Tarptautinės prekybos privalumai ir prieštaravimai

Įvadas Šiuolaikinė pasaulinė visuomenė yra atvira, susijusi įvairiais bendravimo ir bendradarbiavimo ryšiais. Valstybes jungia politiniai, ekonominiai, finansiniai santykiai. Vienas iš svarbiausių valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo ryšių yra tarptautinė prekyba. Nuo seniausių laikų žmonijai yra žinomi prekių mainai- pirmykštėse visuomenėse jos dažniausiai vyko tarp vienos bendruomenės narių; žmogaus praktinei ir kultūrinei veiklai tobulėjant, atsirandant naujoms veikloms formoms, plėtėsi ir santykiai tarp bendruomenių, valstybių. Taip palaipsniui atsirado sąlygos prekių mainams tarp valstybių atsirasti, t.y. tarptautinės prekybos pagrindams formuotis. Šiandiena tarptautinė prekyba užima svarbią vietą daugybės valstybių ekonomikos sistemoje. Taip pat pastebimas tarptautinės prekybos vystymasis, naujų tendencijų, reiškinių atsiradimas- naujų tarptautinių prekybos korporacijų kūrimasis, naujų įstatymų, reglamentuojančių tarptautinę prekybą, priėmimas, šalių sandorių sudarymas ir t.t. Tie pokyčiai radikalūs, todėl drąsiai galima tvirtinti apie kokybiškai naują etapą tarptautinės prekybos srityje. Dauguma pavyzdžių rodo, kad tarptautinė prekyba yra naudinga šalims, pagyvina jų ekonominį gyvenimą, tačiau negalima pamiršti ir apie tai, kad viskas turi dvi puses, tad kalbant apie tarptautinę prekybą, nereikėtų pamiršti aptarti ir jos prieštaravimų. Taigi, kalbant apie tarptautinę prekybą, aktualu kalbėti tiek apie teigiamas, tiek apie neigiamas jos puses. Darbo tikslas- paanalizuoti tarptautinės prekybos privalumus ir prieštaravimus. Darbo objektas- tarptautinė prekyba. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti pagrindinius tarptautinės prekybos aspektus; 2. apžvelgti tarptautinės prekybos politikos bruožus; 3. aprašyti keletą pagrindinių organizacijų, susijusių su tarptautine prekyba. 1. Tarptautinė prekyba Kiekvienos šalies ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Pasaulinis ūkis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių, kultūrinių ryšių visuma. Pasaulinio ūkio materialųjį pagrindą sudaro tarptautinis darbo pasidalijimas. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis tarptautinės prekybos dėka. Jos vaidmuo pastoviai didėja. Tai teikia akivaizdžius teigiamus rezultatus. Tarptautinio darbo pasidalijimo pranašumai realizuojami per užsienio prekybos ryšius, kurie įgauna naujas formas. Įvairėja ir užsienio prekybos politika. Kuriamos ir funkcionuoja tarptautinės, šias problemas sprendžiančios organizacijos ir institucijos. Esant ir gilėjant pasaulinio ūkio specializacijai, akivaizdu, kad kiekviena šalis stengiasi gaminti tas prekes, kurios dėl įvairių veiksnių jai labiausiai naudinga gaminti. Tai plečia užsienio prekybą. Tarptautinės prekybos pagrindas yra gamybos sąlygų skirtumai, kuriuos pirmiausia lemia gamtos resursų pasiskirstymas bei kitos gamtos sąlygos, t.y. gamybos vystymo gamtiniai ištekliai. Pvz. kava, įvairūs citrusiniai vaisiai gali augti tik tam tikroje klimatinėje zonoje. Gamtinės iškasenos įvairiose šalyse yra labai netolygiai pasiskirsčiusios. Tai diferencijuoja gamybą, kuria specializaciją, o kartu ir prielaidas mainams. Antra, tarptautinės prekybos prielaida yra skirtingas gamybos techninis-technologinis išsivystymo lygis bei skirtingas gamybos produktyvumas. Kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai yra efektyviau. Todėl, dažniausiai, gaminamos ir eksportuojamos tos prekės ir paslaugos, kurių technologinis gamybos lygis ir produktų kokybė pralenkia, jei ne pasaulio, tai