Sveikatos ugdymo medžiaga egzaminui

JUDAMASIS APARATAS. Šį aparatą sudaro kaulai (pasyvioji dalis) ir raumenys (aktyvioji).Šio aparato funkcijos: 1) Darbas.2) Medžiagų apykaita.3) Kraujo gamyba.4) Judėjimas.5) Vidaus organų veiklos intensyvumas.Kaulai sudaryti iš kietokaulinio audinio, jame yra kaulų druskos. Kietą medž.dengia antkaulis, kuris maitina kaulą, jo dėka jis storėja.Akytoja medž.randasi kaulų čiulpai: raudonieji ( gamina kraują) ir geltonieji (riebalai). Kaulų galuose yra audimo kremzlės (prie sąnario), jų dėka kaulai ilgėja.Vaikų kauluose daugiau vandens, mažiau riebalų, minimumas druskų, todėl jų kaulai minkštesni, elastingesni, lengvai suauga. Vaikams pavojingi lūžiai kur yra augimo kremzlės. Hipokinezija – tai sumažintas, Hiperkinezija- per didelis judėjimo aktyvumas. L.pavojinga-Hipokinezija, raumenys mažiau eikvodami pagamina mažiau energijos, raumenyse sumažėja medž.apykaita, krenta kūno svoris. Nervų sistemoje sumažėja impulsų ir sausgyslių raumenų perdavimas, judesių jautrumas, sutrinka koordinacija. Vystosi širdies ligos, insultas, kraujagyslių ligos. Hiperkinezija, išeikvojus per daug energijos sunku susikaupti, atlikti protinį darbą. Osteoporozė-kaulo išretėjimas būna kai kaule sumažėja kaulinės medž.arba stinga kalcio, ligoniui reikia valgyti maistą kuriame daug baltymų, kalcio, fosforo, vit.C ir D. Prevencija: organizuota veikla ugdymo procese-pamokos sporto salėse, aikštelėse, žaidimai.Taip pat judesiai buityje-savitarna, buities darbai, rankų darbai, darbas sode. Suaugusio žmogaus kaule yra 50% vandens; 15-16% riebalų; kitos organ. Ir neorg.medž. 34-35%. Su amžiumi kaulų cheminė sudėtis keičiasi, vandens ir organ.medž. kiekis mažėja, o neorg.daugėja. Kadangi moksleivio kauluose daugiau org.medž. jie elastingi, rečiau lūžta. Lūžę greičiau sugyja. Moksleivio kaulams būdinga, kad tankioji ir aktyvioji medž.nėra tokios kompaktiškos kaip suaugusio. Moksleivio kauliniam audinį kaulinių ląstelių daugiau, jų formos įv., ląstelių ataugos trumpesnės. Laikysena-tai įprastinė padėtis, kai žmogus neįtempdamas raumenų geba tiesiai laikyti galvą ir liemenį. Ydingą laikyseną gali formuoti: neteisinga poza sėdint mokyklos suole, ruošiant pamokas namie, per darbinį mokymą. Skoliozė-tai stuburo išlinkimas į šoną. Jos negydant gali pakisti kt.organų veikla; paūmėti širdies, plaučių, skrandžio bei žarnyno darbas, sumažėti gyvybinė plaučių talpa, sulėtėti medž.apykaita. vaikas pasidaro vangus, apatiškas, vengia judrių žaidimų. Skoliozė išsivysto dėl judamojo aparato audinio medž.apykaitos sutrikimų, kurie dažniausiai paveldimi. Skoliozės profilaktikai mokykloj keliami 2 pagr.reikalavimai: 1. stabdyti ligos progresavimą; 2. stengtis ištaisyti jau atsiradusius defektus. Skoliozei gydyti: koreguojanti gimnastika- stiprina tam tikras raumenų grupes; gydomasis plaukimas, masažas. Avint dažnai ir ilgai batus aukštakulnius, gali išsivystyti plokščiapadystė- tai pėdos deformacija, jos skliauto suplokštėjimas. Ji gali būti įgyta dirbant stovimą darbą, ilgai avint netinkamą avalynę arba įgimta. Plokščiapadžiai stovint ir vaikštant pėdos srityje jaučia skausmą. Ji gydoma spec.pratimais, taip pat dėvimi batai su įdėklu, skirtu pėdos skliauto formavimui. Plokščiapadystė gydoma iki 12metų, kol nesukaulėja pėdos kaulai. Išvengiama dėvint pakankamai laisvą avalynę, stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis padeda kasdienė kojų mankšta (vaikščioti basomis po žolę, smėlį). Mokykliniai suolai turi atitikti techninius (turi būti lengvi, patvarūs, pagal nurodytus išmatavimus); pedagoginius (turi atitikti mokymo procesą- chemijos, fizikos, sporto salės); higieninius (skirtingų dydžių, šviesūs, lengvi, be aštrių kampų, paviršius lygus) reikalavimus. Pradinukų suolai 12-15 laipsnių kampu pasvirę. KRAUJAS IR KRAUJOTAKA Kraujas-tai skystas audinys, sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo kūnelių.Kraujo kūneliai:1) eritrocitai-raudonieji kūneliai.2) leukocitai-baltieji.3) trombocitai-kraujo plokštelės. Raudonųjų kūnelių kiekis 1mm³ kraujo pas vyrus-6mln., moterų-4.5mln., naujagimių-8mln., mokykliniam amžiuj-8mln. Eritrocitų sudėtyje yra hemoglobinas (baltymas).Nuo jo kiekio priklauso kraujo kokybė (mažai blogai). Jis pasijungia deguonį, anglies dvideginį ir jį išnešioja po organizmą. Leukocitai jų kiekis nėra pastovus. Leukocitų kiekis % nustatomas pagal formulę ji keičiasi su amžium. Jų funkcija apsauginė, kovoja su svetimkūniais, virusais bakterijom. Leukocitų rūšys: enizofilai, bazofilai, neutrofilai. Trombocitai atlieka krešėjimo funkciją, 1mm³ kraujo yra 100-200tūkst.pas vaikus iki 400. Krešėjimas - tai kraujyje ištirpęs fibrinogenas, kuris sužeistoje vietoje kontaktuoja su oru ir virsta netirpiu baltymu fibrinu. Blogai kreša kai trūksta kalcio druskos, esant skausmui. Hemofilija – tai liga kai nekreša kraujas. Normalus krešėjimas vyksta 1-2min., labai greitas vaikų krešamumas. Kraujo plazma skystis sudarytas iš vandens 90%, mineralinių druskų 1%, baltymų 6-8%. Kraujo kiekis priklauso nuo kūno svorio. Kraujo reikšmė: 1)išnešioja po organizmą O2 ir CO2.2) atlieka apsauginę