketvirtį Lietuvoje, kuomet per ketvirtį šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertė buvo daugiau nei 100 mln. EUR maţesnė lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Kilusi finansų krizė nulėmė neigiamus metinius Estijos ir Lietuvos BVP augimo tempus 2009 metais ir Latvijos – 2009-2010 metais, tačiau jau 2011 metų IV ketvirtį visose šalyse per tris mėnesius sukuriamas BVP beveik pasiekė prieškrizinį lygį, buvo stebimas ekonomikų atsigavimas. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis Eurostat statistikos duomenų bazės duomenimis (5 priedas, 1 lentelė). Analogiška kitimo tendencija fiksuojama nagrinėjant ir kitą makroekonominį rodiklį – eksportą (5 paveikslas). Ketvirtinė eksportuojamų prekių ir paslaugų vertė 2006-2011 metais taip pat buvo didţiausia Lietuvoje, o dėl maţesnio vartojimo pirmąjį kiekvienų metų ketvirtį trijose arba dviejose Baltijos šalyse buvo ţemesnė nei praėjusį ketvirtį. Vis dėlto, 2007 metų III ketvirtį Estijoje, kurioje ekonomikos augimas ypač priklausomas nuo eksporto, uţfiksuota 42,2 mln. EUR maţesnė uţsienyje parduotų prekių ir paslaugų vertė lyginant su praėjusiu ketvirčiu, todėl galima teigti, kad ši šalis pirmoji jautė ekonominio nuosmukio pasaulyje įtaką. 2008 metų IV ketvirtį 0,00 2000,00 4000,00 6000,00 8000,00 10000,00 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV m ln . E U R 4 pav. Baltijos šalių BVP 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 2006 2007 2008 2009 2010 2011 23 visose Baltijos šalyse eksporto vertė buvo maţesnė nei ankstesniais šių metų ketvirčiais, o per 2009 metus sumenko vidutiniškai 75-83 % lyginant su praėjusiais metais. Tad 2008 metų pabaiga gali būti laikoma finansų krizės pradţia šalyse, tačiau jos neigiama įtaka eksportui ir vartojimui ėmė silpnėti jau 2010 metų II ketvirtį, kai per tris mėnesius Estija eksportavo prekių ir paslaugų uţ 2,7 mlrd. EUR, Latvija – uţ 2,3 mlrd. EUR, o Lietuva – uţ 4,6 mlrd. EUR. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis Eurostat statistikos duomenų bazės duomenimis (5 priedas, 2 lentelė). Kitas analizei pasirinktas rodiklis – galutinio vartojimo išlaidos, susijusios su BVP (6 paveikslas). Iki 2008 metų vidurio Latvijoje ir Lietuvoje ketvirtinės išlaidos vartojimui augo vidutiniškai 12 % tempu, išskyrus pirmuosius kiekvienų metų ketvirčius. Estijoje galutinio vartojimo išlaidų kitimas visu 2006-2011 metų laikotarpiu buvo nepastovus, kas antrą ketvirtį vartojimas sumaţėdavo, todėl sudėtinga spręsti apie pirmuosius finansų krizės ţenklus šioje šalyje. Vis dėlto, neįprastas vartojimo išlaidų sumaţėjimas 126 mln. EUR 2008 metų III ketvirtį Lietuvoje ir 39,2 mln. EUR bei 100,7 mln. EUR sumomis III-IV ketvirtį Latvijoje signalizuoja apie nepalankias ekonomines sąlygas ir recesiją, kuri ėmė trauktis tik 2010 metų II ketvirtį, išaugus vartojimui. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis Eurostat statistikos duomenų bazės duomenimis (5 priedas, 3 lentelė). Kaip minėta, infliacija – vienas iš makroekonominių rodiklių, atspindinčių verslo ciklą. Nagrinėjant vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pasikeitimą per metus, pastebima vienakryptė kitimo tendencija visose Baltijos šalyse (7 paveikslas). Tiriamu laikotarpiu didţiausia 0,0 1000,0 2000,0 3000,0 4000,0 5000,0 6000,0 7000,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV m ln . E U R 5 pav. Baltijos šalių eksportas 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 2006 2007 2008 2009 2010 2011 0,0 1000,0 2000,0 3000,0 4000,0 5000,0 6000,0 7000,0 8000,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV m ln . E U R 6 pav. Baltijos šalių galutinio vartojimo išlaidos 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 2006 2007 2008 2009 2010 2011 24 infliacija uţfiksuota 2008 metų II ketvirtį: Latvijoje – 17,5 %, Lietuvoje – 12,3 % ir Estijoje – 11,5 %. Gyventojų perkamoji galia šiuo metu buvo ypač maţa, o pernelyg aukšta infliacija atspindi šalies ekonominio ciklo viršūnę, kurią pasiekus prasideda nuosmukis. Galima teigti, kad nuosmukio fazė tęsėsi iki 2009 metų IV ketvirčio Estijoje ir 2010 metų I ketvirčio Latvijoje ir Lietuvoje, kurių metu šalyse vyravo didţiausia defliacija per visą 2006-2011 metų laikotarpį. Naujausiais statistiniais duomenimis Baltijos valstybių infliacija 2011 metų pabaigoje buvo apytiksliai lygi 4 %, t. y. šalių ekonomikos iš dalies stabilizavosi. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis Eurostat statistikos duomenų bazės duomenimis (5 priedas, 4 lentelė). Apibendrinant Baltijos šalių makroekonominių rodiklių dinamikos 2006-2011 metų laikotarpiu analizę, galima teigti, kad Lietuvos ekonominė situacija buvo pati palankiausia, o Estija – pirmoji valstybė sureagavusi į 2007 metų pabaigoje kilusią krizę, kadangi šių metų III ketvirtį buvo uţfiksuotas laikinas absoliučios eksporto vertės ir galutinio vartojimo išlaidų sumaţėjimas. Vis dėlto, finansų krizės pradţia visose Baltijos šalyse galima laikyti 2008 metų III ketvirtį, kuomet Estijoje ir Latvijoje reikšmingai sumaţėjo BVP apimtys, o Latvijoje ir Lietuvoje – galutinio vartojimo išlaidos. 2008 metų IV ketvirtis pasiţymėjo visų aptartų makroekonominių rodiklių Baltijos šalyse kitimu neigiama kryptimi, todėl šį laikotarpį galima laikyti ţemiausiu verslo ciklo tašku ir recesijos, trukusios daugiau nei vienerius metus, pradţia. 2.4 „Swedbank“ grupės bankų finansinių ataskaitų analizė Kaip minėta, finansinė analizė – instrumentas, padedantis įvertinti sukauptą informaciją apie organizacijos turimą turtą, įsipareigojimus kitoms suinteresuotoms šalims, veiklos rezultatus ir jų pokyčius kintant laikui. Šio kompleksinio tyrimo dėka taip pat galima objektyviai įvertinti įvairių vidinių ir išorinių veiksnių (pvz., šalies makroekonominės situacijos) įtaką banko esamai būklei ir finansiniams rezultatams. Todėl „Swedbank“ grupės bankų finansines ataskaitas tikslinga analizuoti išskiriant dvi reikšmingiausias tyrimo elementų grupes: 1. Bankų finansinės būklės vertinimo elementai. 2. Veiklos rezultatų vertinimo elementai. -5,0 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV % 7 pav. Baltijos šalių infliacijos dinamika 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 2006 2007 2008 2009 2010 2011 25 2.4.1 Bankų finansinės būklės vertinimas Kaip ţinoma, banko finansinę būklę atspindi turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsniai (6, 7, 8, 9 priedai). Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (6 priedas, 1 lentelė). Analizuojant „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse turtą, galima teigti, kad Estijos banko finansinė būklė 2006-2011 metų laikotarpiu buvo stipriausia, kadangi pastarojo turtas buvo vidutiniškai 1,8 karto didesnis nei kitose Baltijos šalyse (8 paveikslas). Buvus palankioms ekonominėms sąlygoms, 2006-2008 metais fiksuojamas bankų turto apimčių didėjimas: 2,5 mlrd. EUR suma Estijoje, apie 2 mlrd. EUR – Latvijoje ir 1,7 mlrd. EUR – Lietuvoje. 2008 metais visi bankai pasiekė didţiausią turto lygį per šešerius veiklos metus, tačiau, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, iki 2011 metų pabaigos jis sumenko 25,5 % ir 26,1 % atitinkamai Estijoje ir Latvijoje bei maţiausiai – 10,3 % – Lietuvoje. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai). Turto pokyčius didţiąja dalimi nulėmė paskolos, 2006-2011 metų laikotarpiu sudariusios vidutiniškai 70-78 % viso „Swedbank“ banko turto kiekvienoje Baltijos šalyje (9 paveikslas). Antrasis pagal svarbą turto elementas – grynieji pinigai ir lėšos kitose finansų institucijose, kasmet sudarę apie 17,7 % bankų turto Estijoje, 17,1 % – Lietuvoje ir 9,9 % – Latvijoje. Nagrinėjamu laikotarpiu bankų turto pokyčiams Latvijoje ir Lietuvoje įtakos taip pat turėjo finansinis turtas, 0,0 2000,0 4000,0 6000,0 8000,0 10000,0 12000,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV m ln . E U R 8 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse turtas 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 2006 2007 2008 2009 2010 2011 0% 20% 40% 60% 80% 100% Estija Latvija Lietuva 9 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse turto struktūra 2006-2011 metais (vidurkis) Kitas turtas Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelną (nuostolį) Investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones Paskolos Grynieji pinigai ir lėšos kitose finansų institucijose 26 apskaitytas tikrąja verte per pelną (nuostolį) (atitinkamai 3,5 % ir 8 % viso turto), o Estijoje – investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones (11,2 %). Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (6 priedas, 2 lentelė). Nagrinėjant „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse paskolų dinamiką 2006-2011 metų laikotarpiu, pastebima vienakryptė kitimo tendencija (10 paveikslas). Ekonominio pakilimo laikotarpiu Baltijos šalyse kredito paklausa didėjo, t. y. iki 2008 metų II ketvirčio Estijoje ir III ketvirčio Latvijoje bei Lietuvoje „Swedbank“ banko kreditų, išduotų fiziniams bei juridiniams asmenims, grynoji vertė didėjo vidutiniškai 9 % ketvirtiniu augimo tempu Latvijoje ir Lietuvoje bei 6 % – Estijoje. Vis dėlto, neigiama kryptimi besikeičiantys makroekonominiai ir finansų rinkų veiksniai privertė bankus sugrieţtinti skolinimo politiką, todėl iki 2011 metų pabaigos paskolų vertė sumaţėjo 1,5 mlrd. EUR suma Estijoje, 1,2 mlrd. EUR – Lietuvoje ir daugiausia – 2,5 mlrd. EUR – Latvijoje. 4 lentelė „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse atidėjinių blogoms paskoloms padengti dinamika Šalis\Metai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Estija mln. EUR 28,3 45,5 96,8 283,6 303,1 210,8 pokytis, % (2006=100) 100 +61 +242 +902 +971 +645 grandininis pokytis, % 100 +61 +113 +193 +7 -30 Latvija mln. EUR 25,8 38,1 109,2 674,0 682,5 471,0 pokytis, % (2006=100) 100 +48 +323 +2512 +2545 +1726 grandininis pokytis, % 100 +48 +187 +517 +1 -31 Lietuva mln. EUR 25,2 30,2 41,9 325,0 376,8 245,6 pokytis, % (2006=100) 100 +20 +66 +1190 +1395 +875 grandininis pokytis, % 100 +20 +39 +676 +16 -35 Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai) ir „Swedbank“ grupės bankų Latvijoje ir Lietuvoje 2006-2011 metų metiniais pranešimais (2006-2011). Paminėtina, kad analizuojamu laikotarpiu „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti politika buvo procikliška (4 lentelė). 2006-2008 metais augant paskolų portfeliui, atidėjiniai kasmet buvo didinami vidutiniškai 34,3 mln. EUR Estijos banke, 41,7 mln. EUR – Latvijos ir tik 8,4 mln. EUR – Lietuvos. Blogėjanti ekonominė 0,0 2000,0 4000,0 6000,0 8000,0 10000,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV m ln . E U R 10 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse paskolos 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 2006 2007 2008 2009 2010 2011 27 situacija ir išaugęs klientų nemokumas privertė bankus didinti atidėjinius 2009-2011 metais, nepaisant maţėjusios išduodamų paskolų apimties. Šiuo laikotarpiu kredito rizika didţiausiu laipsniu išaugo Latvijoje, kadangi atidėjiniai blogoms paskoloms padengti padidinti 4-6 kartus lyginant su 2008 metais ir net 18-27 kartus lyginant su 2006 metais, o Lietuvoje ir Estijoje minėta rizika išaugo perpus maţiau – 2009-2011 metais atidėjiniai buvo didesni atitinkamai 6-9 ir 2-3 kartus nei 2008 metais ir 10-15 kartų bei 8-11 kartų didesni nei 2006 metais. Atliekant bankų finansinės būklės ataskaitų analizę, taip pat svarbu įvertinti ir turto finansavimo šaltinių – įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo – apimčių kitimą (11 paveikslas). 2006- 2011 metų laikotarpiu visų Baltijos valstybių „Swedbank“ bankų įsipareigojimai kito viena kryptimi, t. y. didėjo iki 2008 metų I-IV ketvirčio ir maţėjo vėlesniu laikotarpiu. Estijos banko, pasiţymėjusio apie 1,7 karto didesne skolintų lėšų apimtimi nei likusių valstybių bankai, įsipareigojimai iki 2011 metų sumaţėjo 26,6 % arba 2,5 mlrd. EUR, Latvijos banko šiek tiek daugiau – 2,6 mlrd. EUR, o Lietuvos – tik 681 mln. EUR suma. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (6 priedas, 3-4 lentelės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006-2011 metų laikotarpiu „Swedbank“ grupės bankų bendroje finansavimo šaltinių struktūroje dominavo skolintos lėšos, sudariusios apytiksliai 89 % viso turto, o nuosavoms lėšoms atiteko likusi dalis – 11 % (11 paveikslas). Nors paprastos įmonės veikla turėtų būti finansuojama daugiau nuosavu nei skolintu kapitalu, tačiau komerciniai bankai, kaip finansinės organizacijos, tuo ir išskirtiniai – juose pagrindiniu aktyvinių operacijų padengimo šaltiniu tampa iš kitų skolintojų gautos lėšos. Tad bankams yra ypač svarbu palaikyti minimalų leidţiamą nuosavų lėšų lygį, valdyti kreditavimo riziką ir išlikti mokiam. Nagrinėjamu laikotarpiu „Swedbank“ grupės bankų įsipareigojimų struktūroje dominavo svarbiausias elementas – indėliai, sudarę vidutiniškai 58 % skolintų lėšų Estijos banke, 43 % – Latvijos ir 74 % – Lietuvos (12 paveikslas). Taip pat apie 30 %, 53 % ir 20 % atitinkamai Estijos, Latvijos ir Lietuvos bankų įsipareigojimų kasmet atitekdavo įsiskolinimams kitoms finansinėms institucijoms. Kitam elementui – subordinuotoms paskoloms, daţnai naudojamoms akciniam 0,0 2000,0 4000,0 6000,0 8000,0 10000,0 12000,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV m ln . E U R 11 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse įsipareigojimai ir nuosavybė 2006-2011 metų ketvirčiais Įsipareigojimai (EE) Įsipareigojimai (LV) Įsipareigojimai (LT) Nuosavybė (EE) Nuosavybė (LV) Nuosavybė (LT) 2006 2007 2008 2009 2010 2011 28 kapitalui didinti – atiteko nedidelė visų įsipareigojimų dalis, t. y. 5,4 % Estijos banke, 2,1 % – Latvijos ir 2,7 % – Lietuvos. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ bankų grupės Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai). Vertinant Baltijos šalių „Swedbank“ bankų indėlių kaitą 2006-2011 metais, fiksuojama analogiška įsipareigojimams kitimo tendencija (13 paveikslas). 2008 metų I-II ketvirčiai gali būti įvardinti kaip lūţio taškas, kadangi iki šio laikotarpio depozitai visuose aptariamuose bankuose didėjo vidutiniškai 16,5 % metiniu tempu, o po to kito neigiama kryptimi. Finansų rinkų neapibrėţtumas ir blogėjanti šalių makroekonominė situacija keitė gyventojų ir įmonių taupymo įpročius, dėl ko indėlių apimtis visose finansų institucijose sumaţėjo, 2009-2011 metų laikotarpiu sudarydama vidutiniškai 4,8 mlrd. EUR sumą Estijos banke, 3,5 mlrd. EUR – Lietuvos ir 2,1 mlrd. EUR – Latvijos. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (6 priedas, 5 lentelė). Išanalizavus ir įvertinus „Swedbank“ grupės bankų finansinės būklės elementus, galima daryti išvadą, kad visi bankai nuosekliai vykdė plėtros politiką, siekdami didinti turimą turtą, kapitalą, atsakingai skolintis ir taip didinti veiklos stabilumą, tačiau didelę įtaką organizacijos veiklai turėjo ekonominė situacija tiek šalyje, tiek ir visame pasaulyje. Nors aptariamu laikotarpiu Estijos banko finansinė būklė buvo palankiausia dėl didţiausio turto, įsipareigojimų ir nuosavybės apimčių, tačiau ekonominės situacijos pokyčių poveikis šiam bankui buvo vienas stipriausių. 0% 20% 40% 60% 80% 100% Estija Latvija Lietuva 12 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse įsipareigojimų struktūra 2006-2011 metais (vidurkis) Kiti įsipareigojimai Subordinuotos paskolos Įsiskolinimai finansinėms institucijoms Indėliai 0,0 1000,0 2000,0 3000,0 4000,0 5000,0 6000,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV m ln . E U R 13 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse indėliai 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 2006 2007 2008 2009 2010 2011 29 2.4.2 Bankų veiklos rezultatų vertinimas Banko pelno (nuostolių) arba kitaip – bendrųjų pajamų ataskaita, pateikia informaciją apie banko pajamas, jas uţdirbant patirtas sąnaudas ir galutinius veiklos rezultatus (7, 8, 9 priedai). 5 lentelė „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos pajamų dinamika 2006-2011 metais Šalis\Metai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Estija mln. EUR 267,1 489,4 344,4 219,0 254,5 612,9 pokytis, % (2006=100) 100 +83 +29 -18 -5 +129 grandininis pokytis, % 100 +83 -30 -36 +16 +141 Latvija mln. EUR 187,7 283,1 294,4 234,8 174,7 182,9 pokytis, % (2006=100) 100 +51 +57 +25 -7 -3 grandininis pokytis, % 100 +51 +4 -20 -26 +5 Lietuva mln. EUR 144,0 221,0 256,8 197,2 151,6 182,7 pokytis, % (2006=100) 100 +53 +78 +37 +5 +27 grandininis pokytis, % 100 +53 +16 -23 -23 +21 Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai). Analizuojant „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos pajamas, pastebima, kad 2006-2008 metai Latvijos ir Lietuvos bankams, o 2006-2007 metai Estijos bankui buvo ypač sėkmingi (5 lentelė). Pastarojo veiklos pajamos išaugo net 83 % ir 2007 metų pabaigoje pasiekė 489,4 mln. EUR sumą. Latvijos ir Lietuvos bankų veiklos pajamų augimo tempai taip pat buvo aukšti – lygūs atitinkamai 57 % ir 78 %. Vis dėlto, 2008-2010 metais Estijoje ir 2009-2010 metais Latvijoje bei Lietuvoje finansų krizė neigiamai įtakojo pajamų augimą. Minėtu laikotarpiu didţiausia suma – 234,9 mln. EUR – sumaţėjo Estijos „Swedbank“ banko veiklos pajamos, o maţiausiai įtakotos Lietuvos banko pajamos, sumaţėjusios 105,2 mln. EUR dydţiu. Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos „Swedbank“ banko veiklos pajamos 2007-2011 metų laikotarpiu buvo aukštesnės uţ 2006 metų lygį, ko negalima pasakyti apie kitų bankų Estijoje ir Latvijoje veiklos pajamas. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai). Esminės įtakos bankų veiklos pajamų pokyčiams turėjo pagrindinės sudedamosios dalys – grynosios palūkanų pajamos bei grynosios paslaugų ir komisinių pajamos (14 paveikslas). 0% 20% 40% 60% 80% 100% Estija Latvija Lietuva 14 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos pajamų struktūra 2006-2011 metais (vidurkis) Kitos veiklos pajamos Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos Grynosios palūkanų pajamos 30 Pastarosios kasmet sudarė vidutiniškai 28,2 % arba 52,6 mln. EUR Lietuvos banke ir šiek tiek maţesnę dalį – 22 % ir 23 % atitinkamai Latvijos ir Estijos bankuose. Vis dėlto, svarbiausiu „Swedbank“ bankų Baltijos šalyse pajamų šaltiniu galima įvardinti grynąsias palūkanų pajamas, kurios kasmet Latvijoje ir Lietuvoje sudarydavo apie 59 % visų veiklos pajamų, o Estijoje – vidutiniškai 47 % arba 160,8 mln. EUR. 2006-2011 metų laikotarpiu „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse grynųjų palūkanų pajamos kito atitinkamai veiklos pajamoms: Estijos banke didţiausia minėtų pajamų suma buvo 2007 metais ir siekė 210,6 mln. EUR, o Latvijos ir Lietuvos bankuose – 2008 metais – atitinkamai 196,7 mln. EUR ir 172,4 mln. EUR (6 lentelė). Spartų bankų grynųjų palūkanų pajamų augimą – 34 % Estijos banke, 74 % Latvijos ir 101 % Lietuvos bankuose – nulėmė ne tik didėjęs paskolų portfelis, tačiau ir pabranginti finansiniai ištekliai („Swedbank“ grupės banko Lietuvoje 2008 metų metinis pranešimas, 2008; „Swedbank“ grupės banko Estijoje 2007 metų metinis pranešimas, 2007). Sugrieţtinta bankų skolinimo politika ir padidėjęs klientų nemokumas 2009-2010 metais Latvijos ir Lietuvos bankuose bei 2008-2010 metais Estijos „Swedbank“ banke nulėmė grynųjų palūkanų pajamų sumaţėjimą atitinkamai 95,9 mln. EUR, 55 mln. EUR ir 72,2 mln. EUR sumomis („Swedbank“ grupės banko Estijoje 2010 metų metinis pranešimas, 2010). 6 lentelė „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse grynųjų palūkanų pajamų dinamika 2006-2011 metais Šalis\Metai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Estija mln. EUR 157,3 210,6 197,0 84,5 138,4 176,9 pokytis, % (2006=100) 100 +34 +25 -46 -12 +12 grandininis pokytis, % 100 +34 -6 -57 +64 +28 Latvija mln. EUR 113,2 185,8 196,7 129,0 89,9 106,1 pokytis, % (2006=100) 100 +64 +74 +14 -21 -6 grandininis pokytis, % 100 +64 +6 -34 -30 +18 Lietuva mln. EUR 85,6 137,9 172,4 105,5 82,9 105,4 pokytis, % (2006=100) 100 +61 +101 +23 -3 +23 grandininis pokytis, % 100 +61 +25 -39 -21 +27 Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai). Kaip ţinoma, augant verslo apimtims, kartu didėja ir kaštai, susiję su jo vykdymu, ir atvirkščiai. Ši tendencija pastebima vertinant „Swedbank“ grupės bankų veiklos sąnaudas 2006- 2011 metų laikotarpiu (7 lentelė). Iki 2007 metų Estijoje ir iki 2008 metų kitose Baltijos šalyse sparčiai augęs bankininkystės verslas nulėmė bankų veiklos sanąudų padidėjimą atitinkamai 35 % ir 45 %. Šių pokyčių prieţastimi įvardijamas darbuotojų skaičiaus didėjimas, jų vidutinio atlyginimo augimas visuose bankuose ir naujų aptarnavimo centrų atidarymas Estijoje, padidinęs personalo ir bendrąsias bei administracines sąnaudas 43,7 mln. EUR suma Estijos banke ir apie 35 mln. EUR Latvijos ir Lietuvos bankuose („Swedbank“ grupės banko Estijoje 2007 metų metinis pranešimas, 31 2007). Vis dėlto, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, 2009-2010 metais sąnaudų politika visuose bankuose buvo sugrieţtinta – sumaţintas darbuotojų skaičius, skirtos maţesnės išlaidos marketingui, IT technologijoms („Swedbank“ grupės banko Estijoje 2010 metų metinis pranešimas, 2010). Tokiu būdu didţiąją veiklos sąnaudų dalį (vidutiniškai 47 %) sudariusios personalo sąnaudos iki 2010 metų pabaigos sumaţintos 32,2 mln. EUR suma Estijos banke, 16,7 mln. EUR – Latvijos ir 21,4 mln. EUR – Lietuvos. 7 lentelė „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos sąnaudų ir jų sudedamųjų dalių dinamika 2006-2011 metais (mln. EUR) Šalis Veiklos sąnaudų rūšis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Estija Personalo sąnaudos 63,6 86,3 55,0 49,5 54,1 62,4 Bendrosios ir administracinės sąnaudos ir kitos sąnaudos 61,9 82,9 75,8 65,1 58,8 56,0 Veiklos sąnaudos, iš viso 125,5 169,2 130,8 114,6 112,9 118,4 Veiklos sąnaudų pokytis, % (2006=100) 100 +35 +4 -9 -10 -6 Veiklos sąnaudų grandininis pokytis, % 100 +35 -23 -12 -1 +5 Latvija Personalo sąnaudos 37,0 49,3 49,6 35,8 32,9 37,6 Bendrosios ir administracinės sąnaudos ir kitos sąnaudos 39,6 53,3 60,9 59,5 54,5 48,5 Veiklos sąnaudos, iš viso 76,6 102,6 110,5 95,3 87,4 86,1 Veiklos sąnaudų pokytis, % (2006=100) 100 +34 +44 +24 +14 +12 Veiklos sąnaudų grandininis pokytis, % 100 +34 +8 -14 -8 -1 Lietuva Personalo sąnaudos 43,6 57,4 60,6 39,7 39,2 44,3 Bendrosios ir administracinės sąnaudos ir kitos sąnaudos 34,5 45,8 53,3 51,7 50,5 48,8 Veiklos sąnaudos, iš viso 78,1 103,2 113,9 91,3 89,7 93,1 Veiklos sąnaudų pokytis, % (2006=100) 100 +32 +46 +17 +15 +19 Veiklos sąnaudų grandininis pokytis, % 100 +32 +10 -20 -2 +4 Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai). Išanalizavus „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos pajamų ir sąnaudų struktūrą bei dinamiką, būtina aptarti svarbiausio veiklos rezultato – grynojo pelno – kitimą (15 paveikslas). Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse 2006-2011 metų finansinėmis ataskaitomis (6 priedas, 6 lentelė). 2006-2007 metų laikotarpiu didţiausiu per ketvirtį uţdirbamu pelnu pasiţymėjo Estijos bankas, kurio veiklos rezultatas buvo vidutiniškai 2 kartus didesnis nei likusių Baltijos valstybių bankų. Vis dėlto, besikeičianti ekonominė situacija, didėjantis klientų nemokumas lėmė neigiamus „Swedbank“ grupės -300,0 -200,0 -100,0 0,0 100,0 200,0 300,0 400,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV 2006 2007 2008 2009 2010 2011 m ln . E U R 15 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse grynasis pelnas 2006-2011 metų ketvirčiais Estija Latvija Lietuva 32 bankų Baltijos šalyse veiklos rezultatus. Pirmasis bankas 2008 metų IV ketvirtį patyręs 9,4 mln. EUR nuostolį buvo Latvijos, antrasis – Estijos „Swedbank bankas, 2009 metų I ketvirtį uţdirbęs 29 mln. EUR nuostolio. Lietuvos „Swedbank“ bankas pirmąjį nuostolį patyrė tik 2009 metų II ketvirtį, tačiau jis siekė net 51,1 mln. EUR. Neigiamus bankų veiklos rezultatus įtakojo tiek didinami atidėjiniai, tiek ir ypač padidinti vertės sumaţėjimo nuostoliai: per 2009 metus Estijos ir Latvijos „Swedbank“ bankuose jie padidinti apie 7,7 karto, o Lietuvoje net 31 kartą lyginant su 2008 metais (7, 8, 9 priedai). 2010 metais Baltijos šalių „Swedbank“ bankų grynasis pelnas vis dar kito netolygiai, tačiau jau 2011 metais sumaţinti atidėjiniai ir išaugusi turto vertė nulėmė pelno didėjimą iki 488,3 mln. EUR Estijos banke, 118,3 mln. EUR – Latvijos ir 165,5 mln. EUR – Lietuvos. Apibendrinant galima teigti, kad 2006-2008 metais didėjusios verslo apimtys ir palanki ekonominė situacija nulėmė pelningą „Swedbank“ grupės bankų veiklą Baltijos šalyse. Nepaisant sugrieţtintos vidaus politikos personalo ir bendrųjų bei administracinių sąnaudų atţvilgiu, 2009- 2010 metais šios finansinės institucijos patyrė grynąjį nuostolį, kadangi konservatyviai vertinant ekonominį nestabilumą šalyje grynieji rizikos kaštai (turto vertės sumaţėjimas) buvo ţymiai padidinti. Vis dėlto, ekonomikų atsigavimas Baltijos šalyse ir finansinės rizikos sumaţėjimas paskatino pelno augimą 2011 metais. 