bent artimiausių šalių-partnerių, pirmiausia, artimiausių kaimynių su kuriomis yra susiformavę ūkiniai santykiai, gamybos techninį-technologinį lygį. Trečia, žemesnės kokybės, bet pigiai pagamintos prekės, pirmiausia, naudojant pigią darbo jėgą gali konkuruoti tarptautinėje prekių rinkoje ir būti tarptautinės prekybos prielaida. Ketvirta, tarptautinei prekybai didelę įtaką daro skonių, polinkių ir prioritetų įvairovė. Užsienio prekyboje išskiriamas eksportas ir importas. Jų skirtumas sudaro užsienio prekybos balansą. Jei šalis prekių daugiau eksportuoja nei importuoja, jos prekybos balansas yra aktyvus (arba palankus). Priešingu atveju, t.y. kai importas viršija eksportą, prekybos balansas yra pasyvus (arba nepalankus.)1 Tarptautinė prekyba arba prekyba tarp valstybių turi kelis išskirtinius aspektus. Pirmiausia tai skirtingas mobilumas- resursų mobilumas tarp valstybių yra žymiai mažesnis nei jų teritorijoje (viduje). Darbuotojų persikė­limo į kitą valstybę laisvę riboja imigracijos įstatymai, nekalbant jau apie kalbos ir kultūros barjerus. Re­alaus kapitalo migraciją tarp šalių riboja skirtingos mokesčių sistemos, skirtingas valstybinis reguliavi­mas, skirtinga verslininkų patirtis ir kiti įstatyminiai barjerai. Antras aspektas - tai skirtinga valiuta. Trečias aspektas – politika. Valstybių politika dažnai lemia vienokį ar kitokį tarptautinės prekybos pasiskirstymą, kontrolė žymiai skiriasi nuo taikomos vi­daus rinkoje2. 2. Pagrindinės organizacijos, susijusios su tarptautine prekyba Kalbant apie tarptautinę prekybą, svarbu apžvelgi bent kelias su tarptautine prekyba susijusias organizacijas. Viena pagrindinių organizacijų, susijusių su tarptautiniu verslu ir prekyba yra Tarptautiniai prekybos rūmai (toliau- ICC, International Chamber of Commerce). ICC- tai pasaulio verslo organizacija, atstovaujanti visų verslo ir pramonės šakų įmonių ir verslo organizacijų interesus bet kuriame pasaulio krašte. Įkurta daugiau nei prieš 85 metus, organizacija šiandien jungia verslininkus iš daugiau nei 130-ies šalių, o savo nacionalinius komitetus turi 90-tyje valstybių. ICC - vienintelė organizacija, galinti kalbėti pasaulio verslo visuomenės vardu. Kaip teigiama interneto svetainėje www.tprl.lt, ICC >3 Nors ICC standartai, rekomendacijos ir taisyklės nėra visiems privalomos, tačiau pripažįstamos ir plačiai naudojamos visame pasaulyje. ICC tikslas - verslas > visame pasaulyje. Tarptautiniai prekybos rūmai siekia skatinti užsienio prekybą, investicijas ir rinkos ekonomiką, taip pat teikia verslui įvairias paslaugas (Arbitražo teismas, Tarptautinis pramonės ir prekybos rūmų biuras, kovos su komerciniais nusikaltimais biuras). ICC tiki, kad tarptautinė prekyba yra stipri jėga, galinti užtikrinti taiką ir klestėjimą pasaulyje. ICC aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis, o per savo nacionalinius komitetus padeda savo nariams suformuluoti verslo interesus, ir teikia pasiūlymus nacionalinėms vyriausybėms.4 Nuo pat Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) įkūrimo, ICC buvo suteiktas aukščiausiojo rango konsultanto statusas, o pastaraisiais metais JTO ir ICC bendradarbiavimas įgauna vis aktyvesnį, įvairiapusiškesnį ir produktyvesnį turinį. Šiandien ICC yra išskirtinis, privilegijuotas tarptautinių ir regioninių organizacijų partneris, turintis teisę kartu spręsti pasaulinės reikšmės verslo klausimus. Panaudojus ICC Nacionalinių komitetų tinklą ir pripažintus ryšius su pagrindinėmis tarpvyriausybinėmis organizacijomis, ICC parengė informacinę kampaniją, kuri atkreipė vyriausybių dėmesį į verslo reikalus