Sveikatos ugdymo medžiaga

7.Pagrindinių sensorinių sistemų problemos. Sensorines sistemos (arba jutiminės) : regos, klausos, pusiausvyros (vestubiulinė), uoslės, skonio, somatosensorinė 7.1. Regėjimo ir klausos saugojimas. Akių saugojimas: kontroliuoti laiką dirbant kompiuteriu, žiūrint televizorių, reguliuoti kruvį akims, kontroliuoti apšvetimą, pavargus – pasėdėti užsimerkus, per langa paeiliui žiūrėti į tolį ir į artį, daryti akių pratimus, netrinti akių. Klausos saugojimas: reika vengti triukšmo, per stiprių garsų, ausinukai veikia neigiamai. 7.2. Dažniausi regos ir klausos sutrikimai, jų priežastys ir pasekmės. Regėjimo sutrikimai:1. refrakcijos ydos (trumparegistė, toliaregistė), 2.žvairumas, 3.spalvų jutimo sutrikimai, 4. uždegimai, 5. sausų akių sindromas, 6. katarakta, 7. glaukoma, 8. akių traumos. Priežastys:įgimtos (dėl vaisiaus vystymosi sutrikimų), įgytos:1) silpnas (ryškus) apšvietimas, 2) įtemptas darbas akimis, 3) ilgas darbas kompiuteriu, 4) telsvizorius, 5) mažas atstumas iki apžiūrimo objekto, 6) skaitymas judant, gulint, 7) riškus kontrastas tarp apžiūrimo objekto ir aplinkos, 8) vitaminų trukumas (A), 9) traumos, 10) akių ligos, 11) sutrikusi akies mityba, 12) bendros ligos (cukraligė, hipertonija). Pasekmės:1. žmogus negali pilnai suvokti supantį pasaulį, 2. negali gerai orientuotis aplinkoje, 3. sumažėja judėjimo aktyvumas, 4. laikisenos sutrikimai, plokščiapedystė, širdies ir kraujagislių bei kviepavimo sistemų sutrikimai, 5. veikia kalbos, atminties, vaizduotes vystimasį, 6. sukelia psichologinės problemas. Klausos sutrikimo priežastys:1. įgimtos,2. įgytos, 3. neaiškios kilmės. Įgimtos:1-genetiniai sutrikimai, 2-sklaidos defektai, 3-motinos infekcijos nėštumo metu, 4-vartojami ototoksiniai vaistai, 5-dėl žymaus jodo trukūmo motinos maiste išsivystęs vaisiaus kretinizmas. Įgytos: 1-sunkus, užsitęsęs gimdymas, 2-replių naudojimas gimdymo metu, 3-priešlaikinis gimdymas, 4-sunkiai persirgtos infekcinės ligos, 5-vidurinės ausies uždegiminės ligos, 6-ototoksiniai vaistai, 7-būgnelio traumos, 8-ilgalaikis triukšmas, 9-staigus labai stipraus triukšmo poveikis-(sprogimas), 10-galvos smegenų traumos, 11-sieros kamščiai išorinėje ausies landoje. Pasekmės: bloga klausa trugdo vaikui normaliai vystytis (jo kalba, psichika), o suaugusiam sutrikdo socialinę adaptaciją. 7.3. Akių ir ausų sužeidimai, svetimkūniai, pirmoji pagalba. akių :1-kiauryminė žaizda akies obuolyje – negalima leisti plauti, valyti akies.būtina skubi gydytojo-okulisto pagalba.gabenant vaiką ant abiejų akių uždėti tvarstį, nespaudžiant sužeistos akies. 2-kraujavimas iš akių – geriau leisti kraujui tekėti,nespaudžiant pridengti sterilų tvarstį,reikalinga pagalba.jei nuplėštas voko kraštas, reikės plastinės operacijos. 3-stiprus smūgis į akį– turi apžiūrėti gydytojas.atkreipti dėmesį, ar nėra kraujo užpakaliniame ragenos paviršiuje, ar vienodo dydžio vyzdžiai, ar neišvirtęs i priekį akies obuolys. atkreipti dėmesį, ar yra mėlynė paakyje, gali būti lūžusi nosis, ar kiti veido kaulai. 4-cheminiai akies nudegimai – būtina tuoj pat plauti akį mažiausiai 15 min. tekančiu kambario temperatūros  vandeniu, akį pakišti po čiaupu,ši procedūra gali išgelbežėti regėjimą. 