2.5 „Swedbank“ grupės bankų finansinių santykinių rodiklių kitimo analizė ir vertinimas Atlikus „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse finansinių ataskaitų vertikaliąją ir horizontaliąją analizę, tikslinga išnagrinėti finansinių santykinių rodiklių kitimą 2006-2011 metais. Jų dėka skirtingų bankų veikla gali būti įvertinta ir palyginta efektyvumo, likvidumo, pelningumo ir kt. aspektais. 8 lentelė „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse kapitalo pakankamumas* 2006-2011 metais (%) Šalis\Metai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Estija 14,80 16,60 20,00 24,00 24,00 19,00 Latvija 8,92 11,81 14,64 18,72 18,12 23,24 Lietuva 11,49 11,27 15,65 19,05 20,69 15,33 *Reikalaujamas bankų kapitalo pakankamumo normatyvas visose Baltijos šalyse – 8 %. Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis Estijos bankininkystės asociacijos ir Estijos Finansų prieţiūros institucijos duomenimis, „Swedbank“ grupės bankų Latvijoje ir Lietuvoje 2006-2011 metų metiniais pranešimais (2006-2011). Analizuojant vieno iš pagrindinių bankų veiklos riziką ribojančio normatyvo kitimą 2006- 2011 metų laikotarpiu, galima teigti, kad „Swedbank“ grupės bankai visose Baltijos valstybėse išlaikė saugias kapitalo pakankamumo ribas, kadangi šis normatyvas buvo didesnis nei reikalaujamas 8 % dydis (8 lentelė). Be to, per šešerius veiklos metus minėtas rodiklis padidėjo apytiksliai 4 procentiniais punktais Estijos, Lietuvos bankuose ir net 14 – Latvijos. Vadinasi, bankai 33 sugebėjo valdyti kredito, rinkos ir operacinę rizikas ir išlaikyti veiklos stabilumą, o indėlininkų ir investuotojų turtas buvo padengtas reikiamu kapitalo dydţiu, jo saugumas bėgant metams didėjo. Vis dėlto, didţiausiu kapitalo pakankamumu analizuojamu laikotarpiu, išskyrus 2011 metus, pasiţymėjusi Estijos „Swedbank“ banko veikla gali būti laikoma stabiliausia. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis apskaičiuotais „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos santykiniais pelningumo rodikliais (10 priedas, 1 lentelė). Nagrinėjant svarbiausius pelningumo rodiklius – nuosavybės grąţą ir turto pelningumą – pastebima, kad teigiami rezultatai gauti tik 2006-2008 metų laikotarpiu ir 2011 metais, pagerėjus ekonominėms sąlygoms (16 paveikslas). 2009-2010 metais patirti bankų nuostoliai sąlygojo neigiamą grąţą tiek iš nuosavo kapitalo, tiek ir iš bankų turto, todėl jų naudojimo efektyvumas ţenkliai sumaţėjo. Vis dėlto, nagrinėjamu laikotarpiu Estijos bankas efektyviausiai valdė turtą ir nuosavą kapitalą, kadangi turėdamas didţiausias jų apimtis, 2009 ekonominio nuosmukio metais sugebėjo gauti 34 procentiniais punktais didesnę nuosavybės grąţą (-24 %) ir 3,1 punkto didesnę turto grąţą (-3,2 %) (matavimo skalė dešinėje) nei kiti Baltijos šalių „Swedbank“ bankai. Maţiausiai efektyvi buvo Latvijos „Swedbank“ banko veikla, nes jis kasmet turėdamas vidutiniškai 1,2 karto daugiau turto ir 1,4 karto nuosavo kapitalo nei Lietuvos bankas, tik dvejus metus sugebėjo uţdirbti didesnį pelną ir gauti aukštesnę grąţą. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis apskaičiuotais „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos santykiniais pelningumo rodikliais (10 priedas, 1 lentelė). Kitų pelningumo rodiklių – veiklos pajamų ir turto santykio bei pelno marţos – atţvilgiu, Estijos „Swedbank“ bankas išlaikė didţiausią veiklos efektyvumą tik 2006-2007 metais ir 2011 -10,00% -5,00% 0,00% 5,00% 10,00% -60,00% -40,00% -20,00% 0,00% 20,00% 40,00% 2006 2007 2008 2009 2010 2011 16 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse nuosavybės ir turto pelningumo rodikliai 2006-2011 metais Nuosavybės pelningumas (EE) Nuosavybės pelningumas (LV) Nuosavybės pelningumas (LT) Turto pelningumas (EE) Turto pelningumas (LV) Turto pelningumas (LT) -150,00% -100,00% -50,00% 0,00% 50,00% 100,00% 0,00% 2,00% 4,00% 6,00% 8,00% 10,00% 2006 2007 2008 2009 2010 2011 17 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse santykiniai pelningumo rodikliai 2006-2011 metais Veiklos pajamų ir turto santykis (EE) Veiklos pajamų ir turto santykis (LV) Veiklos pajamų ir turto santykis (LT) Pelno marţa (EE) Pelno marţa (LV) Pelno marţa (LT) 34 metais (17 paveikslas). Likusiais metais kreditavimo ir kitas pajamas uţdirbanti veikla buvo plačiau išvystyta Latvijos arba Lietuvos banke, kadangi veiklos pajamų ir turto santykis šiuose bankuose buvo didesnis. Dėl grynųjų nuostolių, gautų 2009-2010 metais, pelno marţa šiais metais visuose bankuose buvo neigiama, tačiau Estijos banko koeficiento dydis – -59,1 % – buvo 22-37 procentinio punkto maţesnis nei likusių bankų (matavimo skalė dešinėje). 9 lentelė „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse grynųjų palūkanų pajamų marţa 2006-2011 metais (%) Šalis\Metai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Estija 1,93 1,97 1,84 0,83 1,49 2,22 Latvija 2,08 2,75 2,65 2,02 1,55 2,20 Lietuva 2,10 2,45 2,99 2,01 1,65 2,04 Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis apskaičiuotais „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos santykiniais pelningumo rodikliais (10 priedas, 1 lentelė). Svarbus pelningumo rodiklis – grynųjų palūkanų pajamų marţa – 2006-2007 metais turėjo didėjimo tendenciją visuose „Swedbank“ grupės bankuose, kadangi šiais metais grynosios palūkanų pajamos augo didesniu tempu nei bankų turtas (9 lentelė). Nuo 2008 metų šis koeficientas Latvijos ir Estijos bankuose ėmė maţėti, tačiau Lietuvos „Swedbank“ bankas sugebėjo išlaikyti pajamų augimą ir grynųjų palūkanų pajamų marţos didėjimą iki 2,99 %. Svarbu paminėti, kad analizuojamu laikotarpiu aptariamas koeficientas Estijos banke buvo maţiausias ir 2 % ribą viršijo tik 2011 metais, todėl Latvijos ir Lietuvos bankų finansinės veiklos, susijusios su kreditavimu ir lėšų, uţ kurias mokamos palūkanos, pritraukimu, pelningumas buvo didesnis. Tad galima teigti, kad Estijos „Swedbank“ bankas, finansuodamas savo veiklą, galėjo pernelyg remtis indėliais, uţ kurios mokamos aukštos palūkanos arba neuţdirbo pakankamai pajamų, išduodamas paskolas. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis apskaičiuotais „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos santykiniais efektyvumo rodikliais (10 priedas, 2 lentelė). Vertinant „Swedbank grupės bankų Baltijos šalyse veiklą efektyvumo aspektu, pastebimas visų trijų bankų rodiklių kitimas viena kryptimi (18 paveikslas). Vienas pagrindinių efektyvumo rodiklių – išlaidų ir pajamų santykis bei atidėjinių paskolų nuostoliams padengti koeficientas – 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 2006 2007 2008 2009 2010 2011 18 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse santykiniai efektyvumo rodikliai 2006-2011 metais Išlaidų ir pajamų santykis (EE) Išlaidų ir pajamų santykis (LV) Išlaidų ir pajamų santykis (LT) Atidėjinių paskolų nuostoliams padengti koeficientas (EE) Atidėjinių paskolų nuostoliams padengti koeficientas (LV) Atidėjinių paskolų nuostoliams padengti koeficientas (LT) 35 2006-2007 metų laikotarpiu turėjo maţėjimo tendenciją, kadangi visų trijų bankų veiklos pajamos ir jų sudedamosios dalys augo didesniu tempu nei nepalūkanų išlaidos ar atidėjiniai galimiems paskolų nuostoliams padengti. Tačiau vėliau, 2008-2010 metais, šie rodikliai kito priešinga kryptimi, t. y. bankai ekonominio nuosmukio metu nesugebėjo efektyviai valdyti išlaidų ir racionaliai uţdirbti pajamų, o paskolų portfelio kokybė sumaţėjo 6-11 kartų, dėl ypač padidintų atidėjinių. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis apskaičiuotais „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos santykiniais efektyvumo rodikliais (10 priedas, 2 lentelė). Kitas efektyvumo rodiklis – palūkanų išlaidų koeficientas – didţiausią reikšmę pasiekė 2008-2009 metais ir Estijos banke sudarė – 0,56 arba 56 %, Latvijos – 46 %, o Lietuvos – 43 %, o vėliau ėmė maţėti ne tik dėl maţėjusių bankų veiklos pajamų, bet ir palūkanų išlaidų (19 paveikslas). Analizuojamu laikotarpiu efektyviausiai su finansinių išteklių pritraukimu susijusias išlaidas valdė Lietuvos „Swedbank“ bankas, kadangi palūkanų išlaidų koeficiento reikšmės buvo ţemiausios. Vis dėlto, iš trijų Baltijos valstybių „Swedbank“ grupės banko Estijoje veikla gali būti laikoma efektyviausia, kadangi visų aptartų efektyvumo rodiklių reikšmės analizuojamu laikotarpiu buvo vienos maţiausių. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis apskaičiuotais „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos santykiniais finansinio sverto rodikliais (10 priedas, 3 lentelė). Kitą – finansinio sverto rodiklių grupę – tikslinga pradėti analizuoti nuo finansinio sverto koeficiento bei atidėjinių blogoms paskoloms padengti ir paskolų santykio (20 paveikslas). Pirmasis rodiklis visų nagrinėjamų šalių bankuose iki 2011 metų išaugo 0,03-0,09 dydţiu, visuomet 0,00 0,10 0,20 0,30 0,40 0,50 0,60 2006 2007 2008 2009 2010 2011 19 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse palūkanų išlaidų koeficientas 2006-2011 metais Estija Latvija Lietuva 0,00 0,02 0,04 0,06 0,08 0,10 0,12 0,14 0,16 0,18 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse santykiniai finansinio sverto rodikliai 2006-2011 metais Atidėjinių blogoms paskoloms padengti ir paskolų santykis (EE) Atidėjinių blogoms paskoloms padengti ir paskolų santykis (LV) Atidėjinių blogoms paskoloms padengti ir paskolų santykis (LT) Finansinio sverto koeficientas (EE) Finansinio sverto koeficientas (LV) Finansinio sverto koeficientas (LT) 36 viršydamas 2 % reikalaujamą dydį ir išlaikydamas saugias kapitalo rizikos ribas. Esant didţiausiai kapitalo apimčiai, Estijos „Swedbank“ banko nuosavybė gali būti įvardinta kaip maţiausiai rizikinga, tačiau nuo jo nedaug atsiliko Latvijos bankas. Antrasis koeficientas 2006-2008 metais visuose „Swedbank“ bankuose Baltijos šalyse buvo santykinai stabilus ir svyravo 1-2 % ribose, tačiau 2009-2011 metais ţenkliai padidinti atidėjiniai ir maţėjęs skolinimasis paskatino aptariamo rodiklio didėjimą iki 0,03-0,05 Estijos banke, 0,08-0,10 – Lietuvos ir 0,12-0,14 – Latvijos. Todėl paskolų portfelis visuose bankuose tapo maţiau kokybiškas, o ypač jo vertė sumaţėjo Latvijos „Swedbank“ banke. Vertinant likusius finansinio sverto rodiklius – paskolų ir indėlių santykį bei įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį – taip pat fiksuojama vienakryptė kitimo tendencija (21 paveikslas). Pastarasis rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu visuose bankuose neigiama kryptimi pasikeitė nuo 2 iki 7 procentinių punktų, t. y. rizika padengiant įsipareigojimus nuosekliai maţėjo. Lyginant „Swedbank“ bankus tarpusavyje galima teigti, kad labiausiai rizikingas bankas buvo Lietuvos, maţiausiai – Estijos bankas. Kitas koeficientas – paskolų ir indėlių santykis – iki 2007 metų, paskolų portfeliui augant aukštesniu tempu nei indėliams, didėjo, o vėliau kito priešinga kryptimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis koeficientas Latvijos banke 4 metus iš eilės viršijo 2 kartus, t. y. paskolų buvo išduodama 2 kartus daugiau nei priimama indėlių, todėl kredito rizika šiame banke buvo ypač aukšta. Pastaba: paveikslas sudarytas autorės, remiantis apskaičiuotais „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos santykiniais finansinio sverto rodikliais (10 priedas, 3 lentelė). Apidendrinant „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse finansinių santykinių rodiklių analizę, daroma išvada, kad 2006-2011 metų laikotarpiu efektyviausia, pelningiausia ir stabiliausia buvo Estijos banko veikla, pasiţymėjusi maţiausia nuosavo kapitalo ir įsipareigojmų vykdymo rizika. Vis dėlto, bankas susidūrė su neefektyvaus finansinių išteklių pritraukimo problema, todėl turėtų būti perţvelgiama banko finansavimo ir klientų kreditavimo struktūra. Taip pat tlikta santykinių rodiklių analizė atskleidė finansų krizės poveikį bankų veiklai, t. y. 2009-2010 metais visų bankų veikla buvo nepelninga, maţiau efektyvi, o paskolų portfelio kokybė ypač sumaţėjo. 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 2006 2007 2008 2009 2010 2011 21 pav. „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse paskolų ir indėlių bei įsipareigojimų ir nuosavybės santykiai 2006-2011 metais Paskolų ir indėlių santykis (EE) Paskolų ir indėlių santykis (LV) Paskolų ir indėlių santykis (LT) Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis (EE) Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis (LV) Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis (LT) 37 2.6 Finansų krizės poveikio bankų veiklai ekonometrinis tyrimas Atlikta makroekonominių rodiklių dinamikos analizė atskleidė, kad finansų krizės pradţia visose Baltijos šalyse galima laikyti 2008 metų IV ketvirtį, kuomet reikšmingai sumaţėjo galutinių prekių ir paslaugų vertė, eksportas ir kiti pagrindiniai ekonominiai šalių rodikliai. Tų pačių metų 2- oje pusėje taip pat neigiama kryptimi ėmė kisti ir „Swedbank“ bankų veiklos rodikliai. Todėl galima daryti prielaidą, kad finansų krizė pradėjo įtakoti valstybių ekonomikas ir bankų veiklą panašiu metu. Siekiant nustatyti, kokį poveikį Baltijos šalių ekonominės situacijos pokyčiai turėjo „Swedbank“ grupės bankams, atlikta koreliacinė analizė. Ja siekiama įvertinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos makroekonominių rodiklių, atspindinčių šalių ekonominę padėtį, įtaką bankų veiklai ir rezultatams ir nustatyti ryšio tarp jų stiprumą. Šiuo tikslu tiriama tiesinė priklausomybė tarp pagrindinių Baltijos šalių makroekonominių rodiklių – BVP, eksporto, infliacijos, galutinio vartojimo išlaidų ir tarp svarbiausių bankų veiklos rodiklių – turto, paskolų, indėlių ir grynojo pelno. Koreliacinio tyrimo rezultatų patikimumas uţtikrinamas, analizei naudojant ketvirtinius 2006-2011 metų statistinius duomenis (5, 6 priedai). Koreliacinės analizės rezultatai rodo, kad analizuojamu laikotarpiu egzistavo stipri teigiama tiesinė priklausomybė tarp visų Baltijos šalių galutinio vartojimo išlaidų ir „Swedbank“ bankų turto, paskolų ir indėlių apimties (10 lentelė). Tai reiškia, kad, palankiomis ekonominėmis sąlygomis didėjęs gyventojų ir įmonių vartojimas nulėmė bankų turto ir įsipareigojimų augimą, didėjant išduodamų paskolų apimtims ir indėliams, ir atvirkščiai. 10 lentelė Baltijos šalių makroekonominių rodiklių ir „Swedbank“ grupės bankų veiklos rodiklių koreliacijos koeficientai Turtas Paskolos Indėliai Grynasis pelnas EE LV LT EE LV LT EE LV LT EE LV LT BVP ,352 ,682 ** ,666 ** ,461 * ,647 ** ,611 ** ,676 ** ,864 ** ,711 ** ,395 ,216 ,269 Eksportas -,168 ,093 ,337 -,031 -,022 ,352 ,600 ** ,427 * ,699 ** ,530 ** ,320 ,336 Infliacija ,259 ,426 * ,485 * ,302 ,524 ** ,367 ,230 ,702 ** ,186 ,411 * ,414 * ,344 Galutinio vartojimo išlaidos ,593 ** ,762 ** ,806 ** ,676 ** ,745 ** ,713 ** ,730 ** ,878 ** ,745 ** ,142 ,193 ,111 *Koreliacija statistiškai reikšminga, esant reikšmingumo lygmeniui 0,05 (95 % tikimybė). ** Koreliacija statistiškai reikšminga, esant reikšmingumo lygmeniui 0,01 (99 % tikimybė). Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis atliktos „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse pagrindinių veiklos rodiklių ir Estijos, Latvijos, Lietuvos makroekonominių rodiklių koreliacinės analizės rezultatais (11 priedas). Taip pat nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp „Swedbank“ bankų turto, suteikiamų paskolų, priimamų depozitų Latvijoje bei Lietuvoje ir per ketvirtį šiose šalyse pagamintų galutinių prekių ir paslaugų vertės (10 lentelė). Trečiojoje Baltijos šalyje – Estijoje – bendrasis vidaus produktas stipriai koreliavo tik su indėlių apimtimi, o tarp šalies BVP ir „Swedbank“ banko paskolų 38 apimties nustatyta vidutinė koreliacija. Bendrasis vidaus produktas išreiškia per tris mėnesius pagamintų prekių vertę, o taip pat gamybos apimtis. Vadinasi, ekonomikos pakilimo laikotarpiu auganti paklausa skatino ir gamybos didėjimą, kuriam buvo reikalingi finansiniai ištekliai – paskolos iš bankų. Didėjanti gamyba taip pat nulėmė darbo vietų skaičiaus ir pajamų augimą bei taupymo – indėlių – didėjimą. Ekonominio nuosmukio atveju pasireiškė priešinga tendencija, t. y. buvo stebimas tiek paklausos ir gamybos, tiek ir paskolų bei pajamų maţėjimas. Svarbus makroekonominis rodiklis – eksportas – nagrinėjamu laikotarpiu stipriai koreliavo tik su „Swedbank“ grupės bankų Estijoje ir Lietuvoje indėlių apimtimi bei grynuoju Estijos banko pelnu ir šiek tiek silpniau su Latvijos banko indėlių apimtimi (10 lentelė). Taip pat nustatytos pavienės tiesinės priklausomybės tarp Lietuvos banko turto, Estijos banko grynojo pelno ir šių šalių infliacijos, o Latvijoje infliacija koreliavo su visais „Swedbank“ banko pagrindiniais veiklos rodikliais. Todėl galima teigti, kad infliacija šioje valstybėjė, kaip ir BVP bei galutinio vartojimo išlaidos, atspindi ekonominę situaciją ir glaudţiai siejasi su bankų veiklos pokyčiais. Apibendrinant koreliacinės analizės rezultatus, galima teigti, kad labiausiai valstybės ekonominės situacijos pokyčius atspindėjo ir stipriausiai su „Swedbank“ bankų veiklos rodiklių pokyčiais buvo susijusi viena iš šalies bendrojo vidaus produkto sudedamųjų dalių – galutinio vartojimo išlaidos ir pats BVP. Taip pat gauti analizės rezultatai – stiprių koreliacijų skaičius – parodė, kad 2006-2011 metų laikotarpiu iš trijų Baltijos valstybių maţiausiai makroekonominių pokyčių įtakota buvo Estijos „Swedbank“ banko veikla, o labiausiai – Latvijos banko. 