Lietuvos prekybos su Vokietija analizė

Įvadas Tokios nedidelės šalys kaip Lietuva niekada nebus visiškai nepriklausomos nuo kaimyninių šalių, nes tai tiesiog neįmanoma. Visada mums teks iš kažkur įsivežti naftos produktus, gamtines dujas, brangiuosius metalus, nemažai pramonės prekių. Beje visi nuėję į parduotuvę nori matyti gausų prekių pasirinkimą, tiek pramonės, tiek maisto. Jau nebeįsivaizduojam, kad galėtume nevalgyti mandarinų ar vaikščioti pėsti, vietoj važiavimo automobiliu ar autobusu. Juk šios prekės tikrai nėra gaminamos Lietuvoje, mes jas įsivežame iš kitų šalių ir taip prisidedame prie tarptautinės prekybos. Žinoma Lietuva ne tik importuoja, bet ir eksportuoja, galime pasigirti aukštos kokybės ekologiškais maisto produktais, stipriaisiais gėrimais, medienos dirbiniais ir kt. Nebelieka prekių kurios galėtų būti gaminamos tik vienoje vietoje, tiesiog skiriasi jų pagaminimo kaštai ir investevimo galimybės. Savo darbe aptarsiu paskutinių metų tarpusavio prekybą tarp Lietuvos ir Vokietijos, kokiomis prekėmis jos prekiauja tarpusavyje, kokios firmos savo kapitalu atsineštu iš Vokietijos, kelia Lietuvos ekonomiką, kuo Lietuva patraukli vokiečiams. Lietuvos prekybos su Vokietija analizė Dvišaliai ekonominiai santykiai Vokietija yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė Vakaruose ir antroji pagal dydį bendrai. Žinoma Vokietija su daugiau nei 80 mln. gyventojų kaip didžiausia Europos rinka ir svarbiausia pasaulyje parodų ir mugių vieta sukuria Lietuvos įmonėms plačias verslo galimybes. Vokietijos įmonės taip pat vis labiau domisi prekybos su Lietuva plėtra. Taip pat ir Lietuvos ūkio augimas per pastaruosius metus buvo labai naudingas Vokietijos ir Lietuvos prekybai. Šalis dabar užima svarbią vietą mažesniųjų rinkų tarpe Vidurio ir Rytų Europoje. Vokietijos ir Lietuvos prekyba sudaro beveik pusę Vokietijos prekybos su trimis Baltijos šalimis apimčių. Tarp užsienio investuotojų Lietuvoje Vokietija 2003 metais pirmą kartą buvo trečioje vietoje. Vokietijos įmonės investavo iki 2003 metų pabaigos iš viso 385 mln. eurų. Vokietija Lietuvos Respublikos partnerių sąraše (2003 m., pagal procentus nuo bendrų prekybos apimčių; Statistikos departamento duomenimis). 1 lentelė EKSPORTAS IMPORTAS Vieta Šalis Proc. Vieta Šalis Proc. 1. Šveicarija 11,65 1. Rusijos Federacija 22,12 2. Rusijos Federacija 10,14 2. Vokietija 16,12 3. Vokietija 9,92 3. Lenkija 5,15 4. Latvija 9,66 4. Italija 4,32 5. Jungtinė Karalystė 6,36 5. Prancūzija 4,15 6. Prancūzija 5,06 6. Švedija 3,49 Lietuvos eksportas į Vokietiją 2003 m. sudarė 2196,1 mln. Lt. (636 mln. EUR) lyginant su 2002 m. eksportas padidėjo 4,4 proc. Pagal eksporto apimtis Vokietija buvo 3 vietoje po Šveicarijos ir Rusijos Federacijos (9,9 proc. viso Lietuvos eksporto). Lietuvos importas iš Vokietijos (pagal prekės kilmės šalį) 2003 m. sudarė 4877,9 mln. Lt. (1412,7 mln. EUR), lyginant su 2002 m. jis beveik nepakito. Pagal importo apimtis Vokietija yra 2 vietoje po Rusijos Federacijos (16,12 proc. viso Lietuvos importo). Vokietija Lietuvos Respublikos partnerių sąraše (2004 m., pagal procentus nuo bendrų prekybos apimčių; Statistikos departamento duomenimis). 2 lentelė EKSPORTAS IMPORTAS Vieta Šalis Proc. Vieta Šalis Proc. 1. Vokietija 10,24 1. Rusija 22,34 2. Latvija 10,06 2. Vokietija 16,89 3. Rusija 9,1 3. Lenkija 7,56 4. Prancūzija 6,31 4. Nyderlandai 3,95 5. Jungtinė Karalystė 5,32 5. Latvija 3,8 Lietuvos eksportas į Vokietiją 2004 m. sudarė 2634 mln. Lt. (763 mln. EUR) lyginant su 2003 m. eksportas padidėjo 20 proc. Pagal eksporto apimtis Vokietijai teko 10,24 proc. viso Lietuvos eksporto. 