funkciją.3) išnešioja maisto medž.ir hormonus.4) termoreguliacinė. Kraują gamina, raudonieji kaulų čiulpai, blužnis, limfiniai mazgai. Kraujo grupės: I (O), agliutininai α β II (A), agliutininai β III (B), agliutininai α IV (AB), agliutininų nėra. Dažniausios kraujo ir kraujotakos ligos: 1) mažakraujystė (priežastys: dėl mitybos, kai su maistu negaunama pakankamai Fe (miško uogos, l.jautiena)- mažai hemoglobino. Dėl pervargimo, smarkiai nukraujavus).2) hemofilija (paveldėta ar įgyta, turi būti sveikatos lape atžymėta).3) piktybinės ligos (mažai eritrocitų per daug leukocitų). Imunitetas – tai organizmo apsauginė reakcija prieš svetimkūnius. Skirstomas į specifinius ir nespecifinius. Nespecifinis organizmas nuo svetimkūnių stengiasi apsisaugot įv.būdais tai: 1)oda (per nepažeistą nepatenka infekcija).2)gleivinė.3)limfiniai mazgai.4)kepenys.5)inkstai6)virškinamojo trakto gleivinė. Specifinis-tai toks kai susidaro medž.atitinkamai tik prieš tam tikros rūšies svetimkūnius. Dalyvauja limfocitai T,B ir O. jie būna helperiai (ieško svetimkūnių) ir kileriai (naikintojai). B limfocitai gamina antikūnius, kurie lieka kraujyje (kaip sargybiniai). O limfocitai yra kaip atsarginiai, žuvus T limfocitams jie atstato. Specifinis skirstomas: 1)įgimtą (su motinos krauju iš kartos į kartą perduodami antikūniai) ir 2)įgytą (susidaro gyvenimo bėgyje-persirgus ir skiepijant). Kraujas teka kraujagyslėmis- arterijos iš širdies, venomis grįžta į širdį. Kraujagyslės-smulkiausios kraujagyslės jungiančios venas su arterijomis. Širdis pagrindinis kraujotakos organas, tai uždara sistema. Yra didysis ir mažasis ratas. Didysis ratas aprūpina visą organizmą, tai arterinis ratas čia daugiau O2, grįžta į širdį venomis-CO2. mažasis kraujotakos ratas-veninis, kraujas išteka arterijomis į plaučius. Ten atiduoda CO2 ir paima O2. Kraujotakos ligos. 1) širdies yda (įgimta ir įgyta). Neužsidaro vožtuvai.2) širdies reumatas, sutrinka širdies darbas, gali neužsidaryti vožtuvai. Priežastis- įgytas dėl infekcijos, pakenkiami sąnariai, širdies raumuo.3) širdies ūžesiai (pervargus, sergant infekcine liga, lytinio brendimo metais).4) širdies ritmo sutrikimai (komplikacijos po gripo). Kraujagyslių sutrikimai. Arterija-dėl amžiaus kraujagyslių sienelės sustorėja nes jose renkasi druskos. Kraujagyslė siaura gaunasi arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Hipotonija- tai kraujagyslių ir raumenų įtampos sumažėjimas. Hipertonija- arterinio kraujospūdžio padidėjimas, pasireiškia dėl inkstų ligos, širdies ir kraujagyslių. Prevencija:1) reikia išsiaiškinti didelio spaudimo priežastis.2) jų vengti.3)mažinti mokiniams fizinius krūvius, jei žemas kraujo spaudimas tai jį pakelti sportuojant. Pulsas rodo širdies veiklą. Kuo silpnesnė širdis tuo pulsas dažnesnis. KVĖPAVIMAS Be maisto organizmui nuolat reikalingas deguonis. Kvėpavimas-gyvybiškai būtinas nuolatinis dujų apykaitos tarp organizmo ir jo aplinkos procesas. Kvėpuojant iš aplinkos imamas O2 o atiduodamas CO2. be O2 negali vykti medžiagų apykaita, jis reikalingas gyvybei palaikyti. Vykstant medžiagų apykaitai, ląstelėse ir audiniuose susidaro CO2, kuris turi būti pašalinamas. Kraujas jį nuneša į kvėpavimo organus ir jis iškvepiamas. Įkvėptas deguonis patenka į kraują, kuris jį nuneša į audinių ląsteles. Negaunant deguonies negrįžtami procesai prasideda po 5-7min. taisyklingas kvėpavimas tai laipsniškas kvėpavimas. Oras iš pradžių turi užpildyti apatinę, paskui vidurinę plaučių dalį, o vėliausiai viršutines. Kvėpavimo organai:nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos-kremzlinis vamzdelis(jame išsidėstę balso stygos), gerklė arba trachėjos-šakojasi į bronchus. Vidinis kvėpavimas-dujų apytaka audiniuose. Nosies ertmė dalijasi į 2 dalis, išorinės sienelės sudarytos iš kriauklių.Oro patekimas į plaučius. Įkvėpimas ir dujų apykaita palučiuose-išorinis kvėpavimas. Diafragma skiria krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės, vaiko yra aukščiau, pagyvenusio žemiau. Taisyklingas kvėpavimas yra per nosį. Negalėjimas kvėpuoti per nosį priežastys:adenoidai, nosies pertvaros defektai, veido kaulo lūžiai, svetimkūniai, stora nosies ertmės gleivinė, alergija, ūmios infekcijos. Angina katalinė-pūlinga.LIGOS:sloga-viršutinių kvėpavimo takų liga, sukelia virusai, bakterijos, alergenai. Gleivinės uždegimo, sukėlėjai plinta per orą. Reikia grūdintis, mankštintis, gerai maitintis, nerūkyti, vengti peršalimo. Sinusitas-nosies gleivinės uždegimas išplitęs į veido kaulų ertmes. Skauda galvą, kaktą, tarpuakį, smilkinius, kyla temperatūra, pasunkėja kvėpavimas. Vengti peršalimo, grūdintis laiku ir visiškai išsigydyti slogą, gripą bei kitas infekcines ligas. Tracheitas-gerklės uždegimas, sukelia virusai. Prasideda peršalus, sergant gripu, sloga. Nerūkyti, vengti dulkių, neperšalti. Bronchitas-bronchų uždegimą sukelia virusai, bakterijos, susilpnėjus imunitetui. Dažnai serga rūkaliai. Pakyla temperatūra, skausmas krūtinėje, stiprus kosulys, skauda galvą. Plaučių uždegimas-sukelia bakterijos, virusai, gali būti kaip komplikacijos po ligos. Gripas-sukelia virusai, plinta oru, lengvai užkrečiama, pavojingos komplikacijos. Kyla temperatūra, skauda galvą, akis, raumenis, sąnarius, kosti, sloguoja. Vitaminai, grūdintis, sportuoti. Mikroklimatu vadiname-fizinę oro būklę uždaroje erdvėje. Mikroklimatą apibūdina:1)oro temp.