ir Pasaulio prekybos organizacijos derybose buvo pasiekta daug palankių sprendimų dėl prekybos liberalizavimo. Be to, kaip teigiama www.tprl.lt, ICC įgijo pasaulinį pripažinimą, skatindama muitines laikytis Tarptautinių muitinių taisyklių, kurios numato pašalinti > ir sutrumpinti nepagrįstai ilgai trunkančias procedūras muitinėse. ICC iškovojo teisę verslo atstovams dalyvauti pasaulio šalių vyriausybių svarstymuose apie globalią politiką verslo informacijos kodavimo srityje, t.y. įvykdė persilaužimą esminiuose elektroninės komercijos klausimuose. 2000-ųjų kovo mėnesį vykusiame ICC 33-jame Pasauliniame Kongrese Budapešte buvo aiškiai įvardinta elektroninio verslo reikšmė ir įtaka beveik visuose ekonomikos sektoriuose.5 ICC aktyviai kovoja su korupcija. Tam tarnauja šios organizacijos parengtos taisyklės kovai su kyšininkavimu bei reketu tarptautinėse verslo transakcijose. ICC rengdama taisykles, aktyviai bendradarbiauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija (OECD) ir Pasaulio banku. ICC dirba 18 skirtingų sričių komisijų. Komisijų veikloje dalyvaujantys verslininkai bei įvairių sričių specialistai reguliariai susitinka nagrinėti probleminių klausimų, atstovauja tarptautinėms kompanijoms ir pasaulinėms organizacijoms. Jie atlieka įstatymų, jų projektų ir kitų norminių aktų, įtakojančių įvairias verslo sritis, analizę, teikia pastabas, pasiūlymus bei vertinimus vyriausybėms bei svarbioms tarptautinėms organizacijoms. ICC komisijų veikla- tai pagrindas verslo standartų ir rekomendacijų kūrimui bei tobulinimui. Be ataskaitų ir kitų svarbių dokumentų, ICC komisijos dar leidžia vadovus, žinynus ir kitus leidinius, skirtus sparčiai verslo plėtrai mažiausiomis sąnaudomis. Kita svarbi institucija yra Tarptautinis valiutos fondas (TVF)- International Monetary Fund (IMF). Anot R.A.Grižo, ši tarptautinė nevyriausybinė organizacija, specializuota Jungtinių Tautų įstaiga, įkurta 1945 metais Jungtinių Tautų Breton-Vudo konferencijos nutarimu. Lietuva taip pat yra priimta į šią organizaciją (1992m.)6 Oficialus TVF uždavinys- skatinti tarptautinį bendradarbiavimą valiutų sferoje ir prekybą. Fondas kontroliuoja tarptautinių valiutinių-prekybos sutarčių vykdymą, teikia valstybėms trumpalaikius kreditus mokėjimų balansui išlyginti, skatina ir remia daugiašalės atsiskaitymų sistemos kūrimą. Kiekvienos valstybės kvota TVF kapitale apskaičiuojama atsižvelgiant į tos valstybės bendrąjį nacionalinį produktą vienam žmogui, užsienio prekybos apimtį ir daugelį kitų ekonominių rodiklių, tuo apsprendžiant kiekvieno dalyvio balsų skaičių priimant sprendimus. Šiuo metu kuriasi daug tarptautinės prekybos kompanijų. Vienas pagrindinių tarptautinių kompanijų iškilimo priežasčių, anot K.-B.Paulavičiaus, yra verslo, finansų, prekybos ir kapitalo internacionalizavimas. Šis vyksmas pasireiškia pasireiškia >7 Tarptautinės prekybos kompanijos suinteresuotos įtraukti užsienines kompanijas į savo prekybos sandorius. Taip yra dėl to, kad pajamos, gaunamos iš sandorių perkant prekes vienoje šalyje ir parduodant jas kitoje šalyje, kaupiamos užsieninėje kompanijoje, kuri yra atleista nuo mokesčių pagal registracijos vietą. Dėl mažų mokesčių tarifų tokių kraštų kaip Meno Sala, Madeira ir Kipras jurisdikcija yra labai palanki verslininkams, vykdantiems sandorius Europos Sąjungoje. Norintiems sudaryti tokius sandorius privaloma būti registruotiems ES teritorijoje kaip PVM mokėtojams. Su tuo yra susijęs mokesčių sumažinimo klausimas. Naudotis Karibų kompanijomis tokiais atvejais netinka, tad dėl šių sumetimų pačios populiariausios yra Meno Salos, Kipro ir Madeiros jurisdikcijos. Lėšų pervedimas į mažų mokesčių jurisdikcijos šalis per kompanijas, įsteigtas mažų mokesčių jurisdikcijos šalyse, leidžia didelių mokesčių jurisdikcijos šalyse įregistruotoms kompanijoms kompensuoti prekybos nuostolius. 