5-svetimkūnis – negalima akies trinti. leisti ašaroms jį išplauti arba steriliu vatos tamponu priliesti svetimkūnį ir jį pašalinti. jei svetimkūnis įsmigęs į ragena, ar ją suraižęs, reikia vesti pas daktarą, uždėjus ant akies sterilų tvarstį. Pirmoji pagalba. Norėdami apžiūrėti viršutinį voką, uždėkite ant jo krapštuką su vatos antgaliais. Tada švelniai tumptelkite voką aukštyn, kad galėtumėte apžiūrėti jo vidinę pusę. Jei norite akį uždengti arba iš jos ką nors iškrapštyti, naudokite sterilų tvarstį. Matomą svetimkūnį iš ausies galima atsargiai išimti su pincetu, bet jei svetimkūnis giliai užstrigo – išiminėti draudžiama, reikia vežti pas medikus. ausų:sieros kamštis – turi šalinti gydytojas, kad to išvengti, reikia tinkamai valyti ausis, sukamaisiais judesiais ir negiliai .svetimkūniai (įvairus vabzdžiai, žaislų dalys, karoliukai, vata, žirniai, pupelės) – jei tai vabzdys, reikai jį numarinti įlašinus aliejaus ar spiritinių lašų. svetimkūnius iš ausies turėtų šalinti gydytojas. patiems svarbiausia neįstimti svetimkūnio gylyn. 7.4. Regėjimo ir klausos problemų ankstyvas išaiškinimas, sutrikimų profilaktika. ankstyvas regėjimo problemų išaiškinimas gali užkirsti kelią didesniam regėjimo pablogėjimui. daliai vaikų regėjimo sutrikimai atsiranda mokykloje, todėl mokytojai turėtų stengtis kuo anksčiau pastebėti atsiradusius sutrikimus.Regos sutrikimų profilaktika: Bendrosios priemonės-1. vaisiaus vystymosi sutrikimų ir pataloginio gimdymo prevencija. 2. sveiko vaiko ugdymas. 3. chroniškų ligų gydymas. 4. fizinis ugdymas, hipokinezijos profilaktika. Specialiosios priemones – vykdo pedagogai, mokyklų sveikatos priežiūros specialistai, tevai. klausos problemų  ankstyvas išaiškinimas yra svarbus. jei klausos negalė laiku nenustatoma, su vaiku specialiai nedirbama, vaikas patiria vystymosi, kalbos vystymosi sunkumus. klausos pažeidimai dažnai neišryškėja tol, kol klausa nesutrinka kritiškai. tačiau bendraujant su vaiku galima pastebėti įvairius veiksnius rodančius klausos sutrikimą. Profilaktika:chroniškų ligų gydymas, vengti triukšmo, darbo vieta gerai izoliuota. 7.5. Akių mankšta, regos higienos įgūdžių formavimas.         Akių mankšta reikalinga ir sveikoms ir prasto regėjimo akims.ji gerina akių kraujotaką, pailsina ir stiprina akis. akis mankština ir lavina įvairūs judrūs žaidimai, kurių metu suderinami akių ir rankų judesiai.akių mankštą būtina atlikti per pamokas, kurių metu akys intensyviai dirba.Oftalmotreningas-akių mankšta- pasėdėti užsimerkus, per langa paeiliui žiūrėti į tolį ir į artį, daryti akių pratimus, netrinti akių. svarbu laikytis regos higienos įgūdžių:laikytis tinkamo darbo ir poilsio grafiko, sveikai maitintis, grūdintis, daug judėti 7.6. Triukšmo mažinimo politika. žmogaus klausos sensorinė sistema yra prisitaikiusi prie 35-55db intensyvumo garso. per didelis triukšmas ~ 114 sumažina naujos informacijos priėmimą ir kenkia augančiam organizmui, o tyla yra ugdymo procesą skatinantis veiksnys. Garso intensivumas –iki 80 decibelų – triukšmas nepavojingas, nuo 80 iki 120 -garsai, nuo kurių sutrinka klausa (lengvasis transportas(80), geležinkelis(60-80), garsiniai signalai(90), sunkusis transportas(90), motociklas(110), autostrada(80-120)), nuo 120 iki160 ir virš – garsai, nuo kurių maugžia, skauda ausis (lėktuvo garsai(120-150), pneumatinis grąžtas(130), muzik. aparatura, koloneles(150-160)). 