(jei sėdim 18-20Cº, sporto salėj 15C, med.kabinete aukštesnė).2)oro drėgnumas-normalus drėgn.santykis 40-60%. Oro drėgnumo greitis reiškiamas m/s normalus 0,2-0,3m/s. VIRŠKINIMAS Su maistu į organizmą patenka sudėtingos organinės medž.: baltymai, riebalai. Angliavandeniai. Jas organizmas naudoja kaip statybines medž.augimo procesams ir naujom ląstelėm vietoj nykstančių sudaryti. Maisto medž. Yra organizmo energijos šaltinis. Tačiau šios medž.sudarytos iš stambių molekulių, negalinčių praeiti pro virškinimo trakto ląsteles ir orgeniz.negali pasisavinti nepakeistų baltymų, riebalų ir angliavandenių.Virškinimas-tai fizinis ir cheminis apdorojimas, kurio metu sudėtingos medž.suskaldomos į paprastesnius tirpius junginius, galinčius pereiti limfą ir kraują ir su juo pasklisti po visą organizmą. Virškinimo sulčių veikiami baltymai suskyla į amino rūgštis, angliavandeniai į gliukozę ir kt.monosacharidus, riebalai į gliceriną ir riebiąsias rūgštis. Svarb. Vaidmenį cheminėse maisto perdirbimo reakcijose atlieka fermentai. Tai baltyminės kilmės biologiniai katalizatoriai, gaminami paties organizmo. Virškinimo liaukos: kepenys, kasa, seilių liaukos. Burnos higiena. Problemos 1)kariesas-ėduonis.2)dantų keitimosi problemos. Svarbu laiku koreguoti.3)sukandimas. Dantys yra pieniniai ir nuolatiniai(tikrieji). Jie turi būti teisingai valomi. Pagr.ėduonies priežastys:1)burnos ertmės aplinka (po maisto padidėjęs rūgštingumas).2)Mityba-per daug cukraus (per daug švelnus).3)Paveldėjimas.4)Trūksta kalcio(vaisius iš motinos atima daug kalcio). Suaugęs turi 32 dantis. Žmogus atkanda maistą kandžiais ir iltiniais dantim. Susmulkina ir kramto 2 kapliais ir 3 krūminiais. Kiekvienas dantis turi šaknį, kaklą ir vainiką. Dantį dengia emalis, po juo dantenos. Pradeda augti nuo 6mėn.(pieniniai).7-12m.pieniniai iškrenta ir išauga tikrieji. Paskutinė pora-protiniai dantys 18-25m. SURTIKIMAI: dantų ligos, skrandžio uždegimai (opa,gastritas), žarnyno ligos (infekcinės ir ne), apendicitas, kasos, kepenų uždegimai, akmenys. Ėduonis-danties kietojo audinio liga, irsta dantys, bakterijos suardo dangą arba apnašą. Reikia gerai valyti dantis, nekramtyti kietų medž., mažiau saldumynų. Dar susidaro sutrikus medž.apykaitai, sergant dantenų,skrandžio ar žarnyno ligomis. Dantenų uždegimą sukelia bakterijos, virusai. Gastritas-susergama valgius sugedusių ar mikro organizmais apkrėstų, sunkiai virškinamų maisto produktų. Pykina, vemia. Reikia valgyti tinkamą maistą, gerai kramtyti. Susirgus plauti skrandį, laikytis dietos. Opa-dėl netinkamos mitybos, nervinių sutrikimų, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo. Šių dalykų vengti. Padidėja rūgštingumas ir išėda žaizdas. Infekcinės žarnyno ligos-sukelia mikroorganizmai. Reikia virinti telkinių vandenį, naikinti muses, plauti vaisius ir daržoves. Hepatitas A-vengti kontakto su sergančiais. Hepatitas B-tikrinti donorų kraują, naudoti vienkartinius švirkštus. Kepenų cirozė-tinkamai maitintis, nevartoti alkoholio. Tulžies pūslės akmenligė-skatina kaloringas, riebus maistas, nejudri gyvensena, paveldimumas. MITYBA Mitybos principai: mitybos nuosaikumas, įvairumas, subalansavimas. Taisyklės: kuo įvairesnis maistas, mažiau riebalų ypač sočiųjų, išlaikyti optimalią kūno masę. Daugiau valgyti tų produktų kuriuose daugiau angliavandenių ir krakmolo, skaidulinės medž.-tai augaliniai produktai. Reguliuoti kalorijų kiekį, mažiau vartoti druskos(apsunkina inkstų veiklą) ir cukraus(cukraligė), alkoholį vartoti saikingai, valgyti visko po nedaug. Pati pagrindinė maisto medž. Yra baltymai kurie susiskaido į amino rūgštis. Gyvulinės kilmės baltymai vertingiausi. Su irbalais tirpsta vitaminai A,D,E,K. per parą reikia nuo 800-1000kcal. SUTRIKIMAI:1) Apetito stoka.2)per didelis ar per mažas vitaminų kiekis.3)nutukimas.4)išsekimas(per mažas svoris) su juo susijusi anoreksija.5)bulimija.6)apsinuodijimai. Netinkama mityba, mažas judrumas sukelia medž.apytakos sutrikimus-o tai įv.ligas-infarktą, cukrinį diabetą, akmenligę, nutukimą. LT gyventojai nepakankamai vartoja augalinės kilmės riebalų, svarb.vaisių ir daržovių. MITYBOS PIRAMIDĖ:1.cukrus, riebalai.2.pieno produktai, mėsa.3.daržovės, vaisiai.4.duona, grūdai. ŠALINIMAS Šalinimo organai:1)plaučiai (iškvepiamas oras, pašalina CO2).2)inkstai(šlapimas).3)oda(prakaitas).4)kepenys(tulžis).5)skrandis (virškinimo sultys). Šlapimo šalinimo sistema:1)inkstai 2.2) šlapimtakis.3) šlapimo pūslė. Inkstai reguliuoja vandens kiekį. Druskas, jų kiekį, pašalina medž.perteklių bei nesunaudotus vaistus. Reguliuoja šarmų-rūgščių pusiausvyrą. Sintetina kai kurias medž., inkstai filtruoja kraują.LIGOS:inkstų žievės uždegimas-riebalai saugo inkstus nuo sutrikimų, peršalimų. Jei riebalų sluoksnis mažas, tai sumušus ar peršalus gaili prasidėti inkstų uždegimas. Infekcija-bet kuri patekusi per šlapimo takus. Profilaktika-nesumušti inkstų, neperšalti. Inkstų