3. Tarptautinės prekybos privalumai ir trūkumai Užsienio prekyba turi ir teigiamos, ir neigiamos įtakos šalių ekonomikai. Užsienio prekyba labai naudinga, kai tarpusavyje prekiauja šalys, turinčios skirtingus gamtinius turtus, kapitalo išteklius, nevienodas darbo ir kapitalo kaštus įvairių prekių gamyboje. Tarptautinė prekyba yra priemonė, kurios dėka valstybės gali specializuotis, didinti resursų našumą, t.y. didinti bendrą gamybos apimtį. Suverenios valstybės gali pelnytis specializuodamosi tuose produktuose, kuriuos juos gali gaminti su didžiausiu santykiniu pranašumu, ir pirkdamos tuos, kurių negali efektyviai gaminti8. Be to, didėjanti rinkos kaina prekėms, didėjanti bendroji jų paklausa didina užimtumą, skatina darbo užmokesčio augimą. Nemažai privalumų tarptautinės prekybos srityje turi ir didmeninė prekyba. Tarp savęs susijusių kompanijų grupė gali gauti naudos dėl sumažėjusių administravimo mokesčių, kadangi užsieninė struktūra mokesčių požiūriu yra kur kas ekonomiškesnė už įprastą šalies mokesčių struktūrą. Visumoje, prekių eksportas didina bendrąsias šalies pajamas ir teigiamai veikia gamybą. Tad, eksporto didinimas turi labai didelę reikšmę šalies ūkiui, todėl, paprastai, stengiamasi jį visokeriopai skatinti ir remti įvairiomis ekonominėmis bei įstatyminėmis priemonėmis. Pvz. ekonominės priemonės gali būti: valstybės priemokos gamintojams už eksportuojamas prekes, prekių pardavimas užsienyje mažesnėmis kainomis nei vidaus rinkoje. Tarptautinė prekyba gali turėti ir neigiamą įtaką. Pirmiausia, ji gali padidinti eksportuojamų prekių kainas šalies viduje, nes mažėja jų pasiūla vidaus rinkoje. Be to, kaip pabrėžiama www.tprl.lt, prekių eksportas paprastai visada naudingas gamintojui ir nenaudingas vartotojui šalyje. Kitokį poveikį ūkiui, gyventojams daro prekių ir paslaugų importas. Importas padidina bendrąją prekių pasiūlą, nes vidaus rinką papildo importuojamos prekės. Tada mažėja kainos, atlyginimai bei užimtumas įmonėse, gaminančiose prekes, artimas importuojamoms. Taigi gamintojams importas nenaudingas, jis naudingas tik vartotojams. Atsižvelgiant į šiuos tarptautinės prekybos privalumus bei trukumus, galima teigti, kad pageidautina būtų įsivežti tik tokias vartojimo prekes, kurių šalyje pagaminti negalima. Tinkamai subalansuota užsienio prekyba skatina ekonominį vystymąsi, geriau tenkina vartotojų poreikius. Kadangi tarptautinės prekybos apimtys ir struktūra nemažai lemia šalies gyventojų gyvenimo lygį, labai svarbi yra gerai parengta tarptautinę prekybą reguliuojanti politika. Tarp importą reguliuojančių priemonių paminėtinos tokios, kaip licenzijos, importo kvotos, muitai ir pan. Kiekviena šalis per užsienio prekybos politiką stengiasi realizuoti savo šalies pranašumus ir gauti maksimalią naudą. Palyginti dar neseniai užsienio prekyba buvo suprantama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai kur kas sudėtingesnis reiškinys. Jis suprantamas kaip tarptautinių integracijų svarbiausia sfera. Integracinio pobūdžio prekybinės operacijos šiuo metu vystosi dviem pagrindinėmis kryptimis: 1. pirma, auga tiekimai kooperuojančioms užsienio įmonėms, kontroliuojamoms tos pačios korporacijos. 