39 III. „SWEDBANK“ GRUPĖS BANKŲ VEIKLOS PALYGINAMOSIOS ANALIZĖS BALTIJOS ŠALYSE REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IR VEIKLOS PERSPEKTYVŲ PROGNOZAVIMAS Atlikta „Swedbank“ grupės bankų veiklos palyginamoji analizė Baltijos šalyse globalios finansų krizės kontekste patvirtino mokslinės literatūros analizėje susistemintus teiginius apie valstybės ekonominių pokyčių įtaką bankų veiklos rezultatams. Vis dėlto, nagrinėjamos finansinės grupės bankų prieš ekonominį nuosmukį vykdyta politika taip pat turėjo įtakos valstybių ekonominei situacijai, tokiu būdu pagilindama recesijos pasekmes ir padidindama šių finansų institucijų nuostolių mastą. Tad, apibendrinus „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos analizės rezultatus, svarbu išskirti pagrindinius jų veiklos probleminius (neigiamus) aspektus, nustatyti koreguojančias priemones ir numatyti galimas veiklos perspektyvas 2012-2013 metams, pasibaigus recesijai ir stabilizavusis Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikoms. 3.1 Bankų veiklos palyginamosios analizės rezultatų apibendrinimas Pirmajame darbo analizės etape atliktas „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse pristatymas atskleidė šios finansų grupės, priklausančios skandinavams, vykdomos veiklos orientaciją. Pagrindinė „Swedbank“ bankų veiklos kryptis – individualių Estijos, Latvijos ir Lietuvos klientų aptarnavimas, kadangi pastarųjų skaičius šiose šalyse yra 11-19 kartų didesnis nei verslo klientų. Nors „Swedbank“ finansų institucijos pirmauja visų Baltijos šalių bankų sektoriuose, tačiau anksčiausiai įkurtas Estijos bankas, 2006-2011 metų laikotarpiu pritraukdavęs apytiksliai apie 50 % visų šalies indėlininkų ir paskolų bei būsto kreditų gavėjų, gali būti laikomas turinčiu didţiausią veiklos patirtį ir uţsitikrinusiu solidţią patikimo banko reputaciją Estijoje. Antruoju palyginamosios analizės etapu buvo siekiama įvertinti Baltijos valstybių ekonominės situacijos panašumus, skirtumus ir kitimo tendencijas prieš ekonominį nuosmukį ir jo metu. Makroekonominių rodiklių analizė parodė, kad Estija, Latvija ir Lietuva nagrinėjamu laikotarpiu buvo šiek tiek skirtingose ekonominio ciklo stadijose ir pirmoji iš paminėtų valstybių buvo kitų priešakyje. 2006-2011 metais didţiausiu ekonomikos dydţiu ir bendru aktyvumu pasiţymėjo Lietuva, maţiausiu – Estija. Nepaisant to, šių dviejų valstybių BVP rinkos kainomis metinis augimas 2006-2007 metais buvo beveik vienodas ir siekė apie 20 %, o Latvijoje buvo dar didesnis – lygus 31,6 %. Vieni sparčiausių visoje Europoje Baltijos šalių BVP metiniai augimo tempai šiuo laikotarpiu jau signalizavo apie galimą ekonomikos perkaitimą ir augimo lėtėjimą, pasiekus verslo ciklo viršūnę. Padėtį apsunkino ir itin aukštas nagrinėjamų valstybių ekonomikų atvirumas (Estijos eksportas 2006-2011 metais sudarė vidutiniškai apie 70 % BVP, Lietuvos – 60 %, Latvijos – 50 %), kadangi 2007 metų pabaigoje JAV kilusi finansų krizė išplito pasauliniu 40 mastu, neigiamai įtakodama vidaus paklausą Baltijos šalių eksporto rinkose. Estija – pirmoji Baltijos valstybė, pajutusi neigiamą ekonominio nuosmukio pasaulyje įtaką ir ţengusi recesijos link, kadangi jau 2007 metų III ketvirtį sumaţėjo tiek absoliuti eksporto vertė, tiek vidaus vartojimas, o Lietuva – paskutinioji, nes dar 2008 metais sugebėjo išlaikyti aukščiausią BVP augimo tempą iš visų Baltijos valstybių – 13 %. Trečiosios valstybės – Latvijos – ekonominė situacija krizės laikotarpiu buvo pati sudėtingiausia – šioje šalyje dvejus metus iš eilės uţfiksuoti neigiami metiniai BVP rinkos kainomis augimo tempai. Vis dėlto, 2011 metais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo stebimas ekonominio gyvenimo suaktyvėjimas, 2008 metais III ketvirtį prasidėjusi recesija pasitraukė iš Baltijos valstybių. Besikeičianti Baltijos šalių ekonominė situacija atitinkamai įtakojo ir „Swedbank“ grupės bankų veiklos rodiklius – turtą, įsipareigojimus ir grynąjį pelną. 2006-2011 metais didţiausią patirtį bankininkystės rinkoje turintis Estijos „Swedbank“ bankas pasiţymėjo palankiausia finansine būkle, kadangi sukauptas turtas ir įsipareigojimai buvo vidutiniškai 1,8 karto aukštesni nei likusių šalių bankų. Nepaisant to, finansų krizės poveikis Estijos bankui buvo vienas iš stipriausių – iki ekonominio nuosmukio didėjęs tiek turtas, tiek įsipareigojimai per 2009-2011 metus sumenko apie 26 %, Latvijos banko – 37 % ir Lietuvos banko – tik 12 %. Tokie pokyčiai buvo glaudţiai susiję su pagrindinių bankų turto ir įsipareigojimų sudedamųjų dalių – paskolų, 2006-2011 metų laikotarpiu sudariusių vidutiniškai 70-78 % viso bankų turto, ir indėlių, sudariusių vidutiniškai 53-74 % visų įsipareigojimų – kitimu. 2006-2007 metais Baltijos valstybėse „Swedbank“ grupės bankų buvo vykdomas taip vadinamas kredito demokratizavimas, t. y. pigių paskolų išdavimas, nepakankamai įvertinant klientų galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ir nemokumo riziką. Tai patvirtina faktas, kad minėtu laikotarpiu Latvijos „Swedbank“ bankas išdavė iki 2-2,3 karto daugiau paskolų nei priėmė indėlių, Estijos bankas – iki 1,5 karto. Nepakankamą rizikos įvertinimą ankstesniu laikotarpiu taip pat atspindi „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse atidėjinių paskolų nuostoliams padengti politika. 2009-2011 metais neigiama linkme pasikeitus ekonominei situacijai Baltijos šalyse, atidėjiniai padidinti iki 9 kartų Lietuvos banke ir maţiausiai – iki 3 kartų – Estijos banke lyginant su 2008 metais. Ekonomikos lėtėjimas ir uţgriuvusi finansų krizė keitė įmonių, gyventojų finansinę padėtį ir taupymo įpročius, didėjo įsipareigojimų bankams nevykdymo mastas ir aptariamų finansų institucijų nuostoliai. Klientų nemokumą taip pat padidino pabranginti finansiniai ištekliai, o sumaţintas gyventojų kreditavimas kuriam laikui pristabdė verslo vystymąsi ir investicinių projektų įgyvendinimą. Ekspansyvi kredito plėtra prieškriziniu laikotarpiu nulėmė „Swedbank“ bankų grynųjų palūkanų pajamų ir bendrų veiklos pajamų augimą 2006-2007 metais Estijoje ir 2006-2008 metais Latvijoje bei Lietuvoje, o vėlėsniu laikotarpiu maţėjusi bankų paskolų apimtis pajamas įtakojo 41 neigiamai. Nepaisant to, kad kasmet nagrinėjamų bankų veiklos pajamos buvo didesnės uţ patirtas veiklos sąnaudas, 2009-2010 metai bankams nebuvo pelningi – didţiausią nuostolį per šiuos metus patyrė Latvijos bankas (apie 500 mln. EUR), maţiausią – Lietuvos (apie 306 mln. EUR). To prieţastis – ekonominio nestabilumo laikotarpiu itin padidinti bankų turto (ypač paskolų) vertės sumaţėjimo nuostoliai, nulemti išaugusio klientų nemokumo ir nepakankamai įvertintos kredito rizikos ankstesniais metais. Dėl 2009-2010 metais patirtų nuostolių, „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse turto ir nuosavo kapitalo grąţa tapo neigiama, todėl jų naudojimo efektyvumas buvo maţesnis nei įprastai. Šiuo laikotarpiu bankai taip pat nesugebėjo racionaliai uţdirbti pajamų ir valdyti išlaidų, o dėl padidintų atidėjinių paskolų portfelio kokybė sumaţėjo 6-11 kartų lyginant su 2006-2007 metais. Nepaisant to, visų Baltijos valstybių „Swedbank“ bankai sugebėjo išlaikyti veiklos stabilumą ir valdyti kredito, rinkos ir operacinę rizikas, kadangi kapitalo pakankamumo normatyvas 2006-2011 metais buvo 1,15-3 kartus didesnis nei reikalaujamas 8 % dydis. Lyginant šiuos bankus tarpusavyje, galima teigti, kad Estijos banko veikla nagrinėjamu laikotarpiu buvo stabiliausia, pelningiausia ir efektyviausia, pasiţymėjusi maţiausia įsipareigojimų vykdymo ir nuosavo kapitalo rizika. Vis dėlto, šios šalies „Swedbank“ bankas susidūrė su neefektyvaus finansinių išteklių pritraukimo problema, todėl turėtų būti perţiūrėta finansavimo ir klientų kreditavimo struktūra bei finansinių išteklių