geldelės uždegimas-priežastys-mažas vaiko judrumas, lėta medž.apykaita bei filtracija. Jei turi spalinukių užlaiko šlapimą, polinkis į vidurių užkietėjimą. Profilaktika-neužlaikyti, laiku šlapintis, laikytis švaros, naikinti spalinukes, laisvinti vidurius(slyvos). Šlapimo pūslės uždegimas-gali būti nuo peršalimo, infekcijos, nuo ilgai užlaikomo šlapimo, vengti sukėlėjų. Naktinis šlapimo nelaikymas-priežastys: nervinė kilmė, funkciniai sutrikimai, dėl mitybos(vartojama daug skysčių prieš miegą, ypač saldus pienas), konflikto išraiška, po nelaimingų atsitikimų. ODA Funkcijos:1)Apsauginė.Oda saugo žmogaus vidinę terpę nuo mechaninių, cheminių, terminių spindulių dirgiklių, kenksm.medž.ir mikrobų.5)Medžiagų apykaitos reguliavimas. neleidžia organizmui prarasti vandens.2)Termoreguliacinė. Antodyje susidaręs melaninas saugo organizmą nuo ultravioletinių saulės spindulių. Antodžio raginis sluoksnis nuolat pleiskanoja, taip pašalindamas bakterijas ir nešvarumus.3)Jutiminė. Odoje yra įv.receptorių, kuriais jaučiame prisilietimą, temperatūrą, skausmą, slėgimą, niežulį, kutenimą. 4)Šalinimo. oda atlieka šalinimo funkciją-per prakaitą. Odoje susidaro vitaminas D saugantis vaikus nuo rachito. LIGOS: Alergija-sukelia alergenas: žiedadulkės, vaistai, maisto produktai, buitinės dulkės, vitaminai. Reikia vengti alergenų. Votys-sukelia bakterijos, kreiptis į gydytoją. Karpos-sukelia virusai, užkrečiama, šalinamos kosmetologinėse gydyklose. Niežai-sukėlėjas yra niežinės kerpės. Užkrečiama buitiniu būdu. Laikytis higienos, užsikrėtus kreiptis pas gydytoją. Grybelinės ligos, odos, plaukų, nagų užkrečiamos ligos. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, neužleisti odos sužeidimų, nedėvėti svetimų rūbų, batų, laikytis švaros. Odos nudegimai-liepsna, garai, karštas skystis, elektros srovė. I laipsnis-oda parausta, jautri.II-iškyla pūslelės.III-apmiršta viršutinis sluoksnis.IV-suanglėja oda ir gilesni sluoksniai. Nušalimas-I-oda parausta, vėliau pabąla, kurį laiką nejautri.II-pabąla ir patinsta, netrukus iškyla pūslės.III-žūva visi odos sluoksniai.IV-žūva visi minkštieji audiniai. SENSORINĖS SISTEMOS.JŲ REIKŠMĖ. Sensorinės sistemos: 1)Regos.2)Klausos.3)Uoslės.4)Skonio.5)pusiausvyros.6)Odos.7)Somatosensorinės. Sensorinės sistemos dalys:1)specializuoti receptoriai (priimta 1-os rūšies dirgikliai).2)pirminiai priimantys centrai (smegenų kamiene).3)antriniai priimantys ir integruojantys centrai.4)tretiniai ir tolimesni centrai ( smegenų žievėje).5)nervai, jungiantys receptorius ir centrus. Svarbiausios mokykloje: regos ir klausos sensorinės sistemos, nes jos dalyvauja perteikiant žinias. REGOS SENSORINĖ SISTEMA Reikšmė – mes priimame informaciją iš aplinkos. Sistemą sudaro: lazdalės ir kolbelės-receptoriai, kurie priima lazdelės-šviesą ir tamsą, dirginimus, kolbelės-spalvingumą. Paverčia impulsais ir perduoda regos nervus į vidurines smegenis, ten-pirminis regos centras, po to iš vidurinių perduoda į smegenų žievę (ten II ir III centrai, kurie apdoroja inform.) LIGOS: naujagimis gimsta turėdamas apvalią obuolio formą, apie 5-7% jie yra trumparegiai(įgimta), apie 80% gimsta su suplotu akies obuoliu-jie toliaregiai. Augant obuolys auga į ilgį ir įgauna apvalią formą. Trumparegystės priežastys: įgimtos:1) paveldėjimas.2)vystymosi sutrikimai.3)jungiamojo audinio silpnumas.4)hiperteriozė-per maža hormonų.5)nevienodas akies obuolio raumens stiprumas-žvairumas.6)kolbelės trūkumas-daltonizmas.7)nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos-tymai, skarlatina. Įgytos:1)per silpnas ir per ryškus apšvietimas.2)per mažas nuotolis nuo knygos ar sąsiuvinio.3)per ilgas įtemptas darbas.4)mirgantis vaizdas ekrane.5)skaitymas judant.6)vitaminų trūkumas.7)televizorius, kompiuteris-per ilgai.8)blogas regėjimo kampas-gulint.9)akių traumos.10)akių ligos.11)aukštas kraujospūdis.12)cukraligė.13)nevienodas akies raumens įtempimas. Astigmatizmas-dėl ragenos sutrikęs regėjimas. Stabilizmas-vaikams gydoma spec.akinukais, suaugusiems operacija. Asteropija-spazmuoja lęšioko raumenys, skauda akis, galvą. KLAUSOS SENSORINĖ SISTEMA. Ausis garso virpesius padeda paversti nerviniais impulsais, pranešant kas vyksta aplinkui. Ji taip pat analizuoja kūno padėties kitimus erdvėje (pusiausvyros jutimo organas). Išskiriama išorinė, vidurinė ir vidinė ausis. Išorinė ir vidurinė priklauso tik klausos jutimo organui, o vidinė ir klausos bei pusiausvyros. Ausies kaušelis gaudo garsinius oro virpesius ir nukreipia, juos į išorinę klausomąją landą. Šios landos gale yra būgnelis, kuris veikiamas garsinių virpesių vibruoja. Vidinė ausis yra smilkinkaulyje. Ji sudaryta iš būgninės ertmės su klausomaisiais kauleliais ir ausies trimito. Ši dalis būgnelio virpesį perduoda į vidinę ausį. Čia virpesiai paverčiami nerviniais impulsais ir klausos nervais perduodami į žievinį klausos centrą. SUTRIKIMAI: sieros kamštis-susidaro nevalant ausų, reikia nuolat valyti, susidarius kreiptis pas gydytoją. Svetimkūnio patekimas-vatos gumulėlis, vabzdys, karoliukas, kreiptis pas gydytoją. Būgnelio sužalojimas-dažna trauma, gali trūkti šokant į vandenį, nuo