Švietimo epochos literatūros srovės ir kryptys

Lietuvių literatūra XIX amžiuje formavosi ir plėtojosi veikiama tų estetinių idėjų, tų literatūros srovių bei krypčių, kurios buvo būdingos Vakarų Europos ir ypač didžiųjų kaimyninių tautų - lenkų, vokiečių, rusų - literatūrai. Didžiojoje Lietuvoje visą amžių stipriausia buvo lenkų literatūros įtaka, tik amžiaus pabaigoje, kada vis daugiau lietuvių ėmė studijuoti Rusijos universitetuose, sustiprėjo rusų literatūros poveikis. Mažojoje Lietuvoje visą laiką reiškėsi vokiečių literatūros trauka.
Vakarų Europos literatūroje XVII a. pirmojoje pusėje vyravo barokas, o antrojoje - klasicizmas. Švietimo epochoje, XVIII amžiuje, barokas peraugo į rokoką, o klasicizmas - į šviečiamąjį klasicizmą bei šviečiamąjį realizmą. Be to, XVIII a. viduryje susiformavo sentimentalizmas, o antrojoje amžiaus pusėje - preromantizmas, kuris pačioje amžiaus pabaigoje peraugo į romantizmą. Nuo XIX a. trečiojo dešimtmečio romantizmą keitė realizmas, vėliau realizmą - natūralizmas. Antrojoje XIX a. pusėje, ypač amžiaus pabaigoje, ėmė formuotis modernistinės literatūros srovės bei kryptys (impresionizmas, simbolizmas ir kt.). Visos tos srovės bei kryptys turėjo savo ištakas žmonių pasaulėžiūroje bei pasaulėjautoje, buvo susijusios su atitinkamomis filosofijos kryptimis. Švietimo epochoje vyraujančios filosofijos kryptys buvo racionalizmas ir sensualizmas (empirizmas). Racionalistinės filosofijos pagrindu tarpo visokios klasicizmo atmainos, sensualistinę filosofiją atitiko sentimentalizmo principai. Preromantizmas ir romantizmas rėmėsi intuityvistine bei subjektyvistine filosofija. Realizmas atgaivino ir toliau brandino švietėjų inicijuotą socialinę žmogaus sampratą. Natūralizmas rėmėsi pozityvistine naujųjų laikų (A. Comte'o) filosofija. Modernistinės kryptys buvo vienokia ar kitokia romantizmo principų transformacija.
XIX a. lietuvių literatūrą daugiau ar mažiau paveikė ikimodernistinės literatūros srovės bei kryptys. Iš pradžių lietuvių literatūrą daugiausia veikė Švietimo epochos literatūra, po to išryškėjo romantizmo, dar vėliau - realizmo bei pozityvizmo poveikis. Modernizmo poveikis pasireiškė vėliau - jau XX a. pradžioje.
Pagrindinės Švietimo epochos literatūros srovės ir kryptys buvo šios: barokas; klasicizmas; šviečiamasis klasicizmas; šviečiamasis realizmas; rokokas (pseudoklasicizmas); sentimentalizmas; preromantizmas.
Barokas. Vakarų Europoje (Italijoje, Ispanijoje) susiformavo XVI a. viduryje, vėliau (XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje) paplito po visą Europą. Jo tradicijos buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!