kaina. Paskutiniame penktajame darbo analizės etape atlikta Baltijos šalių makroekonominių rodiklių ir „Swedbank“ grupės bankų veiklos rodiklių koreliacinė analizė parodė, kad 2006-2011 metų laikotarpiu stipriausiai tarpusavyje buvo susiję bankų turtas, paskolos, indėliai ir valstybių galutinio vartojimo išlaidos bei BVP. Be to, iš trijų Baltijos valstybių, nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai ekonominės situacijos pokyčių buvo įtakota Latvijos „Swedbank“ banko veikla, maţiausiai – Estijos. Taigi galima teigti, kad globali finansų krizė – sisteminis bankininkystės verslo sukrėtimas, sąlygojęs neigiamus „Swedbank“ grupės bankų finansinės veiklos Baltijos šalyse rezultatus ir išryškinęs anksčiau darytas klaidas. Grieţtesnis paskolų išdavimo reguliavimas prieškriziniu laikotarpiu ir adekvati ekonominiam ciklui kreditavimo politika nebūtų įstūmusi bankų klientų į blogą finansinę padėtį ir nulėmusi neigiamus šių finansų institucijų veiklos rezultatus. Siekiant išvengti galimų nuostolių ateityje, turi būti uţtikrintas bankų atsakomybės didinimas ir finansinės trumparegystės apribojimas, todėl bankams rekomenduotina:  grieţtinti išduodamų paskolų reikalavimus klientams, t. y. sumaţinti kredito riziką, pvz., didinti paskolų palūkanų normas arba maţinti kredito būsto įsigijimui/statybai ir įkeičiamo turto rinkos vertės maksimalų santykį, kad įsipareigojimus bankams galėtų prisiimti tik atitinkamas finansines galimybes turintys asmenys; 42  didinti nuosavo kapitalo apimtis, sudarant specialius anticiklinius kapitalo rezervus (kaip atsvarą ekonomikos svyravimams), kurie būtų naudojami turto vertės sumaţėjimo nuostoliams padengti krizės laikotarpiais;  tinkamai įvertini kredito riziką, t. y. taikyti atitinkančią verslo ciklą atidėjinių paskolų nuostoliams padengti politiką ir uţtikrinti adekvatų atidėjinių didinimą, augant išduodamų paskolų apimčiai. Remiantis šiomis priemonėmis, bankai bus apsaugoti nuo spartaus paskolų portfelio augimo, o subalansuota rizikos koncentracija padės išlaikyti bankų finansinės veiklos pusiausvyrą ir visos finansų sistemos bei Baltijos šalių ekonomikų stabilumą kitų galimų finansų krizių laikotarpiais. 3.2 Bankų finansinės veiklos perspektyvos 2012-2013 metams Nepaisant neseniai bankininkystės sektorių sukrėtusios globalios finansų krizės, 2011 metai „Swedbank“ grupės bankams Baltijos šalyse buvo itin sėkmingi, kadangi jų uţdirbtas grynasis pelnas buvo vienos didţiausių per visą 2006-2011 metų laikotarpį. Siekiant nustatyti, ar spartus šių bankų verslo atsigavimas ir grynojo pelno augimas išliks ir 2012-2013 metais, tikslinga įvertinti galimas jų veiklos perspektyvas. Atsiţvelgiant į atliktos Baltijos šalių makroekonominių rodiklių ir „Swedbank“ grupės bankų veiklos rodiklių koreliacinės analizės rezultatus, aptartų bankų turto, paskolų ir indėlių pokyčius 2006-2011 metų ketvirčiais tiksliausiai atspindėjo galutinio vartojimo išlaidų, susidedančių iš privataus ir valdţios sektoriaus išlaidų, dinamika. Todėl tarp šių rodiklių atlikta regresinė analizė ir nustatytos „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse turto, paskolų ir indėlių priklausomybės nuo vartojimo išlaidų pokyčių regresijos lygtys (14 priedas). Remiantis pagrindinių Estijos, Latvijos ir Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozėmis, apskaičiuoti tikėtini analizuojamų bankų veiklos rodiklių augimo tempai 2012-2013 metams. Nagrinėjant prognozuojamus Baltijos šalių BVP augimo tempus 2012-2013 metams, galima teigti, kad šių valstybių ekonomikos augimas 2012 metais sulėtės 1-7 procentiniais punktais lyginant su 2011 metais, o didţiausiu augimu pasiţymės Estija (11 lentelė). Taip pat Latvijoje ir Lietuvoje numatomas privataus vartojimo išlaidų augimo lėtėjimas ir valdţios sektoriaus išlaidų maţėjimas lyginant su 2011 metais. Estijoje, priešingai, vartotojų lūkesčiai bus ypač optimistiški, kadangi prognozuojamas privataus ir valdţios sektoriaus vartojimo išlaidų augimas atitinkamai 2,3 ir 1 procentinio punkto didesniu tempu nei praėjusiais metais. Kitais – 2013 metais – Baltijos šalių ekonomikoms taip pat prognozuojamas augimas – Latvijoje ir Lietuvoje 1,5-2,7 procentinio punkto didesniu tempu, o Estijoje 0,1 procentinio punkto maţesniu tempu nei 2012 metais. Nepaisant to, visose Baltijos šalyse numatomas privataus vartojimo išlaidų augimo lėtėjimas. 43 11 lentelė Baltijos šalių pagrindinių makroekonominių rodiklių augimo tempai 2011-2013 metais (%) Makroekonominis rodiklis Šalis\Metai 2011 2012* 2013* Nominalusis BVP Estija 8,0 7,1 6,9 Latvija 4,5 2,5 4 Lietuva 11,5 4,3 7 Privataus vartojimo išlaidos Estija 2,2 4,5 4,4 Latvija 4,7 3,7-4,0 2,4-4,6 Lietuva 10,4 8,5 7,2 Valdţios sektoriaus vartojimo išlaidos Estija 0,0 1,0 1,0 Latvija 1,9 -0,9-1 0,2-0,5 Lietuva 2,9 -8,0 6,3 *Prognozė. Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis Estijos, Latvijos ir Lietuvos Finansų ministerijų ir Latvijos Ekonomikos ministerijos pateikiamais duomenimis (12 priedas). Palankios Baltijos šalių makroekonominių rodiklių prognozės rodo, kad 2012 metais namų ūkių finansinė būklė, nors ir lėtesniu tempu, tačiau ir toliau gerės, kartu su atsigaunančia darbo rinka nulemdama vidaus paklausos augimą Baltijos šalyse ir skolinimosi poreikio didėjimą. Tai reiškia, kad nuo 2009 metų besitęsiantis „Swedbank“ grupės bankų paskolų portfelio traukimasis baigsis – prognozuojama, kad Estijos ir Latvijos bankų išduodami kreditai išaugs apie 3 %, o Lietuvos – 8 % (12 lentelė). Bankų turtas per 2012 metus turėtų padidėti vidutiniškai 1,6 %, o gerėjanti valstybių ekonominė situacija turėtų sumaţinti įsipareigojimų bankams nevykdymo mastą ir uţtikrinti bankų pelno augimą. Sulėtėjęs vartojimo išlaidų augimas Baltijos šalyse taip pat gali reikšti ir taupymo padidėjimą – indėlių, laikomų „Swedbank“ bankuose, apimties augimą 1,1-4,1 %. 12 lentelė „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse veiklos rodiklių pokyčiai 2011-2013 metais (%) Bankų veiklos rodiklis Šalis\Metai 2011 2012* 2013* Turtas Estija -14,1 0,9 0,9 Latvija -17,0 2,3-2,5 2,0-2,7 Lietuva 3,0 1,5 5,4 Paskolos Estija -6,8 3,1 3,0 Latvija -18,5 2,6-2,7 2,2-2,9 Lietuva -1,5 8,0 4,9 Indėliai Estija 12,6 4,1 4,1 Latvija -5,5 1,1-1,4 1,0-1,5 Lietuva 4,0 2,0 3,1 *Prognozė. Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse finansinėmis ataskaitomis (7, 8, 9 priedai), privataus ir valdţios sektoriaus vartojimo išlaidų bei „Swedbank“ grupės bankų veiklos rodiklių augimo tempais ir sudarytomis regresijos tarp šių rodiklių lygtimis (13, 14 priedai). Kitais – 2013 metais, Estijos „Swedbank“ banko turtas, paskolos, indėliai augs panašiu arba vienodu tempu kaip ir 2012 metais, kadangi šios šalies vartojimo augimas sumaţės tik 0,1 44 procentinio punkto (12 lentelė). Likusių Baltijos šalių – Latvijos ir Lietuvos – vartojimo sulėtėjimas bus ţymesnis, todėl šių valstybių bankai gali tikėtis pasyvesnio namų ūkių skolinimosi, didesnio taupymo ir maţesnio grynojo pelno augimo lyginant su 2012 metais, taip pat galbūt išaugsiančio valdţios sektoriaus institucijų finansavimo poreikio. Paminėtina, kad 2013 metais sparčiausiai didės Lietuvos turtas ir paskolų portfelis – atitinkamai 5,4 % ir 4,9 %. Nors Baltijos šalių ekonomikų vystymosi ir „Swedbank“ grupės bankų finansinės veiklos prognozės 2012-2013 metams yra palankios, tačiau iškyla ir tam tikrų rizikos veiksnių, galinčių neigiamai įtakoti bankų veiklos rezultatus. Didţiausią grėsmę Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikoms ir jose veiklą vykdantiems bankams kelia Europos valstybinio ir finansų sektorių nesubalansuotumas ir euro zonos krizės pavojus. Blogiausio scenarijaus atveju, dar viena krizė nulemtų lėtesnį Europos valstybių ekonomikų atsigavimą, o dėl sumaţėjusio vartotojų pasitikėjimo valstybių ekonomika ir finansų sistemomis kristų vidaus ir išorės vartojimas, suprastėtų gyventojų finansinė padėtis ir skolinimosi poreikis bei pasikartotų 2008 metų globalios finansų krizės įvykių seka. Vis dėlto, tikimasi, kad šis scenarijus neįvyks, o didţiausių Europos valstybių pastangos išlaikyti euro zonos stabilumą pasiteisins. 45 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Šiame darbe buvo siekiama ištirti ir palyginti „Swedbank“ grupės bankų finansinės veiklos Baltijos šalyse rezultatus ir įvertinti finansų krizės poveikį šių bankų veiklai. Įgyvendinus iškeltą darbo tikslą ir suformuluotus uţdavinius, gauti rezultatai apibendrinti šiose išvadose: 1. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė šiuos bankų veiklos ir jų vertinimo ekonominių pokyčių sąlygomis ypatumus:  stabilus, patikimas ir sėkmingai funkcionuojantis bankų sektorius atieka ypatingą vaidmenį palaikant makroekonominį stabilumą šalyje. Bankai, nepriklausomai nuo finansų sistemos modelio, yra išskiriami, kaip vienos svarbiausių finansų institucijų, kadangi efektyviai perskirstydami finansinius išteklius prisideda prie verslininkystės skatinimo ir valstybės ekonomikos augimo. Finansų globalizacijos sąlygomis stabilios bankų veiklos svarba ypač išryškėjo, kadangi uţsienio kapitalo dominavimas valstybių bankų sektoriuose nulėmė sisteminės rizikos ir krizių plitimą tarptautiniu mastu.  Ekonominių pokyčių sąlygomis bankų veiklos vertinimui tinkamiausias ir objektyviausias būdas – finansinė analizė. Daţniausiai išskiriamos ir naudojamos pagrindinės finansinės analizės rūšys – horizontalioji, vertikalioji ir santykinė. Kartu naudojamos ir integruojamos šios trys finansų analizės rūšys sudaro kompleksinį tyrimą, padedantį išsiaiškinti banke vykstančius procesus ir ryšius tarp jų, nustatyti veiklos rezultatų neigiamų pokyčių prieţastis, priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus ir padėti išlaikyti veiklos stabilumą.  Ekonominio nuosmukio metu, neigiama linkme besikeičianti valstybės ekonominė situacija nulemia bankų veiklos pajamų ir pelno maţėjimą, kadangi klientų kreditavimas tampa pernelyg sudėtingas, išauga įsipareigojimų bankams nevykdymas, sumaţėja paskolų portfelio kokybė ir bankai priverčiami sugrieţinti kreditavimo mastą bei standartus. 2. Makroekonominių rodiklių dinamikos analizė atskleidė, kad Baltijos šalys 2006-2011 metų laikotarpiu buvo šiek tiek skirtingose ekonominio ciklo stadijose, o Estija buvo jų priešakyje. Nagrinėjamu laikotarpiu palankiausia ekonomine situacija – didţiausiomis BVP apimtimis – pasiţymėjo Lietuva, maţiausiomis – Estija. Nepaisant to, finansų krizė Baltijos šalis įtakojo panašiai – 2007 metų pabaigoje JAV prasidėjusi krizė 2008 metų IV ketvirtį nulėmė Estijos, Latvijos ir Lietuvos BVP, eksporto, galutinio vartojimo išlaidų ir infliacijos kitimą neigiama kryptimi. Be to, 2009 metais uţfiksuotas neigiamas metinis BVP augimo tempas Estijoje ir Lietuvoje bei 2009-2010 metais – Latvijoje. Tad pastarojoje šalyje ekonominė situacija buvo sudėtingiausia. Vis dėlto, 2011 metais Baltijos šalyse buvo stebimas ekonominio gyvenimo suaktyvėjimas, todėl galima teigti, kad recesija pasitraukė iš šių valstybių. 46 3. Atlikus „Swedbank“ grupės bankų finansinę analizę Baltijos šalyse globalios finansų krizės laikotarpiu, gauti šie pagrindiniai rezultatai:  2006-2011 metų laikotarpiu Estijos „Swedbank“ bankas pasiţymėjo palankiausia finansine būkle ir aukščiausiais veiklos rezultatais, kadangi sukauptas turtas ir įsipareigojimai buvo vidutiniškai 1,8 karto aukštesni, o grynasis pelnas vidutiniškai 2,4 karto didesnis nei likusių Baltijos šalių bankų. Nepaisant to, finansų krizės poveikis šiam bankui buvo vienas iš stipriausių – iki ekonominio nuosmukio didėjęs tiek turtas, tiek įsipareigojimai per 2009-2011 metus sumenko daugiau kaip ketvirtadaliu. Tokie pokyčiai buvo nulemti pagrindinių turto ir įsipareigojimų sudedamųjų dalių – paskolų ir indėlių – kaitos. Didėjęs paskolų portfelis 2006- 2008 metais Baltijos valstybėse nulėmė „Swedbank“ bankų grynųjų palūkanų pajamų, veiklos pajamų ir grynojo pelno augimą, tačiau prasidėjusi finansų krizė keitė klientų finansinę padėtį ir taupymo įpročius, didėjo negrąţintų paskolų dalis, todėl jau 2009-2010 metais dėl itin padidintų turto vertės sumaţėjimo nuostolių Latvijos bankas patyrė didţiausią, apie 500 mln. EUR siekiantį nuostolį, o Lietuvos bankas – maţiausią – apie 306 mln. EUR.  Dėl 2009-2010 metais patirtų nuostolių, „Swedbank“ grupės bankų Baltijos šalyse turto ir nuosavo kapitalo grąţa tapo neigiama, bankai nesugebėjo racionaliai uţdirbti pajamų ir valdyti išlaidų, paskolų portfelio kokybė sumaţėjo 6-11 kartų lyginant su 2006-2007 metais. Nepaisant to, visų Baltijos valstybių bankai sugebėjo išlaikyti veiklos stabilumą ir valdyti kredito, rinkos ir operacinę rizikas. Lyginant bankus tarpusavyje, galima teigti, kad Estijos „Swedbank“ banko veikla nagrinėjamu laikotarpiu buvo stabiliausia, pelningiausia ir efektyviausia, pasiţymėjusi maţiausia įsipareigojimų vykdymo ir nuosavo kapitalo rizika. 4. „Swedbank“ grupės bankų veikla Baltijos šalyse 2006-2011 metų laikotarpiu labiausiai buvo įtakojama šių valstybių BVP ir ypač galutinio vartojimo išlaidų pokyčių, kadangi tarp jų ir bankų turto, paskolų bei indėlių buvo nustatyta stipri tiesinė priklausomybė. Tai reiškia, kad ekonominio pakilimo laikotarpiu augęs vartojimas, gamyba nulėmė finansavimo poreikio didėjimą, o didėjusios gyventojų pajamos – bankų indėlių augimą, ir atvirkščiai. Taip pat nustatyta, kad ekonominės situacijos pokyčiams nagrinėjamu laikotarpiu jautriausia buvo Latvijos „Swedbank“ banko finansinė veikla ir jos rezultatai, o maţiausiai jautri – Estijos banko. 5. Apibendrinus atliktos „Swedbank“ grupės bankų veiklos palyginamosios analizės Baltijos šalyse rezultatus, išskirti pagrindiniai bankų veiklos neigiami aspektai ir numatytos finansinės veiklos perspektyvos:  globalios finansų krizės laikotarpiu makroekonominės Baltijos šalių situacijos pokyčiai buvo glaudţiai susiję su „Swedbank“ grupės bankų finansinės veiklos rezultatais. Vis dėlto, bankų veiklos palyginamoji analizė taip pat išryškino prieškriziniu laikotarpiu darytas bankų klaidas – tai nepakankamai įvertinta klientų kredito rizika ir vykdytas pernelyg spartus pigių paskolų 47 išdavimas. Todėl nagrinėjamos finansinės grupės bankams rekomenduojama grieţtinti išduodamų paskolų reikalavimus klientams, didinti nuosavo kapitalo apimtis ir siekti, kuo tinkamiau vertinti kredito riziką, norint išvengti galimų nuostolių ateityje, susidūrus su ilgalaikiais ar trumpalaikiais ekonominiais sukrėtimais.  „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos šalyse perspektyvos 2012-2013 metams yra palankios, t. y. prognozuojama turto ir paskolų portfelio traukimosi pabaiga. Numatoma ,kad gerėjanti Baltijos šalių namų ūkių finansinė būklė 2012 metais nulems skolinimosi poreikio didėjimą ir taupymo augimą maţesniu laipsniu nei 2011 metais. 2013 metais paskolų portfelis taip pat didės, tačiau maţesniu tempu lyginant su 2012 metais. Lyginant Baltijos šalių „Swedbank“ bankų veiklą, galima teigti, kad 2012-2013 metais didţiausiu tempu paskolos ir turtas augs Lietuvos banke, indėliai – Estijos banke, o Latvijos bankas pasiţymės maţiausiu veiklos rodiklių augimu. Šiame darbe atliktą tyrimą rekomenduojama plėtoti dviejomis kryptimis. Visų pirma, galima analizuoti „Swedbank“ grupės bankų finansinę veiklą Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Danijoje – globalios finansų krizės laikotarpiu. Šiuo atveju būtų galima nustatyti, ar tokia pati „Swedbank“ finansų grupės politika buvo vykdoma ne tik Baltijos šalyse, bet ir kitose namų bei nišinėse rinkose ir įvertinti finansų krizės poveikį šių valstybių bankų finansinės veiklos rezultatams. Antra, galima atlikti „Swedbank“ grupės bankų veiklos Baltijos ir Skandinavijos šalyse analizę, tokiu būdu palyginant finansų krizės poveikį bankams išsivysčiusiose šalyse – Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje ir besivystančiose valstybėse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei įvertinti tiek šalių makroekonominės situacijos įtakos, tiek ir vykdytos politikos panašumus ir skirtumus. 48 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Aysan, A. F. and Ceyhan, S. P. (2008). Globalization of Turkey„s Banking Sector: Determinants of Foreign Bank Penetration in Turkey // International Research Journal of Finance and Economics No. 15, p. 82-94. 2. Akinboade, O. A. and Makina, D. (2009). Bank Lending and Business Cycles: South African Evidence // African Development Review Vol. 21, No. 3, p. 476-498. 3. Akram, M., Farhan, M. and Raza, A. (2011). A Comparison of Financial Performance in Investment Banking Sector in Pakistan // International Journal of Business and Social Science Vol. 2, No. 9, p. 72-81. 4. Albertazzi, U. and Gambacorta, L. (2006). Bank profitability and the business cycle. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!