2. Antra, stambios kompanijos sudaro ilgalaikes tarpusavio sutartis. Taip iš konkurentų pasaulinėje rinkoje tampama gerais partneriais, bendradarbiaujančiais mokslo, gamybos, bei prekių ir paslaugų realizavimo sferose9. Jei kalbėti dar apie tarptautinės prekybos privalumus, galima paminėti tai, kad siekdamos pasinaudoti tarptautinio darbo pasidalijimo privalumais, daugelis šalių savo teritorijoje kuria ypatingas ekonomines zonas. Čia galima laisvai įvežti kapitalą, kurti gamyklas, samdyti vietinius gyventojus, disponuoti didžiąja pagamintos produkcijos ir pelno dalimi. Tokiuose rajonuose tiek importuojamos, tiek eksportuojamos prekės neapmokestinamos, o įmonės, naudojančios naujas, perspektyvias technologijas netgi skatinamos įvairiomis ekonominėmis lengvatomis. Tokių ypatingos paskirties ekonominių zonų pasaulyje priskaičiuojama nemažai. Tai bandoma (galvojama) realizuoti ir Lietuvoje. Tokiose zonose investuojant kapitalą į ekonominę veiklą, galima gauti daug didesnį pelną. Tai naudinga tiek vienai, tiek kitai pusei. 4. Valstybinė užsienio prekybos politika Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo ūkio būklę, įvairius kitus veiksnius, konkrečias sąlygas, tam tikru laikotarpiu vykdo gana skirtingą užsienio prekybos politiką. Užsienio prekybos politikos formas galima suskirstyti į dvi pagrindines kryptis: 1) laisvoji prekyba ir 2) protekcionizmas. Laisvosios prekybos šalininkas buvo žymus ekonomistas, A.Smitas. Jo nuomone, kiekviena šalis turėtų plėtoti tik tas gamybos sritis, kurios tai šaliai yra patogiausios, palyginus su kitomis šalimis. Geriausias būdas plėtoti tarptautinį pasidalijimą yra konkurencija. Tam reikalinga laisva, valstybių nevaržoma užsienio prekyba. Svarbiausi užsienio prekybos privalumai yra šie: ji stimuliuoja abipusiai naudingą tarptautinį darbo pasidalijimą, didina visų šalių potencialiai realų nacionalinį produktą, sudaro prielaidas gerinti gyvenimo lygį pasaulyje . Tačiau laisvoji prekyba turi ir nemaža trūkumų, todėl valstybių užsienio prekybos politika neretai pasukama protekcionizmo kryptimi. Protekcionizmu suprantama >10. Protekcionizmo politika turi gan gilias istorines šaknis. 20 amžiuje, ypač antroje jo pusėje, atsiranda vis naujų protekcionizmo atmainų (formų), iš jų taip vadinamas kooperuotas (kolektyvinis) protekcionizmas, pagrįstas suderinta grupės šalių užsienio prekybos politika. Vienas ryškiausių pavyzdžių - > (Europos Sąjunga) įsikūrusi šio amžiaus šeštame dešimtmetyje (1957m.). Jai priklauso Airija, Belgija, Danija, Junginės Karalystė, Graikija, Italija, Ispanija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija), taip pat Europos laisvosios prekybos asociacija, kuriai priklauso Austrija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Suomija, Švedija, Šveicarija). Nors laisvosios prekybos šalininkai protekcionizmą iš esmės atmeta, tačiau sutinka, kad protekcionistinės krypties užsienio prekybos politikos priemonės yra tikslingos atsilikusio ūkio šalyse. Protekcionizmo politikoje yra naudojamos tokios priemonės, kaip muitai, kvotos, įvairūs sanitarijos reikalavimai ir kt. Muitai, bene plačiausiai yra šiuo metu taikoma priemonė, viena seniausių mokesčių rūšių. Muitai, tai mokestis, >11. Tai padidina prekės kainą. Muitų yra gana įvairių. Juos galima suskirstyti pagal šiuos kriterijus: • pagal kilmę- 1) autonomiški, nustatomi vienos valstybės ir 2) konvenciniai, fiksuojami kelių valstybių tarpusavio prekybos sutartimis; • pagal prekių judėjimo kryptį - importo, eksporto ir tranzito; • pagal tikslą - fiskaliniai, siekiantys papildyti valstybės biudžetą pajamomis, ir protekciniai, kurių tikslas - apsaugoti vidaus gamybą nuo užsienio konkurencijos; • pagal taikymą- 1) bendriniai, vienodai taikomi prekėms, nežiūrint jų