7.7. Pedagogo darbo ypatumai, ugdant vaikus su sutrikusia rega ir klausa. Pedagogų pareigos ugdant vaikus su sutrikusia rega: 1.regulioti krūvį akims. 2.kontroliuoti apšvietimą klasėje. 3.išugdyti mokinių regos higienos įgudžius. 4.išugdyti ir kontroliuoti taisyklingos laikysenos įgūdžius skaitant, rašant. 5.tinkamai susodinti mokinius klasėje, laikytis medikų rekomendacijų. 6.pamokos metų organizuoti pertraukėles akims pailsinti ir pratimus regėjimui atstatyti. 7.regos higienos savikontrolės ugdimas. 8.kontroliuoti, ar ir kaip vaikai nešioja paskortus akinius, kokia jų švara. 9.domėtis ir patarti regos higienos principų laikimosi mokinių namuose klausimais . Patarimai dirbant su prastai girdinčiais vaikais: 1.mokytojas, kiek tai įmanoma, turi būti veidu atsisukęs į mokinį. 2.mokytojaus veidas turi būti apšviestas 3.kalbėdamas su vaiku, kuo mažiau turi judėti poklasę. 4.prieš kalbėdamasis su mokinių, mokytojas turi atkreipti jo dėmesį. 5.mokytojas turi stebėti, ar mokinys supranta, kas sakoma. 6.mokytojo lūpų judesiai turi būti aiškūs, kalbos greitis-normalus. 7.užduotį atlikti gali padėti gerai girdintis. 8.neprigirdintis turėtų iš anksto būti perskaitęs tai, apie ką bus kalbama klasėje. 9.prastai girdintis vaikas labai pavargsta nuo įtampos, nuo intensivios akių apkrovos. 10.prastai girdinčiam reikalingas padrąsinimas ir pasitikėjimas savimi. 11.jį reiktų įtraukti į užklasių veiklą. 8. Kvepavimo organų problemos. Kvėpavimo organai – nosies ėrtmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja (gerklė), bronchai, plaučiai. Per nosį kvėpuoti trukdo: 1-adenoidai. 2-nosies pertvaros defektai. 3-veido kaulų lūžiai. 4-svetimkūniai. 5-stora nosies ertmės gleivinė. 6-alergija. 7-ūmios infekcijos. 8.1. Taisyklingo kvėpavimo reikšmė. Taisiklingas kvėpavimas yra kvėpavimas pro nosį. tai svarbu todėl, kad kvėpuojant pro nosį oras „filtruojamas“, valomas nuo dulkių, mikrobų ir kitų taršalų. Nosies gleivinėje yra gausus kraujagyslių  tinklas, kuris sušildo praeinantį orą.oras sudrėkinamas nosies ertmėje. 8.2. Mokymas taisiklingai kvepuoti. Suaugęs žmogus kvėpuoja 16 kartų per min. Ir kiekvieną kartą įkvepiant į plaučius patenka apie 500 ml oro(kvėpuojamasis oro tūris). Nornaliai kvėpuojant, dalyvauja visi kvėpavimo raumenys. 8.3. Gryno oro reikšmė sveikatai ir darbingumui. Žmogus nuolat iš aplinkos pasiima dieguonį, o pašalina anglies dioksidą. Šie procesai ir sudaro kvėpavimo esmę. Kai dujų apykaita tarp organizmo ir aplinkos nutrūksta, žmogus miršta. Kvėpavimas būtinas ir kitoms organismo funkcijoms – kūno temperatūros, organizmo skysčių ir audinių pastovumui palaikyti. Hipoksija – deguonies trukumas audiniuose. Dėl to kinta nervų sistemos veikla, sumažėja darbingumas, atsiranda galvos skausmai. 