Švietimas ir kultūra

Krikščionybė suartino Lietuvą su Vakarų Europa ir jos kultūra, nes, kaip yra manoma, ji padėjusi pagrindus lietuvių raštijai ir jos tautinei kultūrai.
Su reformacija atsirado lietuvių raštija. Pirmoji lietuviška knyga, 1547 metais išspausdinta Karaliaučiuje, buvo vadinama „Katekizmu“, tačiau drauge buvo ir elementorius, tai, ko katalikai per pusantro šimto metų po lietuvių krikšto nepasigedo.
Lietuvių raštijai nusipelnė Mikalojus Daukša, kuris iš lenkų kalbos išvertė Ledesmos „Katekizmą“ ir 1599 metais Vujeko „Pamokslų knygą“. Mikalojus Daukša „Pamokslų knygos“ vertimo pradžioje įdėjo lenkų kalba parašytą „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“, kurioje peikė bajorus ir kunigus už gimtosios lietuvių kalbos niekinimą ir bodėjimąsi jos. Jis sakė, kad: „kaip kituose kraštuose, taip ir Lietuvoje reikia sava kalba skelbti įsakymus, rašyti istorijos ir literatūros kūrinius, tą kalbą vartoti tarnyboje, bažnyčioje ir namie“.
Raštija ir visa kita, kas priklauso lietuvių tautinei kultūrai, atsirado ne iš geros Lietuvos Krikštytojų valios, o iš bažnyčios dalyvavimo socialinėje, politinėje ir idėjinėje kovoje, kuri vyko feodalinėje visuomenėje.
Su rašto atsiradimu prasidėjo rašytinės istorijos arba civilizacijos epocha, išsiskirianti iš ankstesnių epochų klasinės visuomenės, tautų, valstybių susidarymu.
Lietuviai valstybę sukūrė XIII amžiuje, tačiau būdami pagonys, savojo rašto neišrado. Tai, žinoma, nesako, kad jų sukurtoji valstybė – LDK – būtų likusi beraštė. Į šios valstybės sudėtį įėjo Polocko, Vitebsko, Volynės ir kitos žemės, buvusios Senosios rusų valstybės – Kijevo Rusios dalys. Jos raštą turėjo ir, patekusios vasalinėmis teisėmis į feodalinę Lietuvos valstybę, jo neprarado. Maža to, rusų raštas imtas vartoti didžiojo kunigaikščio dvare ir lietuvių gyvenamoje teritorijos dalyje.
Mindaugo dovanojimo raštas vyskupui Kristijonui parašytas lotynų kalba. Gedimino laiškai popiežiui Jonui XXII, Hanzos miestams ir vienuolijoms rašyti taip pat lotynų kalba, o sutartys su Livonijos ordinu ir miestais – vokiečių kalba. Lietuvos didysis kunigaikštis turėjo kreiptis į savo vasalus, rusų žemių kunigaikščius ar vyskupus kokiais nors reikalais ne savąja kalba, o jų kalbama, rašoma kalba.
Oficialioji LDK vartota rusų kalba plito tarp valdančiųjų feodalų, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!