Sveikatą žalojantys veiksniai

Sveikatą žalojantys veiksniai Žmogaus elgsena ir gyvensena sudaro darnią visumą, priklausančią nuo biologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Elgsena ir gyvensena gali turėti tiek teigiamą tiek neigiamą poveikį sveikatai. Taigi, žalojantys sveikatą veiksniai yra šie: rūkymas, alkoholis, neracionali mytyba, polinkis rizikuoti ir narkotikai. Sveikatą žalojanti elgsena priklauso nuo amžiaus ir lyties: vyrai ir jaunesni žmonės labiau linkę rizikuoti savo sveikata, negu moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Tai akivaizdžiai patvirtina daug didesnis jaunų vyrų mirtingumas nuo transporto traumų, gautų dėl neatsargumo, viršijus greitį, vartojus alkoholį. Rūko taip pat daugiau vyrų nei moterų, nors žinoma, kad tai pavojinga sveikatai. Su sveikata susijusi elgsena yra ne tik individo asmeninė atsakomybė, bet ir socialinės sistemos reiškinys. Grupės, organizacijos ir net šalies vyriausybė yra atsakinga už individo asmeninį požiūrį į sveikatą stiprinančią arba žalojančią elgsena. Mano manymu svarbiausi ir labiausiai dėmesio reikalaujantys yra trys žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis ir narkotikai. Visi šie trys, neigiami veiksniai turi organizmui stimuliuojantį ir raminantį efektą, todėl rūkyti, gerti ir svaigintis narkotinėmis medžiagomis greitai įprantama, o atsikratyti šių įpročių labai sudėtinga. Tam reikia stiprios motyvacijos ir socialinės paramos, kaip emocinio atpildo už dideles pastangas. RŪKYMAS: Rūkymas – viena skaudžiausių visuomenės sveikatos problemų, tai yra labiausiai sveikatą žalojantis veiksnys. Tabakomanija priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau nei 13 tūkstančių gyventojų. Nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti jog iki 2030 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. per metus ir taps vienos iš šešių mirčių priežastimi, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. gali pasiekti pusę milijardo. Lietuvoje nuo tabako sukeltų ligų kasmet miršta apie 7000 gyventojų. „Kiekviena cigaretė – miniatiūrinis laužas, kuriame susidegina rūkoriai ir rūkorės. Sudegina ne tik save – visus aplinkinius.“ Organizmo atsparumas nikotinui: Prie nikotino pripranta ir jį liguistai pamėgsta vieni per metus, kiti – per keletą metų. Per tą laiką organizmas pasidaro atsparus nikotinui – nuo rūkymo neatsiranda tų sutrikimų, kuriuos sukeldavo pirmosios cigaretės, dingsta pasibjaurėjimo jausmas – nepykina, nebėra nemalonaus skonio burnoje, nesvaigsta galva, nebebūna silpna. Priešingai, vien tik mintis apie galimybę užsirūkyti, sukelia malonų jausmą. Ypač aštriai poreikis rūkyti jaučiamas po nakties miego, pavalgius, išgėrus alkoholinių gėrimų, esant nervinei įtampai, neigiamoms emocijoms, jaudinantis. Nėra nekenksmingų cigarečių! Cigaretės su mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat yra pavojingos žmogui. Organizmas stengiasi išlaikyti tam tikrą nikotino kiekį kraujyje, todėl, rūkydami “lengvesnes” cigaretes, žmonės giliau įtraukia ir daugiau įkvepia anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų. Rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Rūkymas pablogina uoslę ir skonio pojūtį; teigiama, kad jis pagreitina veido raukšlėjimąsi, kai kurie tyrimai rodo, kad pablogėja ir klausa. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio. Nikotinas sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą. Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Po 6-8 valandų nikotino koncentracija sumažėja 75%. Tuomet žmogus stipriai pajunta abstinencijos simptomus. Nikotino abstinencijos simptomai: • Nerimas • Nuovargis • Prakaitavimas • Įtampa • Sutrikęs miegas • Drebulys • Dirglumas • Sutrikusi dėmesio koncentracija • Galvos svaigimas • Depresija • Padidėjęs apetitas (alkis) • Nepastovi nuotaika • Svorio prieaugis Tyrimais patvirtintas ryšys tarp bedarbystės ir rūkymo: darbo neturintys gyventojai rūko žymiai dažniau. ES šalyse 2002 metais daugiausia rūkė bedarbiai (54%) ir dirbantieji nekvalifikuotą fizinį darbą (51%). Lietuvoje reguliariai rūko dažniausiai 35 – 44 metų vyrai ir 25 – 34 metų moterys. Ar žinote: • 1 surūkyta cigaretė per dieną sutrumpina rūkančiojo gyvenimą 11-a minučių. • 1 cigarečių pakelis per dieną sytrumpina gyvenimą 1330 valandų arba 56 dienas. • Metęs rūkyti darbingo amžiaus žmogus sutaupo vidutiniškai 20 gyvenimo metų. Moterims rūkymas labiau kenkia nei vyrams. Jos greičiau įpranta rūkyti ir joms žymiai sunkiau mesti. Būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas. Anglies monoksidas kraujyje išsilaiko labai ilgai: netgi pabuvus 3 – 4 valandas gryname ore, pusė anglies monoksido vis dar tebėra kraujyje. Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle. Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp rūkymo ir alkoholio bei kitų svaigalų vartojimo. 19 procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas. Taip pat yra ir ekonomimė žala. ALKOHOLIS: Daugėlis žmonių greitai įpranta alkoholį vartoti ir tampa nuo jo priklausomi. Priklausomybės laipsnis gali būti įvairus. Kai kurie žmonės negali kontroliuoti įpročio gerti ir tampa alkoholio aukomis. Kiekvienas pasigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių. Dėl to alkoholikai ir degraduoja, atsiranda daugybė sveikatos problemų, Tačiau svarbiausios yra psichologinės problemos. Nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia alkoholines psichozes, haliucinacijas, depresiją, kitus panašius sutrikimus, kurie neretai baigiasi savižudybėmis. Piknaudžiaujantis alkoholiu žmogus gyvena 15 – 20 metų trumpiau. Didelis alkoholio kiekis labai kenkia jaunam organizmui, trukdo normaliam jo vystymuisi, žeidžia psichiką. Deja, kasmet mokinių, padauginančių alkoholio, vis daugėja. Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų. ,,Saikingai gerkit" - mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotiką! Saikingai gerkit ir neliks blaivių žmonių. Po 15 metų saikingo gėrimo 60% tampa alkoholikais. Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90% pradeda gerti po 1 metų, 10% - po 3 metų. Veikdamas lėtai ir klastingai alkoholis sužaloja visas organizmo sistemas. Daugelis mano, kad alkoholiniai gėrimai yra mažiau žalingi nei kiti kvaišalai. Tai netiesa. Smarkiai apsvaiginti ir pakenkti sveikatai gali ne tik stiprūs narkotikai, bet ir alus, vynas. Stiprius alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę gėrė 33,9% vyrų ir 11,5% moterų. Lyginant su ankstesniais tyrimais, 2000 m. šis rodiklis buvo pats didžiausias (4 pav.). Nuo 1994 m. labiausiai padidėjo bent kartą per savaitę stiprius alkoholinius gėrimus geriančių aukštojo išsilavinimo moterų dalis  (nuo 5,2% iki 14,3%, p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!