smūgio, stipraus garso, krapštant ausį, saugotis traumų, sprogimo tmetu išsižioti. Ausies uždegimas-sukelia ligų sukėlėjai, sergant sloga, angina, gripu. Jie patenka iš nosiaryklės, jei uždegimas apima vidinę ausį, pažeidžiami klausos receptoriai. Negalima stipriai pūsti nosies, visškai išgydyti ligas. Galvos svaigimas-sukelia neįprastas ar per stiprus pusiausvyros aparato dirginimas(skrendant lėktuvu pvz.). VIDAUS SEKRECIJOS LIAUKOS Liaukos-endokrininės, mišrios. Endokrininės: 1)posmegeninės.2)skydinė.3)priešskydinė.4)antinksčiai.5)placenta. Liaukos gamina hormonus, jie patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą. Funkcijos: 1)motibalinė-reguliuoja medž.apykaitą.2) morfogenezė-augimo ir vystymosi reguliacija, lytinė diferenciacija.3)koreguojanti-derina atskirų organų ir sistemų darbą.4)kinetinė-sukaupia organizmo jėgas. Principai: 1)viena liauka gamina kelių rūšių hormonus.2) tarp liaukų glaudus ryšys, sutrikus vienai sutriks ir kt.3)ryšiai su tarpinių smegenų pagumbriais.4) veiklos daugiaaukštiškumas.5) ryšiai su aukštąja veikla, turi įtakos psichikai, asmenybės formavimui.6) distancinis veikimas.7) hormonų kiekiai maži, bet poveikis organizmui labai ryškus. ORGANIZMO REGULIACINĖS SISTEMOS 1-NERVINĖ.2-HORMONINĖ.3-SKYSČIŲ(humoralinė).1) į kiekvieną organą ateina nervai, į skeleto raumenį-somatiniai nervai, jų dėka raumuo gali susitraukti, atlikti darbą, darbas-valingas. Į vidaus organus ateina vegetaciniai nervai. Jie gali būti simpatiniai ir parasimpatiniai. Šie nervai nevalingi, nuo mūsų valios reguliacija nepriklauso.2) vidaus sekrecijos liaukos gamina hormonus, kurie patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą. Jie reguliuoja medž.apykaitą, gali reguliuoti atskirų medž.augimą, taip pat lytinį brendimą. Sukaupia organizmo jėgas.3)Virškinimo skystis, sumažėjus seilių, sutrinka virškinimas. Vidaus sekrecijos liaukų sutrikimas: 1)Hipofunkcija-per mažai.2)Hiperfunkcija-perdaug. Augimo hormonas, jei jo mažai žmogus žemas bus ir atvirkščiai. Skydliaukė-pagr.hormonas, reguliuojantis medž.apykaitą. jei permažai gimsta didele galva, sutrinka augimas, išsiskiria daug seilių, suaugusiam pilnėja kaklas, keičiasi psichika. Priešskydinė-žirnio didumo, reguliuoja kalcio apykaitą. Per mažai-blogai kaulėja kaulai, sutrinka širdies darbas, suaugusiems suminkštėja kaulai. Per daug-kaulai sukaulėja, atsiliepia augimui. Antinkščiai-turi žievę (40 hormonų, lytiniai) ir adrenalinas. Lytiniai hormonai-jei per daug vaikystėje, skatina ankstyvą brendimą, jei per mažai brendimas atsilieka. Senatvėj moterys pradeda vyriškėti, vyrams atvirkščiai. Lytinis brendimas-tai procesas kai formuojasi lytis. Kasos sutrikimai-cukraligė, diabetinė koma(per daug), vystosi laipsniškai. Jei nesusileidžia insulino: lėtas kvėpavimas, sausa oda, dažnas pulsas, reti traukuliai. Acetono kvapas, cukrus šlapime. Hipoglikominė koma-(per mažai) vystosi staiga, turi valgyti. LYTIS,LYTINIS BRENDIMAS Lytį lemia biologiniai ir socialiniai lygiai. Nuo 10m. lytiniai organai pradeda augti ir vystytis greičiau. Mergaitės subręsta iki 12-13, berniukai 13-14, abi pusės iki 17. Per lytinį brendimą susiformavę nauji požymiai vadin.antriniais:1)kūno proporcijų kitimas.2)išorinių lytinių organų augimas.3)plaukų augimas.4)lytinių ląstelių susiformavimas(spermatozoidai, poliucijos, kiaušinėliai, mėnesinės).5)gerklų augimas-balso mutacija. LIGOS: 1)GONORĖJA (išskyros, vyrams niežti šlapinantis, moterims maudžia pilvo apačią, sukelia kiaušidžių, sėklidžių uždegimą-užkrečiama lytiniu būdu).2)sifilis-3stadijos(1-ant lytin.organų susidaro opos, 2 po 2mėn.išberia delnus, padus, burną, lyt.organus, karščiuojama, slenka plaukai, 3-po 2-15m.pakenkiama nervų sistema) užsikrečiama lytiniu būdu, bučiuojantis, rūkant tą pačią cigaretę.3)chlamidiozė-skauda sėklides, niežulys, skauda pilvo apačią, išskyros. Gali sukelti gimdos uždegimą, nevaisingumą.4)lytinių organų pūslelinė-pirmo tipo virusas sukelia bėrimą apie burną, 2 tipo-pažeidžiami lyt.organai, kaklas, sėdmenys, skrandis, atsiranda pūslelės, jos trūksta, niežti, užkrečiama taip pat.5)trichomonozė-mot. Gausesnės išskyros, parausta gleivinė.6)AIDS- nuovargis, prakaituoja, krinta svoris, karščiuojama, viduriuojama, dėmės odoje. Užsikrečiama lytiniu būdu, per kraują. Chlamidijos, gonorėja, trichomonozė-plinta ne tik lytiniu, bet ir buitiniu keliu. NERVŲ SISTEMA Nervų sistema sudaryta iš nervinio audinio, kurį sudaro nervinės ląstelės, neuronai ir neuroglija. Neuroglija maitina neuronus, apsaugo. Neuronas sudarytas: iš kūno, dendritų (trumpos, šakotos ataugos), aksono (l.maža šakota atauga), sinapsinių pūslelių (jomis jungiasi neuronai). Nervinių ląstelių skaičius su amžiumi mažėja dėl pervargimo, cheminių ir narkotinių medž., alkoholio. Nervai yra įcentriniai ir išcentriniai. Neurono funkcijos: priimti dirginimus, juos paversti nerviniais impulsais, perduoti į centrinę nervų sistemą (čia jau vyksta apdorojimas). Aksonai sudaro baltąją smegenų dalį. Neuronai ir dendritai-pilkąją (branduoliai”nerviniai centrai ir smegenų žievė”). Nervų sistemos veikimo principai: 1)veikia visame organizme.2) veiklos