2004 m. Vokietija tapo pirmuoju Lietuvos eksporto partneriu aplenkdama Latviją ir Rusiją. Lietuvos importas iš Vokietijos (pagal prekės kilmės šalį) 2004 m. sudarė 5760 mln. Lt. (1668 mln. EUR), lyginant su 2003 m.importas išaugo 18 proc.. Pagal importo apimtis Vokietija yra 2 vietoje po Rusijos Federacijos (16,89 proc. viso Lietuvos importo). Vokietija Lietuvos Respublikos partnerių sąraše 2005 metais. 3 lentelė Eksportas Mln. Lt Procentais Importas Mln. Lt Procentais dalis palyginti su 2004 m. padidėjimas, sumažėjimas (-) dalis palyginti su 2004 m. padidėjimas, sumažėjimas (-) Rusija 3096,6 10,4 44,9 Rusija 10883,6 28 52,9 Latvija 3019,1 10,2 27,9 Vokietija 5937,1 15,3 12 Vokietija 2807,8 9,4 15,3 Lenkija 3223,9 8,3 36,5 Prancūzija 2144,5 7,2 56,7 Latvija 1499,6 3,9 26,6 Estija 1758,7 5,9 52,5 Nyderlandai 1403,6 3,6 11,8 Lenkija 1627 5,5 45,7 Švedija 1340,2 3,4 28,1 Švedija 1475,7 5 26,7 Danija 1175,7 3 1,8 Jungtinės Valstijos 1425,7 4,8 30,8 Italija 1150,3 3 14 Jungtinė Karalystė 1401,9 4,7 11,4 Estija 1089 2,8 8,9 Danija 1299,2 4,4 17 Prancūzija 1084 2,8 6,1 Baltarusija 955,9 3,2 30,7 Suomija 1076,5 2,8 3,2 Nyderlandai 938,8 3,2 -19,3 Kinija 898,4 2,3 21,4 Kanada 786,4 2,6 4,0 k. Belgija 876,5 2,3 29,2 Ispanija 784,1 2,6 75 Jungtinė Karalystė 862,7 2,2 15,8 Singapūras 782,1 2,6 20,3 k. Jungtinės Valstijos 785,2 2 65,7 Kitos 5428,9 18,3 - Kitos 5573,7 14,3 -  Iš viso 29732,4 100 27,2  Iš viso 38860 100 24,5 Lietuvos eksportas į Vokietiją 2005 m. sudarė 2807,8 mln. Lt. ir lyginant su 2004 m. padidėjo 15,3 proc. Pagal eksporto apimtis Vokietijai teko 9,4 proc. viso Lietuvos eksporto, nors ir padidėjo, bet palyginus su 2004 m. tenkanti Lietuvos ekporto dalis sumažėjo. Pagal eksportą Vokietija 2005 m. nusmuko iš 1-iosos vietos į 3-iąją ir buvo po Rusijos ir Latvijos. Lietuvos importas iš Vokietijos 2005 m. sudarė 5937,1 mln. Lt. ir palyginus su 2004 m. padidėjo 12 proc. Bei pagal Lietuvos importo apimtis Vokietija yra 2-oje vietoje po Rusijos kaip ir 2004 metais, tik tenkanti dalis jau 15,3 proc., o ne 16,89 proc. Prekybos balansas tarp Lietuvos ir Vokietijos 1 pav. Prekybos balansas Lietuvos – Vokietijos prekyboje 2003 m. buvo neigiamas ir sudarė 7019,9 mln. Lt. (2034,8 mln. EUR), prekybos apyvarta siekė 7074 mln. Lt. (2048,7 mln. EUR). Prekybos balansas Lietuvos – Vokietijos prekyboje 2004 m. buvo neigiamas ir sudarė 7840,1 mln. Lt. (2272,5 mln. EUR), prekybos apyvarta siekė 8394 mln. Lt. (2431 mln. EUR). . 2005 m. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 9127,6 mln. litų ir buvo 16,4 procento didesnis nei 2004 metais tuo pačiu laikotarpiu. Nors prekybos balansas ir toliau išlieka neigiamas bei dar ir didėja, bet iš diagramos taip pat puikiai matome, kad eksporto ir importo apimtys kasmet taip pat tik didėja, žinoma geriau būtų jei balansas mažėtų. Prekių grupės ir investuotojai Lietuvoje yra įregistruota apie 1.200 Vokietijos įmonių. Didžiausi investuotojai - tai akcinė bendrovė E.on Ruhrgas AG, kuri drauge su Gasprom yra Lietuvos dujų, aprūpinančių Lietuvą dujomis, strateginis investuotojas, bei bankas Nord/LB Lietuva, kuris, 2002 metais perėmęs Žemės ūkio banką, tapo trečiuoju pagal dydį šalies banku. Bankai Nord/LB ir Vereins- und Westbank siūlo visą spektrą finansinių paslaugų ir dėl to yra svarbūs Vokietijos ir Lietuvos įmonių partneriai. Kiti svarbūs Vokietijos investuotojai Lietuvoje - tai Siemens AG, ERGO grupė, dviračių gamykla Panther ir priekabų gamintojas Schmitz Cargobull. Dabar pateiksiu prekių grupes, kuriomis prekiavo Vokietija ir Lietuva 2002, 2003, 2004, 2005 metais. Pagrindinės Lietuvos eksporto į Vokietiją prekių grupės 2003-2002 metais. 4 lentelė Prekių grupės pavadinimas   2003 2002 Proc.pokytis. tarp 2003 ir 2002 Proc. Mln.Lt Proc. Mln.Lt 1. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 24,57 539,89 27,57 580,1 -3 2. Mediena ir medienos dirbiniai;medžio anglys 11,84 260,29 11,48 241,56 0,36 3. Įvairūs pramonės dirbiniai; baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai  11,42 250,86 11 231,34 0,42 4. Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai 10,02 220,16 6,55 137,77 3,47 5. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros mašinos ir įrenginiai; jų dalys 9,35 205,39 9,38 197,29 -0,03 6. Paruošti maisto produktai; paruošti pašarai gyvūnams 5,79 127,34 6,76 142,13 -0,97 7.Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija; trąšos 5,64 123,93 3,67 77,28 1,97 8. Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 4,58 100,66 7,79 163,65 -3,21 9. Augaliniai produktai 4,03 88,55 5,32 111,84 -1,29 10. Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai 3,86 84,81 2,76 58,17 1,1 11. Gyvūninės kilmės produktai; pienas ir pieno produktai 3,66 80,42 2,09 43,96 1,57 12. Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai 1,96 43,18 1,44 30,36 0,52 Daugiausiai iš Lietuvos į Vokietiją 2003 buvo eksportuojama tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (24,57%), tačiau palyginus su 2002 sumažėjo. Po to seka mediena ir medienos dirbiniai (11,84%) bei medžio anglys. Neatsilieka įvairūs pramonės dirbiniai, baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai (11,42%) ir palyginus su 2002 nemažai išaugo antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (10,02%). Pagrindinės Lietuvos importo iš Vokietijos prekių grupės 2003-2002 metais. 5 lentelė Prekių grupės pavadinimas 2003 2002 Proc. pokytis tarp 2003 ir 2004   Proc. Mln.Lt Proc. Mln.Lt 1. Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai 31,25 1524,59 35,61 1727,71 -4,36 2. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros mašinos ir įrenginiai; jų dalys 21,89 1068,12 18,73 908,41 3,16 3. Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija; farmacijos produktai 9,62 469,48 9,26 449,32 0,36 4. Plastikai ir jų dirbiniai 8,58 418,89 7,26 352,26 1,32 5. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 6,63 323,53 6,88 333,76 -0,25 6. Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 6,5 317,43 5,57 270,35 0,93 7. Paruošti maisto produktai 2,55 124,7 2,75 133,77 -0,2 8. Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai ir jų dalys; muzikos instrumentai 2 97,65 2 97,1 0 Daugiausiai iš Vokietijos 2003 buvo importuota antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (31,25%), tačiau padidėjus šių prekių eksportui iš Lietuvos 2003, importas palyginus su 2002, sumažėjo. Antra pagal svarbą importo prekių grupė yra mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros mašinos ir įrenginiai, jų dalys (21,89%), kurių importas padidėjo daugiausiai. Kitų prekių grupių importas daug mažesnis ir beveik nepasikeitė palyginus 2002 metų importą su 2003 m. Pagrindinės Lietuvos eksporto į Vokietiją prekių grupės 2004 metais: 6 lentelė Prekių grupės pavadinimas   2004 Pokytis palyginus su 2003 m. (proc.) Proc. Tūkst.Eur 1. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 19,01 145020,5 -6,3 2. Įvairūs pramonės dirbiniai; baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 11,14 84971,4 13,07 3. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros mašinos ir įrenginiai; jų dalys 10,16 77525,3 6,7 4. Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai 9,82 74867,2 18,6 5. Mediena ir medienos dirbiniai;medžio anglys 9,71 74049 24,55 6. Gyvūninės kilmės produktai, pienas, pieno produktai 7,64 58276 2.678,62 7. Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija; trąšos 6,77 51653,8 44,18 8. Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 5,66 43153 51,86 9. Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai 4,79 36531,8 53,76 10. Paruošti maisto produktai; paruošti pašarai gyvūnams 4,55 34714,8 -5,87 Palyginus 2004-uosius su 2003 metais labiausiai išaugo eksportas įvairių pramonės dirbinių, baldų, patalynės reikmenų, čiužinių bei mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros mašinų ir įrenginių, jų dalių. Taip pat išaugo ir gyvūninės kilmės produktų, pieno, pieno produktų bei plastikų ir jų dirbinių, kaučiuko ir jo dirbinių eksportas. Eksporto sumažėjimas buvo ypač pajaustas medienos ir medienos dirbinių, medžio anglių eksporte, nedaug nuo jų atsiliko ir paruoštų maisto produktų, pašarų gyvūnams eksportas. Pagrindinės Lietuvos importo iš Vokietijos prekių grupės 2004 metais. 7 lentelė Prekių grupės pavadinimas   2004 Pokytis palyginus su 2003 m. (proc.) Proc. Tūkst.Eur. 1. Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai 26,34 439371,6 -0,49 2. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros mašinos ir įrenginiai; jų dalys 25,19 420270 35,86 3. Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija; farmacijos produktai 9,82 163843,2 20,5 4. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 8,04 134145,2 43,16 5. Plastikai ir jų dirbiniai 7,5 125136,4 3,15 6. Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 6,24 104150,8 13,29 7. Paruošti maisto produktai 2,47 41227,3 14,15 8. Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai ir jų dalys; muzikos instrumentai 2,43 40468,3 43,09 Lyginant 2004 ir 2003 metų Vokietijos prekių importą į Lietuvą labiausiai išaugo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių importas. Taip pat išaugo tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių importas. Importo sumažėjimas buvo pajaustas antžeminių, oro, vandens transporto priemonių ir pagalbinių transporto įrenginių rinkoje, nors vis tiek yra daugiausiai importuojama šios grupės prekių. Pagrindinės Lietuvos eksporto į Vokietiją prekių grupės 2005 metais. 8 lentelė Prekių grupės pavadinimas Mln. Lt Procentais dalis palyginti su     2004 m. 1 Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės subproduktai: 1336,2 4,5 32,6 Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai 794,5 2,7 10,8 2 Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas: 1479,9 5 47,8 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 350,6 1,2 2,7 3 Mineraliniai produktai: 8210,5 27,6 40,5 Mineralinis kuras 8133 27,4 40,4 4 Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija: 2187,1 7,4 39,5 Trąšos 1332,5 4,5 35,1 5 Mediena ir medienos dirbiniai: 1387,7 4,7 16,8 Mediena ir medienos dirbiniai 1378,7 4,6 16,8 6 Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai: 2800,1 9,4 0,3 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 1140,6 3,8 -7,3 7 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai: 3612,2 12,1 20,9 Elektros mašinos ir įrenginiai 2002,8 6,7 4,4 8 Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai: 2500,8 8,4 16,7 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis 1761,3 5,9 36,5 9 Įvairūs pramonės dirbiniai: 1773,9 6 17,6 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai; šviestuvai ir panašūs dirbiniai 1654,1 5,6 15,6  Kiti 4444 14,9 - Iš viso 29732,4 100 27,2 2005 m. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (27,6 %), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (12,1 %), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (9,4 %). Labiausiai išaugo, lyginant su 2004 metais, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto, tabako eksporas (47,8 %), taip pat išaugo mineralinio kuro (40,4 %), trąšų(35,1 %), antžeminių transporto priemonių, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis (36,5 %), gyvų gyvūnų, gyvūninės kilmės subproduktų (32,6%) eksportas. Sumažėjo tiktai drabužių ir jų priedų, išskyrus megztus ir nertus drabužius eksportas (-7,3%). Bendrai palyginus 2005 m. eksportą su 2004 metais, jis išaugo 27,2% Pagrindinės Lietuvos importo iš Vokietijos prekių grupės 2005 metais. 9 lentelė Prekių grupės pavadinimai Mln. Lt Procentais dalis palyginti su 2004 m. 1 Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas: 1438,9 3,7 22,2 Įvairūs maisto produktai 270 0,7 19,6 2 Mineraliniai produktai: 10001,1 25,7 64,1 Mineralinis kuras 9619,2 24,8 66,6 3 Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija: 3023,4 7,8 15,1 Farmacijos produktai 1016,9 2,6 5,6 4 Plastikai ir kaučiukas: 2219,1 5,7 27,5 Plastikai ir jų dirbiniai 1831,1 4,7 29,4 5 Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai: 2234,7 5,8 -0,6 Cheminiai kuokšteliniai (štapelio) pluoštai 376,4 1 -13,8 6 Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai: 2698,7 6,9 20 Geležis ir plienas 1024,8 2,6 11,9 7 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai: 6717,3 17,3 13,8 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 3963,8 10,2 16,4 8 Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai: 4584,7 11,8 9 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis 4056 10,4 30,5  Kiti 5942,1 15,3 - Iš viso 38860 100 24,5 2005 m. didžiausią importo dalį iš Vokietijos sudarė– mineraliniai produktai (25,7%), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (17,3%), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (11,8%).  Palyginus su 2004 metais smarkiai išaugo mineralinio kuro importas, net 66,6 proc. Taip pat nemažai išaugo antžeminių transporto priemonių, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis (30,5%) bei plastikų ir jų dirbinių eksportas (29,4%). Sumažėjo tekstilinių dirbinių importas, tiksliau labiausiai sumažėjo cheminių kuokštelinių (štapelio) pluoštų importas (-13,8%). Galime pastebėti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pradeda keistis ir eksportuojamų bei importuojamų prekių grupės, tai jau darosi ne tarptautine prekyba, o prekyba vienos sąjungos viduje, kurioje negalioja dideli muitai ir taikomi bendri įstatymai visoms narėms. Uždavinys Šalys/Prekė Medienos dirbiniai Plastiko dirbiniai Darbo vnt. Vokietija 12 4 1200 Lietuva 3 3 900 • Matosi, kad abi prekės Vokietijoje gaminamos su didesnėmis darbo sąnaudomis ir kad Lietuva turi absoliutų pranašumą gaminant abi šias prekes. • Darbo našumų santykis gaminant skirtingas prekes yra 12/4 ir 3/3. Šis santykis parodo kiek reikia paaukoti vienos prekės norint pagaminti papildomą vienetą kitos prekės. Taigi, medienos dirbinių alternatyvieji kaštai Vokietijoje yra 3 (12/4) vnt. plastiko dirbinių. Norint pagaminti papildomą vnt. medienos dirbinių reikia atsisakyti 3 vnt. plastiko dirbinių. Plastiko dirbinių alternatyvieji kaštai Vokietijoje 1/3 (4/12) vnt. medienos dirbinių. Norint pagaminti papildomą vnt. plastiko dirbinių reikia atsisakyti 0,33 vnt. medienos dirbinių. Lietuvoje situacija yra kitokia. medienos dirbinių alternatyvieji kaštai yra 1 (3/3) vnt. plastiko dirbinių. Norint pagaminti papildomą vnt. medienos dirbinių reikia atsisakyti 1 vnt. plastiko dirbinių. Plastiko dirbinių alternatyvieji kaštai Lietuvoje yra 1 (3/3) vnt. medienos dirbinių. Norint pagaminti papildomą vnt. plastiko dirbinių reikia atsisakyti 1 vnt. medienos dirbinių. Kadangi Lietuvoje medienos dirbinių alternatyvieji kaštai yra mažesni nei Vokietijoje (1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!