šalies gamintojos, ir 2) diferenciniai, taikomi skirtingai įvairioms šalims (pastarieji dar neretai vadinami diskriminaciniais); • pagal apmuitinimo pagrindą- 1) specifiniai, pagrįsti įvežamų prekių svoriu, kiekiu, ir 2) vertybiniai, mokami nuo piniginės prekės vertės, imant nustatytą vertės procentą; • pagal apmuitinimo laiką- 1) nuolatiniai, skirti neribotam laikui, ir 2) laikini, skirti užtikrinti kokios nors šalies gaminiams tam tikru laiku norimą kainą. Muitai gali būti naudingi ir žalingi. Teigiamas muitų poveikis yra toks, kad muitai pakelia vidaus rinkos kainą importuojamai prekei, o tai sumažina jos paklausą, vyriausybė gauna papildomas pajamas, kuriomis gali paremti eksportuojamų prekių gamybą. Muitai padeda subalansuoti mokėjimų balansą ir išlaikyti valstybės užsienio valiutos bei aukso rezervus. Šie mokėjimai, gindami atskiras šalies ūkio šakas nuo užsienio konkurencijos, mažina nedarbą, didina bendras pajamas, žmonių perkamąja galią. Tačiau gamintojus ir vartotojus muitai dažnai veikia ir neigiamai. Pvz. beatodairiškai saugant, tarkim, žemės ūkio gamintojus nuo užsienio konkurencijos, tuo pačiu išsaugomi neefektyvūs ūkiai, kurie normalios konkurencijos sąlygomis bankrutuotų. Muitai paliečia ir vartotojus, jie priverčia didesnę kainą mokėti už prekes, gaminamas šalies gamintojų. Šakos, saugomos nuo užsienio konkurencijos, pagamins brangesnių prekių, negu esant konkurencijai. Taigi gamybos ištekliai bus naudojami neefektyviai, tai mažins bendrą gamybos efektyvumą. Didinat muitus atsiranda ir tai vadinama > muitų politika, Nustatant aukštus muitus, galima tikėtis ir kad prekybos partnerės taip pat pakels muitus. Todėl muitų politika turi būti labai lanksti. Kita užsienio prekybos suvaržymo priemonė yra importo kvota. Kvota yra administracinė priemonė produkcijai arba prekybai apriboti. Kvota yra leistinas kurių nors prekių importo kiekis. Kvota skiriasi nuo muito tuo, kad vyriausybė, nustatydama importo kvotas, negauna pajamų. Todėl kvotų nustatymas tiesiogine prasme nėra vyriausybės iždo politikos priemonė. Tačiau muitų ir kvotos ekonomikai pasekmės tapatingos. Pirmiausia kvotos įvedimas pakelia kainą ir šalies gyventojai perka mažiau ir moka brangiau už importines prekes. Suveikia paklausos ir pasiūlos dėsnis, nes kvota visuomet yra mažesnė už paklausą. Jei paklausa pranoksta pasiūlą, tai kaina prekei padidėja. Tačiau vartotojai nuo kvotos kenčia daugiau nei nuo muitų, kadangi kvotos riboja pirkėjo pasirinkimą. Importo kvotos naudingos vidaus gamintojams, nes padidina paklausą šalyje gaminamai produkcijai, o kartu ir kainą. Mažėja gamybos efektyvumas, stokojama prekių kylant jų kainoms. Tuo atveju galima gaminti esant didesniems gamybos kaštams. Užsienio gamintojai gali pasinaudoti tokia aplinkybe ir parduoti mažiau prekių, bet aukštesne kaina12. Be muitų ir kvotų yra įvedami kiti importo apribojimai: pvz. importuojamos prekės turi atitikti pasaulinius kokybės standartus, vartojimo saugumo, aplinkos apsaugos reikalavimus. Deja, į Lietuvos rinką dažnai patenka nekokybiški, pasibaigusio galiojimo laiko maisto produktai, vaistai ir kitos prekės. Paminėtos priemonės yra savotiški barjerai, reguliuojantys užsienio prekybą. Prekybos barjerus paprastai sudaro šalis, siekdama apriboti vietiniams vartotojams skirtą užsienio prekių apimtį. Šie barjerai dažniausiai sukuriami norint nuo užsienio konkurencijos apsaugoti vietinius gamintojus bei skirti jiems laiko padidinti produktyvumą. Todėl dar kartais naudojamos net subsidijos, kurios suteiktų saviems gamintojams, priešingai nei įvežamų prekių, galimybė dirbtinai sumažinti kainas. Tačiau čia dažnai iškyla problema- vietiniai gamintojai toli gražu ne visada stengiasi gerinti savo produkcijos kokybę, didinti darbo našumą, mažinti kainas, kol nuo užsienio konkurencijos juos saugo prekybos barjerai. Užsienio prekybos priemonėmis gali būti sprendžiamos ir politinės problemos: pvz. prekybos blokados verčia valstybę, pažeidžiančią žmonių teises, keisti politiką. Tačiau tokia prekybos blokados politika yra veiksminga tik tada, kai ji yra kolektyvinė- kai apsijungusios ją vykdo daugelis šalių. 