daugiaaukštiškumas (galvos ir nugaros smegenys).3)atskirų funkcijų vykdymo palaipsniškumas-pereina nuo paprastų iki sudėtingiausių. Nervų sistemos funkcijos:1) jutimas.2)judėjimas.3)vidinė reguliacija.4)dauginimasis.5)adaptacija. Nervų sistema skirstoma pagal sandarą į centrinę ir periferinę. Centrinę sudaro: galvos ir nugaros smegenys, periferinę-galvos smegenų nervai(12porų), nugaros smegenų nervai(31pora), nerviniai mazgai. Nervinė sistema pagal funkciją skirstoma-somatinę (nervai nueina į skeleto raumenis, kojas).2)vegetacinę (nervai, išsišakoja lygiuose raumenyse-žarnynas, skrandis, šlapimo pūslė. Ši skirstoma į simpatinę (išeina iš nugaros smegenų krūt.ir kryžmens segmentų) ir parasimpatinę (iš pailgųjų smegenų ir kryžmens segmentų). Nervų sistema pagal išsivystymo greitį: 1)senosios smegenys-vystosi vaisiaus laikotarpiu, gimus jau būna susiformavęs smegenų kamienas ir nugaros smegenys.2) naujosios smegenys-vystosi po gimimo, joms priklauso didieji pusrutuliai ir smegenėlės. Somatinė nervų sistema-reaguoja į skeleto pokyčius, valinga. Vegetacinė-reaguoja į visus vidaus organus ir liaukas, nevalinga. Vegetacinės nervų sistemos funkcijos: 1)medžiagų apykaitos reguliavimas.2)augimas.3)dauginimasis. Simpatiniai nervai reguliuoja: nerimą, pavojų, apsaugą, organizmo jėgų mobilizaciją. Parasimpatiniai-einamuosius fiziologinius procesus, homoestazę (pastovu). Homoestazės parametrai:1)kūno temperatūra.2)kraujospūdis.3)kraujo kiekis.4)kraujo sąstatas.5)CO2 ir O2 kiekis kraujyje. Kiekvienas žmogus turi abi nervų sistemas, tačiau viena iš jų gali būti labiau išreikšta. NUGAROS IR GALVOS SMEGENYS Nugaros smegenys yra stuburo kanale. Prasideda ties pirmu kaklo slanksteliu, jungiasi su pailgosiomis galvos smegenimis ir baigiasi 1,2 juosmens slanksteliu. Nugaros smegenys sudarytos iš pilkos ir baltos medž. Pilkoji viduje, o ją iš išorės dengia baltoji. Nugaros smegenys turi 31 segmentą. Segmentai-tai smegenų dalis vieno slankstelio viduje. Iš kiekvieno segmento išeina viena nervų pora, kuri nueina į segmento raumenis. Baltąją medž.praeina nervai, kurie sujungia nugaros smegenis su galvos smegenimis. Funkcijos: 1.refleksinė (vykdo refleksus).2. laidininkė (susijungia su smegenų žieve, tuomet procesai tampa valingi). Galvos smegenys yra smegenų dėžutėje. Skirstoma į : rombines-pailgosios, užpakalines-tiltas, smegenėlės-vidinės, priekinės, tarpinės, galinės. Didieji pusrutuliai ir smegenėlės yra senosios smegenys (viduje pilka, išorėje balta). Naujosios smegenys-vidus baltas, išorė pilka, raukšlėta, šakota. Pailgosios smegenys jungiasi su nugaros, jų pilkoje medžiagoje išsidėstę svarbūs centrai: 1)besąlyginių refleksų (čiulpimo, rijimo).2)besąlyginių refleksų, surištų su apdengimu (čiaudėjimas).3)Automatiniai (gyvybiškai svarbūs-kvėpavimo, širdies darbo).4)centras, reguliuojantis kraujo spaudimą. Tiltas-iš jo išeina kai kurie veido nervai, pažeidus nors vieną paralyžiuojami visi veido nervai. Smegenėlės-tvarko judesių pusiausvyrą, palaiko raumenų tonusą. Vidinės smegenys pilkojoje medž. Turi išsidėsčiusius pirminės regos ir klausos centrus. Vidurinėse smegenyse yra centrai, kurie tvarko nevalingus judesius. Tarpinės smegenys yra paskutinė grandis, jungianti smegenų kamieną su pusrutuliais. Jos palaiko smegenis jaudinimo būsenoje. Galvos smegenų didieji pusrutuliai yra 2 kairysis ir dešinysis. Juos gaubia smegenų žievė. Juos gaubia smegenų žievė. Jis sudaryta iš 6 neuronų sluoksnių, tarpusavį palaikančių ryšį. Neuronai vieni su kitais jungiasi ir sudaro mažąsias ir didžiąsias kolonėles. Kuo smegenų žievė storesnė tuo intelektualesnis žmogus. Smegenų žievėj išsidėstę centrai. Protekciniai centrai-regos, klausos, uoslės, skonio, pusiausvyros. Jie palaiko ryšį su aplinka, vyksta suvokimas. Asociaciniai-skatinimo, rašymo, kalbos. Kalbos centras: suvokimo, garsų tyrimo. Vegetaciniai-tvarko vegetacines reakcijas. Sutrikimai: alalija-neišsivystęs kalbos centras, aleksija-negalėjimas skaityti, kairiarankiai-geriau išvystytas dešinysis pusrutulis. Vegetaciniai centrai: alkio, sotumo, troškulio, šilumos, šalčio, jutimo. Didžiųjų pusrutulių funkcijos: adaptacija, psichika-sąlyginiai refleksai (mąstymas, atmintis, kalba). Smegenų žievė tvarko visą organų veiklą. MOKYMOSI FIZIOLOGINIAI PAGRINDAI TAI sąlyginiai refleksai. Jiems reikia, kad būtų išsivysčiusi smegenų žievė. Sąlyginių refleksų slopinimo priežastys: išorinės ir vidinės. Išorinis slopinimas-slopina išorėje atsiradęs dirgiklis (lopšinė migdo vaiką). Nerviniai centrai-nuvargstama, o nerviniai impulsai-ne. Vidinis slopinimas-sudėtingesnis ir susidaro tik vėlesniame amžiuje. Slopinimai:1)gęstantis –susidaręs sąlyginis refleksas, nyksta, gęsta.2)vėluojamasis-refleksas įvyksta, bet pavėluotai (pvz.mokytojas paklausia-atsakoma tada kai leidžia mokytojas).3)sąlyginis-refleksas įvyksta, bet prie tam tikrų sąlygų (kad gautų gerą pažymį reikia išmokti).4) Vėluojamasis sąlyginis –tai valios ugdymo, mokymosi pagrindas.5)diferencinis-(vaikas žino kur su kokiu žaislu žaisti, besimokant išrutulioti esmę). Atmintis. Biologinės atminties skirstymas: 1)genotipinė: refleksinė (mitybos apsaugos) ir instinktinė.2)fenotipinė-išugdoma gyvenimo eigoje. Atmintis: 1)trumpalaikė.2)tarpinė.3)ilgalaikė. Psichologinės atminties skirstymas:1)mechaninė(mintinai).2)jutiminė (vaizdinė):a)regimoji,b)girdimoji,c)jutiminė,d)giliųjų raumenų jutimo,e)emocinė.3)loginė, prasminė. Pagr.nervinių cenrtų savybės:1.jėga.2.pusiausvyra.3.paslankumas.Aukštosios nervinės veiklos tipai: 1) stiprus su pusiausvyra, paslankus (greitas).2)stiprus su pusiausvyra, nepaslankus (Lėtas).3)stiprus be pusiausvyros, judrus-gabus, bet nesusikaupiantis vaikas.4)silpnas (l.negabus vaikas). Dar yra 2 tipai:meninis ir konkretus mastymo. PSICHINĖ SVEIKATA IR JOS SUTRIKIMAI Psichinė sveikata-tai tokia organizmo būklė, kai žmogus be didelių pastangų susitvarko su iškilusiomis problemomis, adaptuojasi prie keliamų reikalavimų. Ligos:1)neurozė-tai psichiniai sutrikimai:žmogus greit pavargsta,blogesnė dėmesio koncentracija, ilgai neužmiega, noras miegoti dieną, galvos ir akių skausmas. Išsivysčiusi neurozė-1.visų pirminių požymių pastovumas.2.įv.baimių atsiradimas.3.dirglumo padidėjimas.4.kaprizingumas.5.nekontroliuoja savo veiksmų.6.mikčiojimas.7.nevalingi veido traukuliai.8.naktinio šlapimo nelaikymas. Priežastys ir prevencija: 1.pervergimas.2.dienotvarkės nesilaikymas.3.konfliktai.4.persirgtos infekcinės ligos. Prevencija-vengti šių priežasčių.2)depresija. Požymiai:gilus liūdesys, sumažėjęs apetitas, miego ir budrumo laikotarpio pasikeitimas, nebesidomi tuo kuo anksčiau domėjosi, nuovargis, jėgų netekimas, nenoras kalbėtis, mintys apie savižudybę. Psichopatinės elgesio normos ir formos: 1)nesugeba kontroliuoti savo veiksmų.2)praranda ryšį su tikrove. Pagrd.bruožai:1)nustato psichinę individo būklę.2)nepasiduoda jokiam auklėjimui.3)kliudo prisitaikyti prie aplinkos. Pagr.formos: 1)hiperteminė.2)psichoastezinė.3)epiteptoidinė.4)isteroidinė.5)nepatvari. Priežastys: 1. traumos.2. infekcijos.3.intoksikacijos.4.persirgtos psichinės ligos.5.paveldėjimas.6.blogas auklėjimas.7.bloga aplinka. Psichopatijos-aklėjimo rūšys-sąsajos. Hipergloba-hiperteminė, hipogloba-nepatvari, šeimos. Dievaitis-isteroidinė, pelenė-psichoastetinė, padidinti moralės reikalavimai-psichoastetinė, žiaurumas-epileptoidinė. PRIKLAUSOMYBĖS IR PREVENCIJA PRIKLAUSOMYBĖ-tai tam tikrų medžiagų vartojimas ilgesnį laiką, organizmas pripranta prie jų fiziškai ir psichiškai. Psichinė priklausomybė-kai žmogus negali galvoti daugiau apie nieką, tik kaip vartoti tam tikrą medžiagą. Fizinė-kai,tos medžiagos vartojimas būtinas organizmui, įsijungia į medžiagų apykaitą. Negavus tos medž.atsiranda skausmas, dreba rankos, viduriavimas, o gavus viskas praeina. Pagal tarptautinę klasifikaciją yra 10 priklausomybių:1)alkoholis.2)opiatai(iš aguonų),morfijus, heroinas.3)kanapiodai (iš kanapių)-marichuana, hašišas.4)raminančios ir migdančios tabletės(liečia psichiką).5)kokainas:koko lapai, kokaino pasta, krekas-sintetinis kokainas tabletėmis.6)stimuliatoriai ir kofeinas: kofeinas, amfetaminas, ekstazi.7)haliucinogenai(iš augalų, grybų)-LSD,STP.8)tabakas, nikotinas.9)lakios medž.: klijai, benzinas, butano dujos.10)įv.kitos maišytos sintetinės medž. Prevencija: reikia mokiniam suteikti žinių apie narkotikus, jų poveikį, pasekmes., remtis pvz. PROTINIO DARBINGUMO ĮVERTINIMAS Subjektyvus-vedamas pamokos chronometras, t.y.stebimi 1,2,3 ar grupė žmonių. Reikia kas 2 min.žymėti darbą (+)ar nedarbą (-).ir suskaičiuoti kiek % pamokos mokinys dirbo. Pagal formulę 45min.-100%,kiek dirbo x%. jei iki 40%-l.žemas, 50%-vidutinis, 50-70%-geras, 70-90%-l.geras. Nuovargis normali organizmo būklė, kuomet po tam tikro darbo laiko nervinis centras pavargsta, bet pailsėjus atsistato. Protinio darbo higiena.Todėl reikia pertraukų, derinti darbą ir poilsį ir fizinį darbą. Darbo vieta rami turi būti. Mokymo proceso organizavimo higiena .Mokymas neturi kenkti moksleivio sveikatai, per trumpą laiką mokinys turi įsisavinti kuo daugiau informacijos ir nepervargti, atskirose klasėse turi būti normuojamas pamokų skaičius. Tvarkaraščio higieninis įvertinimas. Reikalavimai: 1.vadovautis mokymo planu(neviršyti savaitinių pamokų krūvio).2.kaitalioti sunkius ir lengvus dalykus.3.keisti pamokas.4.kaityti pamokas pagal profilį.5.atsižvelgti į mokinių amžių. Darbingiausi mokiniai būna II ir III savaitės dieną. Miego higiena Miego charakteristikos elementai:1)periodiškumas.2)gilumas.3)trukmė, priklauso nuo patirto krūvio. Miego periodiškumas:1)monofazinis.2)bifazinis.3)polifazinis. Miego rūšys:1)fiziologinis.2)dirbtinis-medikamentai.3)patologinis (liguostas miegas).4)letarginis. Mokytojo darbo higiena. Jo pareiga konsultuoti mokinius ir tėvus kaip ir kada jie turi ruošti pamokas, padėti paugliui realizuoti savo galimybes, nesmerkti, negąsdinti padėti bėdoje. SVEIKATOS UGDYMO KURSO REIKŠMĖ,INTEGRAVIMAS MOKYKLOJE, SVEIKATOS SAMPRATA Šis kursas, kurio pagr.tikslas-kaip išsaugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, remiasi anatomijos, fiziologijos bei higienos kursu. Higiena-profilaktinė med.