Tarptautinės prekybos savarankiškas projektas

2. Tarptautinės prekybos sąlygos ir nauda. Atsakymą pagrįskite. Prekyba tarp šalių vyksta, nes negali viena šalis pasigaminti visko ko reikia jos vartotojams, skiriasi vartotojų poreikiai, skiriasi gamtos sąlygos, kaštai. Tam, kad vyktų tarptautinė prekyba reikia dviejų arba daugiau šalių bendradarbiavimo, taip pat naudojama valiuta yra skirtinga (dažniausiai). Būdingi valiutos kurso svyravimai. Tarptautinė prekyba vyksta, nes globalizuojantis ekonomikai šalys „verčiamos” liberalizuotis. Tarp valstybių sudaromos sutartys skatinančios tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Lietuva pasirašiusi laisvosios prekybos ir didžiausio palankumo tarptautinėje prekyboje statusą numatančias sutartis. Tačiau prekyba vyksta juk tarp įmonių, o ne valstybių, taigi sutartis prekybininko dar neįpareigoja eksportuoti ar importuoti prekes. Nagrinėjant prekybą tarp įmonių tarptautiniame lygyje reikėtų išskirti du veiksnius dėl, kurių ta prekyba įvyksta: tai eksportas ir importas. Įmonė ima ieškoti naujų rinkų kai jos užimtoje rinkoje atsiranda prekės perteklius, o importuojama, kai vartotojas, į kurį orientuojasi gamintojas ar pardavėjas pakeičia savo skonį, poreikius, žodžiu atsiranda paklausa kokiai nors prekei, kurios esamoje valstybėje nėra, arba yra, bet importuoti tampa lengviau (gal pigiau), nei gaminti pačiam. Yra daug prekių ir paslaugų kokių vienoje ar kitoje šalyje turėti neįmanoma, nes to neleidžia gamtos sąlygos ir turimi ištekliai. Pvz.: Lietuvoje neauga bananai, kavamedžiai. Ko neturi reikia atsivežti, ko turi per daug reikia išvežti. Tarptautinės prekybos poveikis gamybai, vartojimui ir gerovei priklauso nuo pasaulinių kainų santykio [2;19]. Šalys importuodamos ir eksportuodamos patiria ir naudą ir žalą, kad būtų patiriama kuo didesnė nauda ir mažesnė žala būtina stebėti, kad eksporto ir importo santykis neviršytų normos, t.y. kad eksportuojama ir importuojama būtų apylygiai. Ekonomistai skiria didelį dėmesį prekybos sąlygoms. Užsienio prekybos nauda valstybei įvertinama prekybos sąlygų rodikliu T, kuris rodo valstybės eksporto (Px) ir importo (Pm) kainų santykį ir apskaičiuojamas pagal formulę [2;20]: T= Px / Pm ; Šio rodiklio didėjimas rodo užsienio prekybos sąlygų gerėjimą ir kartu patiriamą naudą iš užsienio prekybos bei šalies gyventojų gyvenimo lygio kilimą, o jo mažėjimas – prekybos sąlygų blogėjimą ir gyvenimo lygio kitimo tendencijas [2;20]. Prekybos s1lygos kaip ekonominis rodiklis gali gali būti nusakomas šiomis pagrindinėmis formomis [2;20]: • prekinės arba grynai barterinės prekybos sąlygos (T=Px/Pm); • pelningos prekybos sąlygos (T=(Px/Pm)·Qx); Qx – kiekybinio eksporto indeksas; • faktorinės prekybos sąlygos (T=(Px/Pm)· (Qx/Qm); (Qx/Qm) – eksportinių šakų darbo našumo indekso santykis. Jeigu kurios nors valstybės eksportuojamų prekių kainos pasaulinėje rinkoje didėja, palyginti su tos pačios šalies importuojamų prekių kainomis, vadinasi, didėja šalies galimybės už eksportuojamos prekės vienetą įsigyti daugiau importuojamų prekių. Taigi valstybė iš užsienio prekybos gauna atitinkamai didesnę naudą [2;21]. Tačiau šalis gali gauti naudą ir didindama gamybos efektyvumą, eksporto apimtį bei mažindama kainas. Todėl ne visada galima spręsti apie šalies gerovės pokyčius tik iš užsienio prekybos sąlygų. Vertinant užsienio prekybos sąlygas, reikia išnagrinėti prekybos apimtis ir kainų pasikeitimo priežastis. Dėl eksporto plėtros prekybos sąlygų blogėjimo gali išryškėti vadinamasis alinantis šalį eksporto didėjimas. Tai būdinga žaliavas eksportuojančioms šalims. Tokiais atvejais eksporto plėtra gali būti netgi nenaudinga šaliai [2;21]. Prekybos sąlygų rodiklis apskaičiuojamas atskiroms šalims pagal eksporto ir importo kainų indeksus. Dažniausiai naudojamas Laspeireso indeksas [2;21,22]: TOTto = (Σ p(x)i ·δXoi)/ (Σ p(m)i ·δMo i; TOT – prekybos sąlygos (t) metais palyginti su baziniais (o); p(x)i – prekių grupės i t metais eksporto kainos santykis su jos kaina baziniais metais (o); p(m)i - prekių grupės i t metais importo kainos santykis su jos kaina baziniais metais (o); δXoi – prekių grupės i eksporto dalis bendroje tos šalies eksporto vertėje baziniais metais (o); δMo i – prekių grupės i importo dalis bendroje tos šalies importo vertėje baziniais metais (o); Prekybos sąlygų pokytis apibūdina valstyvės santykinę būklę pasaulinėje prekyboje. Prekybos sąlygų rodiklio reikšmė priklauso nuo [2;22]: • paklausos svyravimų pasaulinėje ir vidaus rinkose; • gamybos sąlygų pokyčių; • atskirų prekių rinkų monopolizavimo laipsnio. Iš prekybos patiriama nauda priklauso nuo to, kurioje šalyje daugiau pakito užsienio prekybos, t.y. eksporto ir importo kainų santykis, taip pat nuo eksporto ir importo dydžių [2;24]. Naudą, gaunamą iš prekybos, nusako prekybos sąlygų rodiklis, tačiau naudos dydis priklauso nuo importo paklausos ir eksporto pasiūlos elastingumo [2;31]. Importo elastingumas – importo paklausos pasikeitimas dėl prekybos sąlygų pokyčių. Eksporto elastingumas – eksportuojamų prekių pasiūlos pasikeitimas dėl prekybos sąlygų pokyčių. Abu elastingumai glaudžiai tarpusavy susiję: aukštas elastingumas rodo, kad vyrauja išvystytas rinkos mechanizmas, kurioje nors srityje, ir tai leidžia gamintojams greitai reaguoti į kainų pokyčius, žemas sukelia diddelių ekonominių sunkumų [2;31]. Prekybos sąlygų pasikeitimas susijęs su eksporto ir importo kainų pasikeitimu. Pakitus šioms kainoms, tarpusavyje prekiaujančių šalių pajamos arba padidėja arba sumažėja, pablogėjus prekybos sąlygoms. Tarptautinės prekybos nauda ir reikšmė: • Iš šalies išvežamas prekių perteklius, o įvežamas trūkumas; • Šalyje gaminamos ir išvežamos absoliutųjį arba lyginamąjį pranašumą turinčios prekės ir taip pasisavinamas prekybinis pelnas; • Dėl užsienio prekybos plinta pažangios technologijos, padedančios kelti nacionalinio ūkio veiklos efektyvumą; • Šalies prekių ir paslaugų vartotojai įgyja daugiau galimybių rinktis ir geriau daugiau tenkinti savo poreikius; • Plėtojamos eksporto prekes gaminančios ūkio šakos, mažinamos darbo ir kapitalo sąnaudos išvežamoms prekėms gaminti; Prekybos nauda – ekonominis efektas, kurį gauna kiekviena iš dalyvaujančių prekyboje šalių, jeigu kiekviena iš jų specializuojasi tos prekės, kurios gamyboje ji turi santykinį pranašumą, prekyboje [2;53]. Naudą patiria šalis, kuri už savo prekes gali gauti daugiau šaliai reikalingų užsienio prekių. 19. Tarptautinės prekybos pobūdis ir prekinė struktūra. Atsakymą pagrįskite. Prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių sujungia nacionalinius ūkius į bendrą rinkos sistemą ir sustiprina šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę. Tarpusavio priklausomybei turi įtakos šalies teritorijos dydis, ekonominio išsivystymo lygis, vidaus rinkos apimtis, gamtiniai ištekliai ir t.t. [2;228]. Pasaulinio ūkio ekonominis kilimas neįsivaizduojamas be tarptautinės prekybos, kuri naudinga kiekvienai šaliai, nes padeda patenkinti josios ekonominius interesus. Tarptautinei prekybai apibūdinti naudojamas toks šalių grupių suskirstymas: • Išsivysčiusios šalys: JAV, Vokietija, Prancūzija, D.Britanija ir .t.t. • Pereinamosios ekonomikos šalys: Lenkija, Vengrija; • Besivystančios šalys: buvusios Sovietų Sąjungos šalys: Baltijos šalys ir kitos Rytų bloko šalys; Žymiausi prekybos blokai [interneto prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Prekybos_blokas]: • Europos Sąjunga (27 valstybės); • Karibų sandrauga (19 šalių narių ir 6 asocijuotos narės); • Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba (Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kuveitas, Omanas, Saudo Arabija); • Mercosur - tarptautinė muitų sąjunga tarp Pietų Amerikos šalių: Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Paragvajaus ir Venesuelos (asocijuotų narių statusą turi Peru, Bolivija, Čilė, Ekvadoras ir Kolumbija, o Meksika turi stebėtojo statusą); • Nepriklausomų valstybių sandrauga (10 buvusių Tarybų Sąjungos respublikų (išskyrus Baltijos šalis, pasirinkusias euroatlantinės integracijos kelią, bei Gruziją pasitraukusią 2008 metais) ir 1 asocijuota narė (Turkmėnistanas). • ELPA (Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas); • Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis (trišalė sutartis, sukūrusi prekybinį Jungtinių Valstijų, Kanados ir Meksikos vyriausybių bloką); Tarptautinės plėtros lygį rodo eksporto bei BVP santykis, arba eksporto kvota nuo BVP [2;229]. Kai kurių šalių ekonomika vadinama eksportine, nes jos eksportuoja žymiai daugiau nei importuoja pvz.: Liuksemburgas, Malaizija. Tačiau pagrinde, eksportas ir importas pasiskirsto tolygiai. Pasaulio ekonomikai globalizuojantis t.y. nacionaliniams ūkiams besijungiant į vieną bendrą rinką eksporto apimtys įvairiose šalyse ėmė augti. Iš esmės, prekybos augimo tempai pralenkė gamybos tempus. Pvz.:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!