5. Pokyčiai tarptautinėje prekyboje Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Ką gali pasiūlyti Lietuva arba jau siūlo tarptautinei prekių rinkai ir kam? Iš Lietuvos daugiausia eksportuojama: • gyvulininkystės, augalinės kilmės produkciją (mėsa- Rusija, Latvija, Estija; pieno produktai - Rusija, Olandija, ), • trąšos - Vokietija, Airija; • mediena ir jos dirbiniai - Vokietija, Olandija, Jungtinė Karalystė , • televizoriai - Rusija, Baltarusija. Daugiausia importuojama : • Žalios naftos, gamtinių dujų - Rusija; • Farmacijos produktų - Vokietija, Lenkija, Latvija; • Plastikinių dirbinių - Rusija, Italija, Vokietija. • Popieriaus, kartono - Lenkija, Rusija; • Medvilnės ir jos gaminiai - Uzbekistanas, Vokietija, Rusija; • Juodųjų metalų - Rusija, Ukraina, Kazachstanas; 1997 eksportas sudarė 3862 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu importas sudarė 1997 5643 mln. JAV dolerių. Todėl iš to matome, kad užsienio prekybos balansas Lietuvoje yra pasyvus- importuojama daugiau nei eksportuojama. Šiuo metu Lietuvos įmones ir gyventojus labiausiai domina tai, kaip keisis prekybos sąlygos Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), nes su tuo tiesiogiai susiję ir prekių kainų pokyčiai. Vienas iš aštriausių klausimų yra ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonių, iškraipančių rinką, šalinimas. Šioje srityje ypač akivaizdus neatitikimas tarp tų gražių kalbų apie poreikį prisidėti prie skurdžių šalių ekonominės plėtros, kurias nuolatos kartoja ES atstovai, ir nenoro mažinti prekybos apribojimus tų pačių skurdžių šalių produktams, nes bet koks bandymas mažinti rinką iškraipančias apsaugos priemones susilaukia aršių Prancūzijos ir kitų ES šalių ūkininkų protestų13. Su šios neefektyvios politikos pasekmėmis jau susidūrė ir Lietuvos ūkininkai, negalintys laisvai eksportuoti į ES savo produkcijos. Tiesa, įstojus į Sąjungą Lietuvos ūkininkai buvo dosniai paremti, net jei visa parama ir atėjo ne iš karto. Tačiau Lietuvos gyventojai, perkantys maisto prekes, pajus ir kitą šios paramos pusę. Norint palaikyti aukštas ir stabilias ūkininkų pajamas neišvengiamai tenka arba didinti mokesčius, arba kelti šios produkcijos supirkimo kainas. Iki šiol ES naudoja visas priemones, tad už tai mokėsime ir kaip mokesčių mokėtojai, ir kaip vartotojai. Tiesa, tą patį galima pasakyti ir apie dabartinę Lietuvos žemės ūkio politiką, tik sumos yra kiek kitokios. Reikėtų dar kartą prisiminti prekybos teikiamą naudą bet kurios šalies ekonomikai ir jos gyventojams. Atrodytų, sveiku protu suvokiami laisvos prekybos privalumai, kuriuos, beje, kai kas įrodo net ir matematiškai, dažniausiai yra pamirštami, kai viena ar kita gamykla pradeda skųstis > konkurencijos sąlygomis arba prekybos keliama grėsme darbo vietoms. Įdomiausia, kai susirūpinama vartotojais, kuriuos > nuo nekokybiškos ar kokios nors kitokios užsienio produkcijos, kuri, beje, dažniausiai būna pigesnė. Aišku, kad jokia įmonė, net ir sugebanti konkuruoti, neprieštaraus apsaugai nuo konkurencijos iš užsienio. O pripratus prie tokios