šaka, nurodant būdus ir priemones saugant sveikatą. Sveikatos ugdymo programos tikslai:1)diegti supratimą, kad fizinė, protinė ir socialinė gerovė yra itin svarbi asmeniui.2)teikti žinių ir įgūdžių padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kt. Sveikatą. Sveikatos ugdymo modelis: Informacija»žinojimas»nuostata»elgesys»sveikata. Geros sveikatos komponentai: emocinis, fizinis, dvasinis, profesinis, socialinis, intelektualinis. Mokyklos uždaviniai saugant ir ugdant sveikatą.1) organizuoti visą darbą prisilaikant higienos normų.2)teisingai paskirstyti protinį ir fizinį darbą.3)sudaryti normalias sąlygas darbui ir poilsiui.4)sudaryti sąlygas tenkinti biologinį poreikį judėti.5)laikytis sanitarinių normų ir higienos reikalavimų mokomiesiems įrengimams.6)pateikti medicinos žinių, kaip saugoti sveikatą, suteikti pirmąją pagalbą nelaimės atveju.7)tinkamai organizuoti mokiniams maitinimą.8)ugdyti racionalų ir humanišką santykį su supančia aplinka.9)kelti mokinių sanitarinę kultūrą, ugdyti higienos įgūdžius. Liet.žmonių sveikatos problemos. 1) širdies kraujagyslių sistemos ligos-insultai, infarktai, priežastys: nualinimas, pervergimas.2)nervinės ligos, depresijos. Priežastys: vaikystėje išsekinta nervų sistema.3)piktybinės ligos(vėžys).4)tuberkuliozė. Daugiau miršta kaimo žmonių. Moksleivių ligos:nepažangūs serga dažniau, 2 kartus dažniau serga pavasarį nei rudenį, nes išsekimas, vitaminų stoka. Serga:1)kvėpavimo organų ligos.2)regos sutrikimai.3)stuburo patologija.4)virškinimo organų sutrikimai.5) infekcinės ligos.6)kirmėlinės ligos.7)dantų ligos.8)neurozės. Sveikatos lapas. Surašyta: 1. vardas pavardė.2.sveikatos grupė.3.sveikatos sutrikimai.4.gydytojo nurodymai.5.medicinos ar fizinio ugdymo grupė.6.rizikos faktoriai.7.suolų nr.8.fizinio augimo grupės. Sveikatos grupės: grupė- moksleiviai neserga jokia lėtine liga, vystymasis harmoningas, organų vystymasis atitinka amžių, geras imunitetas; grupė-tik sumažėjęs imunitetas(neužsigrūdinęs); I-serga lėtine liga, bet ji netrukdo mokytis(trumparegystė, stuburo iškrypimas), vystymasis neharmoningas (antsvoris), silpnas imunitetas, organų funkcijos neatitinka amžiaus(dažnas pulsas). II-serga sunkesne lėtine liga(širdies yda, cukraligė, epilepsija), neharmoningas vystymasis, fiziniai sutrikimai, silpnas imunitetas, dėl ligos praleidžia pamokas.III-serga lėtine liga, dėl ligos negali lankyti mokyklos, mokosi namuose ar spec.mokyklose. Organizmo raidos dėsningumai. Vystymosi, augimo ir aplinkos vienybė (sveika aplinka skatins, užteršta-stabdys); lytiniai vystymosi skirtumai, vystymosi procesų lėtėjimas su amžiumi., mažiausiai iki 12-13m.vystosi lytinių organų sistema, nervų sistemos vystymuisi svarbūs mokykliniai metai, vėliau pakitimai neryškūs. Sveikatos įvertinimas. Fizinė sveikata-tai morfologinių ir funkcinių rodiklių visuma. Fiziniai sveikatai vertinti naudojamasi: antropometrija (koks yra žmogus), fiziometrija (funkcijų nustatymas-pulsas, kvėpavimas), somatoskopija. Sigminis harmoningo vystymosi metodas: Igr.-vidutinio ūgio II gr.-apyžemiai III gr.-žemi. Kūno masė: a-normali,b-maža, c-didelė. Harmoningas išsivystymas Ia,II a.grupės. Procentilinis metodas. Procentilė(100-oji dalis).3-97 procentilės-AN(normalus augimas).97 procentilės-AK(kraštutinis). Harmoningas augimas (HAN)-tame pačiame arba gretimame procentaliniame koridoriuje ūgis ir kūno masė. Neharmoningas augimas (NHA)-rodiklis nutolęs daugiau nei per 1 procentalinį koridorių ar staigus jo šuolis. LIGOS, JŲ PRIEŽASTYS, KLASIFIKACIJA LIGA-tai organizmo ir aplinkos santykio sutrikimas. Priežastys:vidinės ir išorinės. Vidinės:1)paveldėjimas(chromosomų sutrikimas).2)konstitucija(kūno sudėjimo formos).3)diatezės(alergijos).4)reaktyvumo sumažėjimas(atsparumo infekcinėm ligom sumažėjimas). Išorinės:1)fizinės: a-mechaninės(sumušimas, lūžis).b-terminės(nušalimas,nudegimas);c-spindulinės(radioaktyvinės medž.);d-atmosferinės(slėgio);e-elektrinės.2)cheminės:a-kenksmingos medž.patekusios į organizmą iš šalies;b-organizme pasigaminančios medž.(sutrikus inkstų, kepenų veiklai, sergant angina).3)Biologinės: virusai, mikroorganizmai, parazitai, kirmėlės.4)socialinės: bloga aplinka, blogos darbo sąlygos, per sunkus darbas.5)psichologinės:blogi santykiai šeimoje, darbe, su žmonėmis.6)fizinio krūvio. Ligos skirstomos į ūmines ir lėtines. Neišgydomos ūminės ligos pereina į lėtines. Pagal sukėlėjus skirstomos į infekcines ir neinfekcines. Pagal organų sistemas į:1)širdies kraujagyslių.2)šlapimo šalino.3)judamojo aparato.4)nervų sistemos. Alergija. Dėl neteisingo elgesio žmonės pasidarė neatsparūs infekcinėms ligoms. Dėl sumažėjusio reaktyvumo(atsparumo) pasireiškia alerginės reakcijos. Alergenai: žiedadulkės, kambario dulkės, pelėsiai, senos knygos, kreida, maistas, grybai, vaistai. Išraiška įv.: kvėpavimo takų sutrikimai(sloga, kosulys, astmos priepuoliai), virškinimo takų sutrikimai(pykina, viduriuoja, užkietėja), odos pakitimai(išbėrimai, iššutimai, niežėjimai), stipri reakcija(netenka sąmonės, ištinka šokas). Profilaktika: 1.išsiaiškinti kas sukelia alergiją.2.šalinti ir vengti tų dirgiklių.3.stiprinti bendrą imunitetą. Kiekviena alerginė reakcija kenkia inkstams.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!