Lietuvos tarptautinės prekybos politikos raida

Darbo tikslas- analizuoti Lietuvos užsienio prekybos politikos raidą Lietuvai atgavus nepriklausomybę ,koks narystės Europos Sąjungoje poveikis Lietuvos užsienio prekybai, analizuojama Lietuvos užsienio prekyba prekėmis su svarbiausiomis integruotų sistemų ES (Europos Sąjunga), NVS (- Nepriklausomų Valstijų Sandrauga), CELPA, ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija) valstybių grupėmis, Lietuvos įstojimą į PPO ir ES, bei narystės šiose organizacijose teikiamą naudą užsienio prekybai ir tai, kaip ji paveiks Lietuvos prekybą su trečiosiomis šalimis.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva buvo integruota į Sovietų Sąjungos sistemą ir nevykdė jokios savarankiškos prekybos, tarptautinio bendradarbiavimo ar muitų politikos. šalies tarptautiniai prekybos santykiai daugiausia rėmėsi privalomų tam tikrų produktų tiekimu. Plataus vartojimo prekių srautai daugiausia atspindėjo regioninę Sovietų Sąjungos ūkio specializacijos sistemą.
Nepriklausomoje Lietuvoje pereinant nuo centralizuotos planinės prie rinkos ekonomikos didelius pokyčius patyrė užsienio prekyba. Suirus sovietinei sistemai, pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais sugriuvo daugelis rinkų. Iki ekonominių reformų pradžios Lietuvos užsienio prekybą vykdė valstybinės įstaigos. Prekyba buvo griežtai reguliuojama kvotomis ir licencijomis. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą. Kadangi „centrinis planavimas buvo pagrindinis prekybą slopinantis barjeras, tai jo panaikinimas buvo didelis žingsnis atviros ekonomikos link. Dėl šio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. Didžiausią įtaką šalies užsienio prekybos raidai turėjo šie svarbiausi politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai: vyriausybės vykdoma užsienio prekybos politika, eksportuojamų ir importuojamų prekių struktūra, regioninės ekonominės krizės, dvišaliai ir regioniniai laisvos prekybos susitarimai, integracija į Pasaulinę prekybos oraganizaciją.
1996–2003 metais užsienio prekybos balansas buvo neigiamas .Šios tendencijos išliko 2004 ir 2005 metais. Per visą nepriklausomybės laikotarpį teigiamas užsienio prekybos balansas buvo tik 1991 ir 1992 metais, ir tai nulėmė spartesnis kainų augimas Lietuvoje nei svarbiausio užsienio partnerio – NVS šalių – vidaus rinkoje .Nors eksporto ir importo apimtys analizuojamu laikotarpiu didėjo, tačiau augimas nebuvo tolygus, didėjo ir neigiamo balanso vertė – nuo 4815,7 mln. iki...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!