apsaugos, dar sunkiau jos atsisakyti. Tai rodo ir Lietuvos tekstilės įmonių nepasitenkinimas dėl planuojamo prekybos tekstile liberalizavimo 2005 m., ir šiomis dienomis pareikštas > gamyklos protestas dėl sumažėsiančių po įstojimo į ES importo muitų kineskopams. Pastarųjų argumentas– mes galėtume ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą aprūpinti kineskopais. Beje, tai kažkada žadėjo ir >, kuris yra ties bankroto riba, nepaisant apsaugos nuo importo ir kitų paramos priemonių, kurias sumokėjo tie patys vartotojai. Tarptautinės prekybos nauda kaip tik ir atsiskleidžia tada, kai mes nesiekiame visais produktais apsirūpinti patys, bet perkame iš kitų šalių įmonių tai, ką jos sugeba pagaminti pigiau ir geriau. Ir geriausia, kai galime pasirinkti, iš kokios šalies mums labiausiai apsimoka pirkti bananus, pomidorus, automobilius, kineskopus, drabužius ar bet kokias kitas prekes, nepriklausomai nuo to, ar jos gaminamos Lietuvoje, ar ne. Šitaip pirmiausia išlošiame ir mes, vartotojai, ir mūsų šalies įmonės, kadangi esant laisvai prekybai ir neiškraipytoms kainoms jos galiausiai pasirenka gaminti tai, ką gali padaryti geriausiai. Išvados Tarptautinė prekyba atneša valstybėms tiek naudos, tiek neigiamų pasekmių. Pagrindinė nauda yra ta, kad: • valstybės gali pelnytis specializuodamosi tuose produktuose, kuriuos juos gali gaminti su didžiausiu santykiniu pranašumu, ir pirkdamos tuos, kurių negali efektyviai gaminti; • didėjanti bendroji eksportuojamų prekių paklausa didina užimtumą, skatina darbo užmokesčio augimą; • tarp savęs susijusių tarptautinės prekybos santykiais kompanijų grupė gali gauti naudos dėl sumažėjusių administravimo mokesčių. Tačiau galima pastebėti ir neigiamų aspektų: • tarptautinė prekyba didina eksportuojamų prekių kainas šalies viduje, nes mažėja jų pasiūla vidaus rinkoje; • importas padidina bendrąją prekių pasiūlą, nes vidaus rinką papildo importuojamos prekės. Tada mažėja kainos, atlyginimai bei užimtumas įmonėse, gaminančiose prekes, artimas importuojamoms. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu derinti eksportą ir importą- importuoti tik tas prekes, kurias valstybė nesugeba pati pagaminti arba jų pagaminimo kaštai yra labai dideli. Lietuvos prekybos balansas yra pasyvus, nes mūsų valstybė daugiau importuoja nei eksportuoja. Įtakos tarptautinei prekybai bei jos įtakai ekonomikai turi valstybių tarptautinės prekybos politika. Kalbant apie šią politiką, galima išskirti dvi pagrindines kryptis- tai laisvoji prekyba ir protekcionizmas. Protekcionizmo politikoje yra naudojamos įvairios užsienio prekybos suvaržymo priemonės. Labiausiai paplitusios yra muitai ir kvotos. Be muitų ir kvotų yra įvedami kiti importo apribojimai, pvz., importuojamos prekės turi atitikti pasaulinius kokybės standartus, vartojimo saugumo, aplinkos apsaugos reikalavimus, taip pat taikomos sankcijos. Šiuo metu Lietuvai labai aktualu stebėti, kaip keičiasi tarptautinė prekyba šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Narystė ES taip pat turi tiek neigiamos, tiek teigiamos įtakos Lietuvai, todėl svarbu ir toliau tirti tarptautinės prekybos santykių tendencijas ir bandyti rasti geriausius būdus tarptautinei prekybai plėtoti. Literatūra 1. Grižas R.A. Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai. Vilnius, 1997. 2. Paulavičius K.-B. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. Vilnius, 2001. 3. http://www.lrinka.lt/Komentarai/ppo2.phtml 4. http://www.lrinka.lt/Straipsn/Verslas.phtml 5. http://www.tprl.lt/apie_pasaulio.php

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!