Globalizacijos sąvoka. Baltijos šalių problemos susidūrus su globalizacija

Šiandien ryškėja dvi dabar įsivyraujančios civilizacijos raiškos tendencijos. Tai globalizacija ir jos alternatyva – lokalizacija.
Globalizacijos sąvoka dabarties kontekstuose nusako siekį visą pasaulį pajungti vientisai valdymo ir komunikacijų sistemai. Pagrindinė varomoji globalizacijos jėga – sparti informacinių technologijų raida, jų paplitimas, atvėręs vartus nevaržomam kapitalo bei finansinių operacijų proveržiui visomis kryptimis. Šiai lavinai nėra jokių užtvarų nei sienų. Pelno, naudos siekis bei varžybų įkarštis, išstūmę istoriškai susiklosčiusias vertybes, užėmė jų vietą, sukeldami visuomenėje sumaištį.
Nėra didelių nesutarimų, kad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Kita vertus, šio žodžio vartojimas lieka iki galo neaiškus ir dažnai „globalizacija“ yra veikiau klišė, negu griežtai apibrėžtas terminas. Pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio pradžioje, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti įvairiausius informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didėjančią ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius.
Globalizaciją galima apibrėžti kaip pasaulinį bendros gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir – galų gale – link vieningos visuomenės.
Visos senosios civilizacijos siekė aprėpti jų stebimą pasaulį, paversti jį egzistencijos arealu. Apie tai liudija gausūs istoriniai dokumentai ir archeologiniai duomenys. Ištakos sampratų apie viešpatavimą ir visuotinį teritorijų užvaldymą siekia pačius archaiškiausius laikus. Dominavimo pasaulyje idėją formavo genčių raida, amžinos varžybos ir kautynės dėl egzistencijos ribų išplėtimo. Kiekviena gentis, tauta ar kultūra įsivaizduodavo esanti pati svarbiausia. Jų pasaulio suvokimo akiratis buvo labai siauras. Dėl šios priežasties tokioms tautoms jų pasaulis, savaime aišku, buvo visas pasaulis. Tokios gentys ir tautos buvo gan uždaros, todėl jų kultūrinis tapatumas nebuvo trikdomas varžovų.
Savo tautos idealizavimas stipriai išryškėjo ir buvo jaučiamas čiabuvių amerikiečių požiūryje į svetimšalius. Pabrėždami skirtumą nuo svetimšalių, čiabuviai amerikiečiai paprastai save vadindavo „žmonėmis“. Onandagų oratorius Sadenaktie 1694 metais pareiškė: „Mes, Žmonės, esame pirmtakai, mes esame vyriausieji ir didžiausieji. Šios žemės ir kraštai apgyvendinti ir išminti Žmonių tada, kai čia dar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!