8.4. Kvėpavimo sutrikimų priežastys ir pasekmės, profilaktika. Priežastys: padidėję adenoidai; nosies pertvaros trūkumai; nosies kaulų lūžiai; polipai; ūmios infekcijos(sloga,kokliušas); alergija; svetimkūniai. Kvėpavimui turi įtakos poza, fizinis krūvis ir kiti veiksniai. Dauguma kvėpavimo organų ligos susijusios su peršalimu (neturi būti skersvėjų). Kartais sutrikimams atsirasti turi įtakos organizmo konstitucinės savybės, mityba, klimatas. . Pasekmės – neglėjimas kvėpuoti per nosį. Žmogus kvėpuoja per burną, miega išsižioję. Miegas būna neramus. Vaikai knarkia, dažnai atsibunda, juos kamuoja baisūs sapnai. Dažnai jie kalba per nosį. Jei adenoidai trukdo kvėpuoti, jie operuojani.Profilaktika: švarus oras ir persišaldimo profilaktika. 8.5. Pirma pagalba dusulio metu. Požymiai:1-staiga tampa sunku kalbėti ar kvėpuoti, neretai griebiasi rankomis už gerklės arba rodo į ją. 2-pradeda dusti. 3-pamėlynuoja. 4-išburksta kaklo venos. 5-nesuteikus reikiamos pagalbos gali mirti. Pirmoji pagalba: 1.jei kosti, prašykite, kad kuo dažniau ir stipriau kosėtų. 2.nustojus kosėti, stipriai 5 kartus suduokite nukentėjusiam į tarpumentį. 3.nepadėjus, atlikite Heimlicho manevrą (abiem rankom apkabinkite nukentėjusįjį iš nugaros pusėe per juosmenį ir stipriai paspauskite pilvą). 4.netekus samonės, kvieskite greit. Med. Pagalbą(GMP).5.iki GMP atvykimo išvalykite nukentėjusiojo burną, galbūt pašalinsite maisto likučius. 6.nesant kvėpvimo, atlikite dirbtinį kvėpavimą. Neužčiuopiant pulso, atlikite krūinės paspaudimus. 7.jei spausti po krūtinkauliu negalima (pilvo žaizdos, neštumas), spauskite krūtinkaulį žemiausioje vietoje. Jei užspringęs žmogus nesąmoningas: 1.paguldykite užspringusįjį ant nugaros. 2.kiškite rodomąjį pirštą į užspringusiojo burna ir kablio formos judesiu bandykite svetimkūnį ištraukti. 3.jei nepavyksta, apžerkite užspringusįjį per klubus, dėkite vienos rankos delną po krūtinkaulių kita prispauskite ir spustelkite į priekį. 4.paspaudus kartokite tol, kol svetimkūnį pašalinsite (užspringusysis iškosės) iš kvėpavimo takų. Galutinai svetimkūnį pašalinti iš burnos galima ranka (išimti pirštais). 9. Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos. Širdies ir kraujotakos ligos: 1.stenokardija. 2.miokardo infarktas. 3.miokarditas. 4.širdies ritmo ir liaudumo sutrikimai. 5 hipertonija. 6.hipotonija. 7.širdies ydos (įgimtos ir įgytos). 9.1. Širdies ir kraujagislių augimo ypatumų sąligoti sutrikimai (pulso ir kraujospūdžio pakitimai, širdies ūžesiai...), jų išaiškinimas. Intensyviausiai širdis auga pirmus du gyvenimo metus, po to nuo 5 iki 9, ir lytinio brendimo metu. Lytinio brendimo metu neretai pastebimas širdies ar atskirų jos dalių  ir kūno augimas, kas gali sutrikdyti kraujotaką ir sukelti problemų  (greitas nuovargis, širdies ūžesiai, skausmas). Sveikiems vaikams ūžesių gali būti esant netolygiam kūno ir širdies augimui. Laikui bėgant jie išnyksta. Nustačius ūžesių, atsiradusių dėl širdies ligų, skiriamas gydymas. vaiko širdies raumuo, labiau nei suagusio žmogaus reaguoja į įvairius išorinius ir vidinius dirgiklius, todėl vaiko širdis gali pradėti dažniau plakti dėl menkiausių priežasčių. Vaikų arterijų sienelės yra elastingesnės, todėl jų kraujospūdis mažesnis nei suaugusių.  Suaugusio žmogaus pulso dažnumas: ramybėje – 60-80 k./min, vaikų-dažnesnis. Dažnas pulsas (>90 k./min.)vadinamas tachikardija. Retas pulsas (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!